Home › Teismo psichiatrija

Teismo psichiatrija

Teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizės sąvoka ir organizaciniai principai. Teismo psichiatrijos kompetencijos ribos. Teismo psichiatrijos tarnybos teisinis statusas ir jos struktūra Lietuvoje.Teismo psichiatrijos ekspertizė – tai teismo ar teisėjo paskirtas proceso  veiksmas, kai, siekiant atsakyti į specialius teismo  psichiatrinių žinių  reikalaujančius klausimus, teismo psichiatras  ekspertas atlieka turinčius  teisinės reikšmės asmenų psichikos  būklės tyrimus ir jų rezultatus fiksuoja  ekspertizės akte.

Teismo psichologijos ekspertizė – tai teismo ar teisėjo  paskirtas proceso veiksmas, kai, siekiant atsakyti į specialius  teismo  psichologijos žinių reikalaujančius klausimus, teismo  psichologas ekspertas  ištiria turinčius teisinės reikšmės  asmenų psichikos procesų ypatumus,  dėsningumus ir struktūrą.  Teismo psichologijos ekspertizė skiriama asmenims,  kurių psichikos  sveikata nekelia abejonių. Teismo psichologas ekspertas neturi  teisės savarankiškai diagnozuoti psichikos sutrikimo, todėl  tais atvejais, kai  kyla įtarimų dėl asmens psichikos sveikatos  sutrikimų, tikslinga skirti  kompleksinę teismo psichiatrijos  – psichologijos ekspertizę.

Lietuvoje iki 1991 metų nebuvo savarankiškos teismo psichiatrinės  ekspertinės   struktūros. Psichiatrijos ligoninių administracija  patvirtindavo psichiatrus,  kurie pagal kvalifikaciją gali dalyvauti  komisijose atliekant ekspertizes. Du  skyriai N.Vilnios ir Utenos  ligoninėse buvo pritaikyti pavojingų ekspertinių  tiriamųjų  stacionariniam ištyrimui. Organizaciniams-metodiniams, moksliniams  psichiatrinės ekspertizės klausimams vadovavo Maskvos Serbskio  vardo teismo  psichiatrijos institutas, piktnaudžiavęs psichiatrija  susidorojant su  politiniais disidentais.1992 metais Vidaus reikalų bei Teisingumo ministerijos ir Generalinės  prokuratūros iniciatyva psichiatrinės ekspertizės atlikimas  buvo pavestas  bendram Teismo medicinos ir psichiatrijos centrui,  pavaldžiam SAM. Pagal  1994-04-05 LR SAM ministro J.Brėdikio  įsakymą Nr.134 šis centras buvo  reorganizuotas, įkuriant savarankišką  Valstybinę teismo psichiatrijos tarnybą  prie SAM (VTPT). Tarnybos  struktūroje yra Utenos ekspertinė ligoninė, vykdanti  ekspertines  funkcijas jau nuo 1984 m. (atliekamos stacionarios ekspertizės  suimtiems ir nesuimtiems asmenims),  8 teismo psichiatrijos regioninės  ambulatorinės komisijos ir Tarnybos aukščiausia instancija  – Centrinė teismo  psichiatrijos komisija, atliekanti kartotines  ir itin sudėtingas ekspertizes. 36  teismo psichiatrai ekspertai  ir 6 teismo psichologų aptarnauja visas šalies  teisėsaugos  institucijas. Per trumpą laiką Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba  tapo ne tik  kompetentinga ekspertine įstaiga, bet ir moksliniu  metodiniu centru,  reguliuojančiu psichiatrinių ekspertizių  atlikimo tvarką, aktyviai dalyvaujančiu  įstatymų kūrime,  bei priverstinio gydymo organizavime, prevencinių priemonių  iniciatore,  bei pedagogine baze, kurioje kartu su Lietuvos teismo psichiatrijos  asociacija rengiami pasitobulinimo kursai teismo psichiatrams,  psichologams,  medicinos studentams-rezidentam bei teisėtvarkos  pareigūnams. Per  nepriklausomybės metus yra patvirtinti teismo  psichiatrinių ekspertizių  organizavimo bei atlikimo nuostatai,  kuriuos 1997-07-03 patvirtino Lietuvos  Respublikos Vyriausybė  nutarimu Nr.712, po naujų BK, BPK bei CK, CPK  įsigaliojimo 2003  m. rugpjūčio 18 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos  ministro  įsakymu Nr.V-499 buvo patvirtinti nauji Teismo psichiatrijos, teismo  psichologijos ekspertizių darymo Valstybinėje teismo psichiatrijos  tarnyboje  prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatai.

Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba (toliau – tarnyba) daro  teismo  psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizes pagal Lietuvos  Respublikos  baudžiamojo proceso kodekso (toliau vadinama –BPK),  Lietuvos Respublikos  civilinio proceso kodekso (toliau – CPK),  Lietuvos Respublikos administracinių  bylų teisenos įstatymo,  Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo  reikalavimus  bei šiuos nuostatus.

Ekspertizes daro tarnybos teismo psichiatrai ekspertai, teismo psichologai  ekspertai (toliau vadinami – ekspertai) turintys galiojančius  kvalifikacinės  komisijos išduotus pažymėjimus ir įrašyti  į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų  sąrašą.

Teismo psichiatrija supažindina su psich. ligų požymiais, nagrinėja jas teisiniu, juridiniu požiūriu, analizuoja, kaip šios ligos gali pakeisti ligonio elgesį, jo sugebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, savarankiškai naudotis savo teisėmis ir tvarkyti savo reikalus.

Teismo psich. išvados – tai įrodymai, padedantys teismui priimti sprendimą. TP ekspertizė – tai teismo paskirtas procesinis veiksmas, siekiant atsakyti į specialių teismo psichiatrijos žinių reikalaujančius klausimus. Rezultatai fiksuojami ekspertizės akte.

Teismo psichiatrinės, narkologinės, psichologinės ekspertizės atliekamos pagal kvotos, tardymo organų ar prokuroro nutarimą, taip pat pagal teismo nutartį, administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjančių institucijų (pareigūnų)nutarimus. Ekspertizės atlieka Valstybinė teismo psichiatrijos ir narkologijos  tarnyba prie Sveikatos Apsaugos ministerijos. Atlikimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Teismo psichiatrinė ekspertizė (baudžiamuosiuose bylose ir kitais atvejais) skiriama tada, kai tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu iškyla abejonės dėl kaltinamojo ar  jo galėjimo bylos metu suprasti veiksmų esmę ir juos valdyti. Teismo psichiatrinės ekspertizės esmę sudaro ekspertinis įvertinimas, ar psichikos sutrikimas apribojo asmens pasirinkimo laisvę vykdant nusikalstamą veiką.

Teismo psichiatrinės ekspertizės atliekamos laikantis šių pagrindinių principų: teisėtumo, ekspertų nepriklausomybės, tyrimo išsamumo, objektyvumo, asmens teisių ir laisvių apsaugos. Ekspertizės metu būtina vadovautis visais reikalavimais, susijusiais su asmens ir piliečio teisėmis ir laisvėmis, išvardytomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, LR psichikos sveikatos priežiūros įstatyme, JTO generalinės Asamblėjos 1992m. Vasario 18d. rezoliucijoje.Draudžiama naudoti prievartą, grasinimus, apgaulę, riboti teises, naudoti psichoaktyvias medžiagas ir kitas neteisėtas priemones siekiant išgauti iš tiriamojo asmens duomenis. Ekspertizės metu draudžiama naudoti ekspertų metodus, keliančius pavojų tiriamojo ir kitų asmenų gyvybei ir sveikatai; žeminančius žmogaus orumą; Taip pat metodus, kuriuos įstatymas draudžia taikyti medicinos praktikoje. Tiriamajam asmeniui priimtina forma turi būti pranešta apie jam taikomus tyrimo metodus, įskaitant alternatyviuosius, apie galimus skausmingus pojūčius ir šalutinį poveikį.

