Depresija ir papildai

Lipidai ir omega

Didelė smegenų dalis (ypač nervų membranos) yra sudaryta iš riebalų ir riebiųjų rūgščių. Depresijos metu kraujyje dažnai būna sumažėjęs cholesterolio, geležies, kalio, albuminų kiekis bei padidėjęs trigliceridų kiekis. Yra duomenų, kad hipocholesterolemija susijusi su depresija ir savižudybėmis. Lipidų pakitimai veikia smegenų lipidinę aplinką ir moduliuoja neurotransmiterių veikimą bei neuronų baltymų funkciją. Cholesterolis taip pat yra substratas steroidiniams ir lytiniams hormonams. Nėra organizmo sistemos, kurios audiniams nereikėtų nepakeičiamų riebalų rūgščių. Žmonėms, kuriems yra mažai cholesterolio, Hamilton depresijos skalės balai daug aukštesni.

Omega 6 ir omega 3

Yra duomenų, kad žuvų taukai naudingi sergant įvairiomis galvos smegenų ligomis: Alzheimerio liga, dėmesio trūkumo hiperaktyvumo sutrikimu, autizmu, schizofrenija, pasireiškiant priešiškumui, nerimui, esant ribinio tipo asmenybės sutrikimui bei bipoliniam sutrikimui. Spėjama, kad omega 6 ir omega 3 santykis turėtų būti 1:1.

Trigliceridai

Placebu kontroliuojamų klinikinių tyrimų metu buvo stebėta, kaip trigliceridų kraujyje sumažinimas palengvina depresijos simptomus. Trigliceridemija kartu su depresija gali nulemti rezistenciją insulinui, kadangi saldaus maisto vartojimas padidina insulino išsiskyrimą, o tai pablogina būtinųjų riebalų rūgščių metabolizmo reguliavimą, neigiamai veikia prostaglandinų, citokinų, hormonų gamybą, membranų pralaidumą bei smegenų biochemiją. Mokslininkai randa naujų duomenų, rodančių lipidų svarbą depresijos etiologijoje ir ją gydant.

Azotas

Azoto oksidas („linksminančios dujos“) gali padidinti azoto kiekį ir sukelti malonias emocijas, o aukštai kalnuose, kai yra žemas atmosferos slėgis ar pilnatis, sumažėja azoto kiekis ir gali pablogėti nuotaika ar paūmėti nuotaikos sutrikimai. Azoto susilaikymas priklauso ir nuo dietos, t.y. jį sumažina aukštos kokybės baltymų vartojimas kartu papildomai vartojant kreatino, amonio chlorido, glutamino, niacino. Nedidelė apimties tyrimų metu sergantiesiems depresija nustatomi skirtingi azoto oksido metabolitų lygio pakitimai (padidėjimas arba sumažėjimas – tiriamas  kraujo šlapalo azotas (angl. BUN ), kreatininas ir šlapimo rūgštis).

Magnis

Magnio poreikis padidėja ligos atveju, po operacijų, fizinės ir protinės įtampos metu, esant stresui, vartojant sūrų maistą, alkoholį, daug dirbant ir sportuojant. Ypač magnio poreikis padidėja nėštumo metu, kai vystosi vaisius, bei laktacijos laikotarpiu. Magnio trūkumas gali sukelti tam tikrus simptomus ar jų derinius: nervingumas, irzlumas, nedidelis nerimas, trumpalaikis nuovargis, nedideli miego sutrikimai, mėšlungis, dilgčiojimo pojūtis. O didesnis magnio trūkumas gali provokuoti įvairius psichiatrinius simptomus, nuo apatijos iki psichozės.

Elektrolitai ir mikroelementai:  kalis, kalcis, litis, cinkas

Sergantiems somatinėmis ligomis žmonėms dažnai pasireiškia depresija, kai jų kalio kiekis sumažėja iki apatinės normos ribos. Per mažas cinko kiekis susijęs su gydymui rezistentiška depresija. Pacientams, kuriems pasireiškia manija, palyginti su kontroline ir su pasveikusių nuo manijos pacientų grupe, plaukuose rastas labai padidėjęs vanadžio kiekis. Daugelio tyrimų metu nustatyta, kad nedidelės gyvsidabrio dozės per ilgą laiką gali sukelti neurologinius, atminties, elgesio, miego ir nuotaikos sutrikimus. Gyvsidabris, be to, kad susijungia su baltymais ir blokuoja keletą cheminių reakcijų, susijusių su neurotransmiterių gamyba, sumažina ir ličio kiekį. Litis apsaugo smegenis nuo glutamato ir kalcio pertekliaus.

