Depresijos simptomai

Depresijos požymiai ir simptomai. Depresija diagnozuojama žmogui, kuriam ne mažiau kaip dvi savaites kasdien (arba su tikrai retomis išimtimis kasdien) pasireiškia ne mažiau kaip penki iš devynių žemiau nurodytų depresijos simptomai ar požymiai

9 depresijos simptomai

  1. Sunki, prislėgta nuotaika kasdien arba iš esmės kasdien.
  2. Seniau patikusi veikla dabar neteikia malonumo.
  3. Spartus storėjimas ar liesėjimas nesilaikant jokios dietos.
  4. Nemiga ar atsiradęs nenormaliai didelis poreikis miegoti.
  5. Nenormaliai didelis fizinis aktyvumas, kurį dabar keičia visiškas jėgų nebuvimas.
  6. Emocinis nuovargis.
  7. Nepaprastai didelis, slegiantis kaltės jausmas, kurį nuolat keičia nepamatuotas savo ypatingos vertės suvokimas.
  8. Nesugebėjimas susikaupti bei priimti sprendimus.
  9. Mintys apie savižudybę, detalaus savižudybės plano rengimas arba bandymas nusižudyti.

Iš šių devynių depresijos simptomų, du pirmi depresijos simptomai turi būti teisingi. Pirmi depresijos požymiai yra privalomi, depresijos diagnozuoti negalima, net jei tiktų visi kiti aštuoni simptomai. Be to, šie požymiai turi atspindėti nukrypimus nuo būtent to žmogaus įprastos būsenos. Jei kas nors nė nepamena, kada jautėsi kitaip, depresijos jam diagnozuoti taip pat negalima.

Net tinkant anksčiau minėtoms sąlygoms, depresijos vis viena negalima diagnozuoti jei teisingas bent vienas iš šių dviejų teiginių:

  1. Sutrikimus galėjo sukelti kita (nebūtinai psichikos) liga. Paprasčiausia sloga gali trukdyti miegoti ir apriboti sugebėjimą susikaupti.
  2. Sutrikimus galėjo sukelti artimo žmogaus praradimas ar kitas labai esminis, sukrečiantis praradimas. Šiuo atveju daugelis anksčiau išvardintų požymių yra natūrali reakcija, nors ir tada psichologai mėgina siūlyti patarimus, kaip greičiau atsigauti.

Depresiją dažnai lydi apetito praradimas, košmarai miegant, irzlumas, nerimas. Sunkesnių depresijų atveju prisideda minčių ir judesių sulėtėjimas, somatiniai sutrikimai (pvz., vidurių užkietėjimas), savikaltos idėjos ar net psichotiniai sutrikimai.

Klasikinė depresijos triada

1.  Liguistai prislėgta nuotaika

–   pacientas sako, jog gyvenime nebuvo, nėra ir nebus nieko gražaus;

–   negali kartu su artimaisiais džiaugtis, liūdėti;

–   negali adekvačiai reaguoti į susidariusias situacijas, negalėdamas adekvačiai reaguoti, ligonis labai kenčia, išgyvena dėl savo pasikeitimo  –  skausmingoji psichinė nejautra (anaesthesia psychica dolorosa);

–  ligonis jaučiasi našta kitiems, didelė suicido rizika.

2.  Mąstymo tempo sulėtėjimas

–  “mąstymas tarsi užblokuotas”, “mintys tarsi per storą filtrą”, “galvoje tuštuma”;

–  mąstymo sulėtėjimą ypatingai jaučia kūrybinės krypties žmonės, sunku reikšti ir formuluoti mintis;

–  depresijai būdinga spalvų gama: juoda, tamsiai žalia, tamsiai mėlyna.

3.  Iniciatyvos stoka. Judesių užslopinimas

–   “negaliu nieko padaryti”, “negaliu atsikelti”, “nėra ką pasakyti”;

–   kalba skurdi, fragmentška, kalba tyliu balsu, su giliais atodūsiais

–   tampa pasyvūs, juda per jėgą.

Somatiniai depresijos požymiai

Greta triados būna įvairiūs somatiniai depresijos simptomai:

–          miego sutrikimai – anksti pabundama, sunku užmigti

–          apetito sumažėjimas iki visiško atsisakymo valgyti

–          moterims sutrinka mėnesinių ciklas, arba visai išnyksta mėnesinės (amenorėja) dėl ko dažnai kreipiasi į ginekologus

–          svorio pakitimai: sumažėjimas (dažnesnis) arba padidėjimas

–          Obstipacijos

–          Libido ir potencijos sumažėjimas (ypač vyrams)

–          Anchedonija ( nesugebėjimas pajusti malonumą).