Ekspertas turi šias pareigas:

  1. Priimti teisėjo jam pagal kompetenciją pavestas daryti teismo ekspertizes.
  2. Garantuoti išsamų ir nešališką visų pateiktų duomenų ištyrimą.
  3. pagal kompetenciją pateikti objektyvią išvadą jam pateiktais klausimais.
  4. Gavus šaukimą dalyvauti teismo posėdyje.
  5. Nusišalinti nuo ekspertizės darymo ir apie tai informuoti teismą esant šioms aplinkybėms:

–jeigu jis byloje yra nukentėjusysis;

–privatus kaltintojas;

–civilinis ieškovas ar atsakovas;

–bet kurio iš šių asmenų šeimos narys ar giminaitis;

–jei jis yra liudytojas;

–įtariamojo kalinamojo atstovas;

–jei jis pats ar jo šeimos nariai yra suinteresuoti bylos baigtimi;

–jei jis buvo ar yra tiriamojo asmens gydytojas.

  1. Informuoti teisėją apie esminius jam pateiktos medžiagos trūkumus, galinčius turėti įtakos tyrimui.
  2. Pranešti teisėjui apie faktus, įrodančius būtinybę išplėsti tyrimą.
  3. Išsaugoti visus ekspertizei pateiktus dokumentus.
  4. Saugoti valstybės tarnybos, profesines ir komercines paslaptis.
  5. Nepažeisti tiriamojo asmens teisių.

Ekspertas turi šias teises:

1)    Susipažinti su medžiaga.

2)    išrašyti ar kitaip kopijuoti medžiagą reikalingą bylos tyrimui

3)    Prašyti papildomos medžiagos

4)    Dalyvauti proceso veiksmuose, jei tokiu būdu gaunama ekspertui reikalinga informacija

5)    Būti posėdžių salėje bylos nagrinėjimo metu

6)    Prašyti teisėjo pariboti jo laiką teisme, jeigu reikia

7)    Savarankiškai pasirinkti atliekamų tyrimų būdus

8)    Gauti iš LR JA teismo ekspertizei daryti reikalingą medžiagą

9)    Atsisakyti pateikti išvadą jei pateiktos medžiagos nepakanka ekspertizei atlikti.

10)  Susipažinti su savo apklausos protokolu ir pareikšti pastabas

11)  naudotis vertėjo paslaugomis

12)  Pateikti atskirą išvadą, kuri skiriasi nuo kitų komisijos narių nuomonės

13)  Apskųsti proceso dalyvių veiksmus, kurie pažeidžia eksperto teises

14) Nukreipti tiriamąjį į gydymuisi

Ekspertas neturi teisės:

  1. savarankiškai rinkti medžiagos.
  2. Naudotis medžiaga ne tarnybinėse patalpose.
  3. savarankiškai kviestis kitus asmenis dalyvauti jam darant ekspertizę ar ją perduoti kitiems.
  4. teikti išvadas ne savo kompetencijos klausimais.
  5. verstis privačia eksperto veikla.
  6. Daryti ekspertizę inst-jos ar pareigūnui, neturinčio teisės skirti, pavedimu.

Profesinė kompetencija

Profesinė  kompetencija yra būtina ekspertinės veiklos sąlyga. Ekspertas  privalo atitikti aukštus profesinius standartus ir sistemingai  tobulinti savo  žinias.

Atliekant tyrimą ir pateikiant  išvadą ekspertui negalima  peržengti specialių psichiatrijos  – psichologijos  žinių ribų. Šios ribos  peržengiamos,  kai:

  1. a) klausimo sprendimui nereikia specialių psichiatrijos – psichologijos žinių;
  2. b) klausimo sprendimas priklauso bylą tiriančio ar nagrinėjančio pareigūno bei institucijos  kompetencijai;
  3. c) klausimo sprendimui reikalingos kitų mokslų ir praktinės veiklos sričių specialiosios  žinios;
  4. d) klausimo sprendimui nepakanka šiuolaikinės psichiatrijos specialiųjų  žinių bei patirties. Eksperto išvada negali remtis prielaidomis,  kurios prieštarauja šiuolaikiniams mokslo pasiekimams.