Folio rūgštis

Folatai kaip kofaktorius dalyvauja homocisteino (citotoksiškos aminorūgšties, kuri gali skatinti DNR sekų suirimą, oksidacinį stresą ir apoptozę) metilinimo procese. Gaunami su maistu folatai reikalingi normaliam nervų sistemos vystymuisi ir yra svarbūs reguliuojant neurogenezę bei užprogramuotą ląstelių mirtį. Nauji epidemiologiniai ir eksperimentiniai tyrimai folatų sumažėjimą sieja su homocisteino kiekio padidėjimu, o tai padidina Alzheimerio ir Parkinsono ligų bei insulto išsivystymo riziką. Gaunant su maistu nepakankamai folio rūgšties, didėja ir depresijos išsivystymo galimybė. Yra diskutuojama, ar mažas folio rūgšties kiekis kraujyje nesusijęs su mažesniu serotonino kiekiu smegenyse, – kaip yra nustatoma atliekant tyrimus su žiurkėmis. Literatūroje yra duomenų, kad kai kurių depresija sergančių pacientų, kuriems nustatomas folatų trūkumas, būklė pagerėja jiems paskyrus folio rūgšties. Folatų trūkumas pasireiškia polineuropatija ir organiniais psichikos sutrikimais, taip pat ir organine depresija. Folio rūgšties kiekis yra matuojamas kraujo serume ir eritrocituose. Depresija sergantiems ir priklausomiems nuo alkoholio pacientams jis dažnai yra sumažėjęs, ypač kraujo serume. Sumažėjęs folio rūgšties kiekis yra susijęs su blogesniu atsaku į gydymą antidepresantais. Folio rūgšties paskyrimas yra paprastas būdas sustiprinti fluoksetino (o gal ir kitų antidepresantų) veiksmingumą.

Vitaminai B6 ir B12

Teoriškai vitamino B6 sumažėjimas gali sukelti depresiją, kadangi šis vitaminas kaip kofaktorius dalyvauja triptofano virtimo serotoninu metabolizmo kelyje. Mažas vitamino B6 derivato piridoksalfosfato kiekis kraujo plazmoje susijęs su depresijos simptomais. Tačiau neseniai atlikta sisteminė apžvalga nepatvirtino kliniškai reikšmingo vitamino B6 veiksmingumo gydant depresiją. Vitamino B12 trūkumas gali sukelti depresiją dėl keleto biocheminių mechanizmų. Vitaminas B12 ir kartu folio rūgšties trūkumas yra susijęs su įvairių ligų patogeneze, taip pat neurokognityvinės funkcijos pablogėjimu ir ateroskleroziniu pažeidimu. Vitamino B12 trūkumas nustatomas gana dažnai, kadangi 20–50 proc. pagyvenusių asmenų pasireiškia atrofinis gastritas, dėl kurio sumažėja vitamino B12 absorbcija. Vitamino B12 trūkumas susijęs ir su demencijos išsivystymu bei progresavimu. Manoma, kad reikia apsvarstyti, ar netikslinga papildomai profilaktiškai vartoti vitamino B12 sveikiems pagyvenusiems asmenims.

G–baltymai

G–baltymai yra pagrindinė grandis, reguliuojanti ląstelės atsaką ir perduodanti signalą nuo receptorių iki veikiančio baltymo. Per kelerius paskutinius metus atlikti tyrimai rodo, kad depresija ir bipoliniu sutrikimu sergantiems pacientams keičiasi G–baltymo subvienetų kiekis ir aktyvumas. G–baltymo β (beta) 3 subvieneto C825T (t.y. geno) polimorfizmas susiję su skirtinga nervinio signalo transdukcija ir jonų transporto aktyvumu. Daug dažiau T alelė nustatoma depresišiems asmenims. Asmenims, turintiems 2 T aleles (TT ), blogiau padėjo gydymas, ir tai nepriklausė nuo demografijos ir depresijos klinikos. G–baltymo β3 subvieneto C825T alelė yra depresijos prediktorius jauniems, sveikiems asmenims.

 Viduržemio jūros dieta

Viduržemio jūros dieta yra senoviniais Viduržemio jūros regiono žmonių valgymo įpročiais paremta dieta. Šios dietos receptai yra paprasti ir lengvai paruošiami. Tai nėra griežta dieta, labiau valgymo filosofija. Rekomenduojama valgyti ramiai, neskubant, pailsint. Laikantis Viduržemio jūros dietos, valgoma daug vaisių ir daržovių, ankštinių kultūrų, kruopų bei žuvies, saikingai vartojama vyno. Daugiau apie tai skaitykite: anglų kalba arba lietuvių kalba.