Endogeninės depresijos požymiai:

Žemiau yra pateikti apildomi endogeninės depresijos požymiai:

–          depresijos išreikštumo svyravimai paros bėgyje: sunkiausia rytais, geriausia vakare. Ryte sunkiausia, nes prieš akis kankintis visa diena. Vakare – užmigs ir nors trumpam nereiks kankintis.

–          Sezoniškumas. Blogiausia būna pavasarį arba rudenį. Žiemą ir vasarą – žymiai geriau.

Endogeninės depresijos trunka ilgai, tęsiasi keletą mėnesių – pusmetį.

Depresijos formos:

Nerimastinga depresija

  • Depresija + nerimas (kažkas atsitiks)
  • Pavojingos savižudybių prasme.

Ažituota depresija

  • Depresija + judesinis sujaudinimas. Nenustygsta vienoje vietoje. Psichinė įtampa, nerimas, judesių sujaudinimas, kurio pikas vadinamas melancholijos protrūkiu (raptus melancholicus) – tuomet pacientas rauna plaukus nuo galvos, galvą daužo į sieną. Labai gresia savižudybė.

Besišypsanti depresija

  • Pacientas depresiją slepia, bando ją hiperkompensuoti. Ironiškai pasakoja apie pergyvenimus, sunku įvertinti tokį “jumorą” – taigi lengvai apgauna aplinkinius tame tarpe ir gydytoją. Dažnai nusižudo.

Neretai būna derinys visų depresijų.

Slaptos (užmaskuotos) depresijos simptomiai

Neturi klasikinės depresijos požymių (liguistai prislėgta nuotaika, mąstymo sulėtėjimas, judesių užslopinimo.  Pirmam plane – somatiniai nusiskundimai, dėl to dažnai kreipiasi pas kitus specialistus. 10-30% ši simptomatika yra užmaskuotų depresijų pasireiškimas. Jas dar vadina: slaptos, somatizuotos, depresija be depresijos (depresione sine depresione).

Joms būdingos senestopatijos – nemalonūs jutimai: deginimas kūne, spaudimas galvoje, niežėjimo pojūtis vidaus organuose. Nėra taškinės lokalizacijos. Tai sunkiai nusakoma (kažkaip, kažkur). Tęsiasi metais.

Slaptos depresijos požymiai gali pasireikšti įvairiai:

–          Vyraujant skausmams ar senestopatijoms. Skausmai sunkiai nusakomi, lokalizuojasi bet kurioj vietoj (ar vyrauja sistemos: galvos, pilvo, širdies skausmai). Skausmų lokalizacija kinta (migruoja), suintensyvėja naktį (4-500) ar ryte. Vakare pagerėja. Neveikia analgetikai.

–          Ilgai negali užmigti. Anksti prabunda ir toliau negali užmigti. Migdomieji nepadeda. Iš ryto atsikelia nepailsėjęs (nors ir ilgiau pamiega), prisideda nepagrįstas nerimas, vidinė įtampa, kuri sumažėja po pietų. Kartais depresinės kilmės miego sutrikimai pasireiškia apsnūdimu visą dieną ir tik vakare ligonis šiek tiek atkunta.

–          Vegetacinės sistemos sutrikimai:  panikos atakos, alergijos, astma.

–          Alkoholį geria kaip vaistą, kad numalšintų nemalonius jutimus kūne, palengvėtų sunkios mintys. Geria ne abstinencijos pasekoj, o numalšinti depresiją, geria ryte (ryškiausi depresijos požymiai).

Psichologinė pagalba ar antidepresantai?

Lengva ir vidutinė depresija gali būti gydoma vien tik psichoterapija, todėl pirmiausiai reikėtų pabandyti psichologo konsultacija. Daugeliu depresijos atvejų galime išsiversti be vaistų – su psichologine pagalba, gyvenimo būdo/režimo korekcija, fiziniais pratimais. Tačiau sunkesnių depresijų atvejais vien psichoterapija užtruktų per ilgai, nes klientas viską mato neigiamomis spalvomis,  “yra įkritęs į depresiją”, į ydingus ir negatyvius apmąstymus, todėl ilga jų analizė ir nagrinėjimas dažnai yra neproduktyvūs. Efektyviausiais yra kombinuoto – žodinio, fizinio ir medikamentinio gydymo derinys: psichologine pagalba, režimas/mityba/fiziniai pratimai ir antidepresantai.

 

 

 

Restored footage of Eva Cassidy performing Autumn Leaves at the Blues Alley jazz supper club in Georgetown, DC, on the 3rd January 1996. Eva died in November 2, 1996, from melanoma, at her 33 year of life.