Ekspertas  privalo atsisakyti nuo ekspertizės atlikimo, kai klausimas  neatitinka jo  profesinės kompetencijos.

171.        Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizių skyrimo motyvai, uždaviniai.

Svarbiausieji teismo psichiatrijos ekspertizės uždaviniai yra:

  1. įvertinti įtariamųjų, kaltinamųjų, taip pat padariusių administracinius teisės  pažeidimus asmenų psichikos būseną  ir nustatyti jų sugebėjimą suprasti savo  veiksmų esmę bei  juos valdyti;
  2. įvertinti asmenų,kuriem po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika, psichikos  būklę
  3. nustatyti, ar įtariamasis, kaltinamasis ar kitas su byla susijęs asmuo dėl psichikos sutrikimo yra pavojingas  sau ar kitiems asmenims;
  4. rekomenduoti, taikyti atitinkamą priverčiamųjų medicinos priemonių rūšį  asmenims, pripažintiems  nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais;
  5. įvertinti liudytojų, nukentėjusiųjų ir asmenų, padariusių administracinius  teisės pažeidimus, psichikos būklę – įvertinti jų gebėjimą  atkurti iš atminties  aplinkybes, turinčias reikšmės bylai;
  6. civilinės bylos procese teisėjo ar teismo nurodymu įvertinti psichikos būklę asmenų, kuriems sprendžiamas  veiksnumo  klausimas, taip pat ieškovo arba atsakovo psichikos būklę, jų  gebėjimą  suprasti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti,  sudarant sandorius;
  7. teikti ikiteismtyrimo teisėjui arteismui išvadas dėl asmens medicinosapžiūros neblaivumir girtumo laipsniui nustatyt
  8. nustatyti įtariamųjų, teisiamųjų, nuteistųjų priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų  bei  gydymo reikalingumą;
  9. įvertinti tiriamojo piktnaudžiavimą alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis, toksinėmis  medžiagomis civilinėse bylose  dėl veiksnumo apribojimo;
  10. atsakyti į kitus klausimus, kai reikia psichiatrijos žinių.

Svarbiausieji teismo psichologijos ekspertizės  uždaviniai  yra:

  1. nustatyti kaltinamų, liudytojų ir nukentėjusiųjų gebėjimą,atsižvelgiant į jų protinio išsivystymo lygį,emocinę būseną suvokimo metu bei situacijos ypatumus,teisingai  suvokti reikšmingas bylai aplinkybes irduoti apie tai parodymus
  2. nustatyti mažamečių ir nepilnamečių nukentėjusiųjų gebėjimą suprasti su jais atliktų veiksmų pobūdį ir reikšmę  bei  galimybę pasipriešinti;
  3. nustatyti nepilnamečių kaltinamųjų gebėjimą, atsižvelgiant į jų psichinio išsivystymo  lygį, amžiaus tarpsnio ypatumus bei  individualias psichologines  ypatybes, visiškai suvokti savo veiksmus ir juos  valdyti nusikaltimo  metu;
  4. nustatyti individualius psichologinius tiriamojo ypatumus, galėjusius turėti įtakos jo elgesiui nusikaltimo metu;
  5. nustatyti, kokioje emocinėje būsenoje buvo subjektas nusikaltimo metu ir tos būklės įtaką jo elgesiui;
  6. nustatyti nusižudžiusiojo asmens psichikos būklę priešmirtiniu  periodu ir tą būseną sukėlusias priežastis;
  7. nustatyti įvairių psichikos būklių (pvz., sutrikimo, pasimetimo ir kt.) atsiradimo galimybę ir jų įtaką funkcijų (vairuotojo) atlikimo  kokybei;
  8. nustatyti civilinio proceso dalyvių (ieškovų, atsakovų, liudytojų) gebėjimą  teisingai suvokti aplinkybes,  turinčias reikšmės bylai, ir duoti apie tai  parodymus;
  9. įvertinti vaiko gebėjimą išreikšti savo nuomonę (vaiko gyvenamosios  vietos nustatymo bei įvaikinimo bylose);
  10. įvertinti nepilnamečio gebėjimą pilnai suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos kontroliuoti  (nepilnamečio pripažinimo emancipuotu bylose);
  11. nustatyti emocinės būklės įtaką asmens gebėjimui pilnai suvokti savo  veiksmų reikšmę bei juos  kontroliuoti (sudarant sandorius).

Teismo psichiatrijos ekspertizės rūšys.

Priklausomai nuo darymo sąlygų ekspertizės skirstomos į ambulatorines,  stacionarines, neakivaizdines ir pomirtines( savižudžiams dažnai, džn. remiantis med. dokumentacija. Pavyzdžiui dėl testamento pripažinimo negaliojančiu. Vadovaujamasi medicininiais dokumentais, t.y. ligos istorijos, ambulatorinės kortelės ir kt. Gali būti remiamasi liudytojų parodymais ( iš neutralių žmonių), laiškais, atvirukais, kurie buvo parašyti mirusiojo tiriamojo ranka ir pan. ).

Ambulatorinė  ekspertizė  skiriama tais atvejais, kai ekspertinę išvadą galima  pateikti, remiantis  vienkartiniais tyrimais.

Stacionarinė  ekspertizė skiriama tais atvejais, kai  ekspertinei išvadai pateikti  reikia ilgalaikio ekspertinio tyrimo. Ji skiriama  tik teismo psichiatrui  ekspertui (specialistui) rekomendavus. Ši ekspertizė  daroma  tik ekspertiniuose psichiatrijos skyriuose.

Neakivaizdinė ekspertizė  skiriama asmenims, išvykusiems iš Lietuvos Respublikos, o pomirtinė  – mirusiems  asmenims

Ekspertizę gali daryti vienas ekspertas ar ekspertų komisija. Vienasmenę ekspertizę daro vienas ekspertas, kuris ištiria tiriamąjį  ir pateikia  išvadas. Vienasmenė ekspertizė daroma ambulatoriškai. Vienasmenė  ekspertizė gali būti daroma tik pirminės ekspertizės  metu, kai ją paskiria  vyresnysis komisijos ekspertas arba skyriaus  viršininkas.

Ekspertinę  komisiją sudaro du ir daugiau  ekspertų.

Jei teisėjas ar teismas nenurodo konkrečios ekspertų komisijos  sudėties,  ekspertus į komisiją skiria tarnybos vadovas ar jo  įgaliotas asmuo. Įtrauktas į komisijos sudėtį ekspertas neturi teisės atsisakyti  daryti  ekspertizę, išskyrus atvejus, kai ekspertas privalo prašytis  nusišalinamas nuo  ekspertizės darymo Komisijai išnagrinėjus ekspertizės rezultatus ir ekspertų nuomonėms  sutapus,  pateikiamas bendras ekspertizės aktas, jeigu nuomonės  skiriasi, ekspertas,  nesutinkantis su kitų nuomone, pateikia  atskirą ekspertizės aktą.

Priklausomai nuo darymo eigos  ekspertizės skirstomos į pirmines, papildomas,  pakartotines  ir kompleksines.

Pirminė ekspertizė – tai pirmą kartą  byloje tiriamajam skirta teisėjo ar teismo ekspertizė. Ją daro  tarnybos  ekspertiniai padaliniai pagal regioninį paskirstymą.Pirminę ekspertizę gali  daryti vienas ekspertas arbaekspertų  komisij

Papildoma ekspertizė  daroma, jeigu teisėjas  ar teismas nesutinka su ekspertizės aktu, kai jis  nepakankamai  aiškus ar išsamus, taip pat kai nagrinėjant bylą nustatoma naujų  faktų, galinčių turėti įtakos teismo ekspertizės išvadoms.  Papildomą ekspertizę  gali daryti tas pats ekspertas ar ta pati  ekspertų komisija, taip pat kitas  ekspertas ir kita ekspertų  komisija.

Pakartotinė ekspertizė daroma, jeigu teisėjas ar teismas nesutinka  su teismo  ekspertizės aktu, trūkstant pagrįstumo. Ją daro  kita ekspertų komisija, kurią  sudaro tarnybos vadovas, skiria  teisėjas arba teismas. Darydami pakartotinę  ekspertizę, ekspertai  privalo atlikti visus reikalingus ekspertinei išvadai  pateikti  tyrimus ir negali remtis ankstesnės ekspertizės tyrimais ir išvadomis.

Kompleksinę ekspertizę daro ekspertų komisija, susidedanti iš  skirtingų  specialybių ekspertų. Ši ekspertizė gali būti  teismo psichiatrijos  psichologijos(asmenybės sutr., neurozė, lengvas prot. atsilikimas, infantilizmas), teismo psichiatrijos medicinos,  teismo psichiatrijos  neurologijos.

Ambulatorinė ekspertizė: bylos medžiaga turi būti pateikta ne vėliau kaip 1–3 dienas  iki nustatytosios  ekspertizės darymo datos; ekspertizė  gali būti atidėta, jeigu jos metu nustatoma, kad  reikia papildomos  bylos medžiagos (pvz., medicinos dokumentų), papildomai  apklausti  liudytojus arba tiriamajam atlikti papildomus medicinos tyrimus; ekspertizė pradedama nuo nutarties ir medžiagos gavimo,  o baigiama  ekspertizės akto surašymu ir išsiuntimu ekspertizę  paskyrusiai institucijai. Šis  laikotarpis neturi būti ilgesnis  kaip 4 savaitės. Ambulatorinės teismo ekspertizės suimtiems arba atliekantiems  laisvės atėmimo  bausmę asmenims daromos tardymo izoliatoriuje  arba jų laisvės atėmimo vietoje.  Laisvės atėmimo įstaigos  administracija privalo suteikti ekspertams patalpas ir  užtikrinti  kitas reikiamas sąlygas ekspertizei daryti. Atliekama neturintiems sunkių psich. sutrikimų: asmenis, apsvaigusius nuo alkoholio, narkotikų, išgyvennačius emocinę įtampą, seniai sergantiems psichikos ligomis, baudžiamųjų bylų liūdytojai, nukentėjusieji, civilinių bylų ieškovai, atsakovai.

Stacionarinė ekspertizė: Stacionarinė teismo ekspertizė tarnyboje daroma specializuotame  ekspertiniame  skyriuje, kuriame yra poskyris kardomojo kalinimo  tvarka suimtiems asmenims ir  poskyris nesuimtiems asmenims. Teismo ekspertizei reikalinga bylos medžiaga ir medicini asmens  dokumentacija  turi būti pateikta iki asmens atvykimo į skyrių

Tiriamojo asmens laikymo ekspertiniame skyriuje terminas negali  būti ilgesnis už  teisėjo arba teismo skirtą suėmimo terminą.  Jei stacionarinę teismo ekspertizę  teisėjas ar teismas skyrė  nesuimtam asmeniui, jis gali būti laikomas  ekspertiniame skyriuje  ne ilgiau kaip tris mėnesius po nutarties skirti  ekspertizę  priėmimo dienos.Jeigu nurodytuoju laiku negalima pateikti galutinės išvados apie  tiriamojo  asmens psichinę būklę, jo buvimo laiką ekspertinėje  įstaigoje ikiteisminio  tyrimo teisėjas ar teismas gali pratęsti.Pasiųsti asmenį, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, į ekspertinį skyrių  stebėti ne  ilgiau kaip šešioms savaitėms. Išimtiniais atvejais  teismas motyvuotu ekspertų  prašymu gali pratęsti nurodytą  terminą iki trijų mėnesių. Daroma Utenoje. Rekomenduojama esant ryškiems psichogeniniams sutrikimams, reaktyvioms būsenoms nustatyti. Tiems, kurie įtariami simuliavimu( agravacija- per didelis esamų ar buvusių psich. sutrikimų demonstravimas, metasimuliacija- tikslingas tolesnis buvusių psich. sutr. demonstravimas, sursimuliavimas- nebūdingų demonstravimas, disimuliavimas- tyčinis tikrų, esamų slėpimas). Tikslinga atlikti ir epileptikams. Asmenims atlikusiems itin žiaurų nusikaltimą ar kai klinikinis vaizdas neaiškus.

Kompleksinė ekspertizė: Kompleksinė teismo ekspertizė daroma komisijos, sudarytos iš  įvairių specialybių  ekspertų. Kompleksinės teismo  ekspertizės metu kompleksiškai nustatomi  tiriamojo psichikos  sutrikimai, psichologiniai ypatumai ir somatoneurologiniai  sutrikimai,  kurie gali turėti reikšmės bylai ir leidžia teismui spręsti  apie  asmens pakaltinamumą ir veiksnumą. Kompleksinės teismo ekspertizės metu kiekvienas ekspertas atlieka  tyrimą tik  pagal savo kompetenciją ir už jį atsako. Padarius ekspertizę, rašomas bendras aktas ir pateikiama bendra  išvada su  atsakymais į klausimus. Į ekspertizės aktą įrašomi  kiekvieno eksperto atliktų  tyrimų rezultatai.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė baudžiamajame procese: juridiniai ir medicininiai nepakaltinamumo kriterijai. Nepakaltinamumo ir pakaltinamumo teisinė norma.

Pakaltinamumas yra vienas iš būtinų nusikaltimo subjekto požymių, be kurio neįmanoma baudžiamoji atsakomybė. Tik pakaltinamas asmuo, t.y. asmuo, suvokiantis tikrovę ir jos vystymosi dėsningumus, gali veikti laisvai, t.y. pasirinkti tikslą ir elgesio variantą jam pasiekti. Jei asmuo sąmoningai pasirenka pavojingus veiksmus, jis už juos turi atsakyti. Asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas Bk uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų.  Nepakaltinamas asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės, nes jis yra visuomenei pavojingos veikos, o ne nusikaltimo subjektas. Nepakaltinamumo apibrėžimas suformuluotas remiantis dviem kriterijais: juridiniu( psichologiniu) ir medicininiu( biologiniu), jie abu tarpusavy susiję. Juridinis nepakaltinamumo kriterijus išreikštas žodžiais : nebegalėjo suvokti veikos pavojingumo, suprasti savo veiksmų esmės ( intelektualinis momentas, išskiria tuos psichikos sutrikimų aspektus, dėl kurių asmenys negali adekvačiai suvokti realybės, ją kritiškai įvertinti ir prognozuoti savo poelgio padarinius) arba valdyti savo veiksmų( valinis momentas, parodo asmenų nesugebėjimą valdyti savęs, t.y. adekvačiai organizuoti, reguliuoti ir kontroliuoti savo elgesį).

Medicininis  kriterijus išreikštas žodžiais: dėl psichikos sutrikimo. Medicininis kriterijus paaiškina dėl kokių priežasčių pavojingą veiką padaręs asmuo negalėjo suprasti savo veiksmų esmės. Teismas, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada priima sprendimą dėl asmens pakaltinamumo. Būtini abu kriterijai, tik vieno kriterijaus buvimas dar nėra pakankamas pagrindas laikyti asmenį nepakaltinamu. Asmeniui, teismo pripažintu nepakaltinamu, gali būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės.

Medicininiam kriterijui priskirtinos šios psichikos sutrikimų grupės:

– Lėtiniai psich. sutrikimai (šizofrenija, bipol. afekt. sutrikimas, demencija, epilepsija, smegenų sifilis);

– Laikini psichikos veiklos sutrikimai ( įvairios sąmonės sutrik. būsenos- afektas, delyras, patologinis girtumas, epileptiforminiai paroksizmai, prieblandinės būsenos, simptominės psichozės ir kt.);

– Protinis atsilikimas; – Kt. psichopatologinės būsenos (asmenybės dekompensacija, infantilizmas, impulsyvūs veiksmai).

Atsako asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję šešiolika metų. Asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo  buvo suėję  keturiolika metų, atsako už nužudymą, sunkų sveikatos  sutrikdymą, išžaginimą, vagystę, plėšimą, turto prievartavimą,  narkotinių ar psichotropinių  medžiagų vagystę ir t.t. Asmeniui, kuriam iki numatytos pavojingos veikos  padarymo nebuvo  suėję keturiolika metų, LR įstatymų nustatyta tvarka gali būti taikomos auklėjamojo poveikio ar kitos priemonės

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė baudžiamajame procese: juridiniai ir medicininiai riboto pakaltinamumo kriterijai. Riboto pakaltinamumo teisinė norma.

Asmenį teismas pripažįsta ribotai pakaltinamu, jeigu darydamas uždraustą veiką tas asmuo dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų. Jei ribotai pakaltinamas asmuo padaro baudž nusižengimą, neatsargų nusikaltimą, jis atsako pagal baudž įstatymą, tačiau jam gali būti švelninama bausmė; jis gali būti atleistas nuo baudž atsakomybės ir jam taikomos priverčiamosios medicininės priemonės. Asmeniui, padariusiam sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir teismo pripažintam ribotai pakaltinamu, atsako pagal baudž. įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama.

Ribotas pakaltinamumas– tai vis tik pakaltinamumas- turimas galvoje susilpnėjęs, o ne prarastas asmens gebėjimas suvokti savo veiksmus ir juos valdyti. Teisiniai kriterijai (intelektualinis – susilpnėjęs gebėjimas suvokti savo veiksmus; valinis – susilpnėjęs gebėjimas valdyti savo veiksmus). Medicininiai klinikiniai kriterijai gali būti:

organinis galvos smegenų pažeidimas esant emocijų, valios sutrikimams, nežymiam intelektinių funkcijų susilpnėjimui, įgimtas protinis atsilikimas (lengvo ir vidutinio laipsnio), šizofrenijos remisija, psichinis infantilizmas, fiziologinis afektas ir kt.Taip pat svarbus nusikaltimo motyvas: pvz.- sunkios abstinencijos būklėje žmogus įsiveržė į kioską ir pavogė degtinės, jis bus ribotai pakaltinamas (nes vogė degtinę, dėl susilpnėjusios valios), gali būti išteisintas, tik taikomos gydymo priemonės. Jei pavogs sunkios abstinencijos būsenoje kažkokį kitą daiktą, ne alkoholį- bus visiškai pakaltinamas ir nuteistas, o jei vagiant degtinę nužudys žmogų- sės į kalėjimą, bausmė bus sušvelninta. Delyro būsenoje- bus nepakaltinamas, nes tai sąmonės sutrikimas.

Nepilnametis, pirmą kartą padaręs neatsargų ar nesunkų, ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis pripažintas ribotai pakaltinamu.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė baudžiamajame procese: juridiniai ir medicininiai baudžiamojo procesinio veiksnumo kriterijai. 

Procesinis veiksnumas– galėjimas įgyvendinti savo teises teisme, pavesti atstovui vesti bylą, ieškovų, atsakovų galėjimas duoti parodymus, pateikti prašymus, įrodymus ir pan., t.y. galėjimas atstovauti save teisme.

Baudžiamasis procesinis (ne)veiksnumas– asmuo pripažinamas procesiškai neveiksniu, jeigu ikiteisminio tyrimo arba teismo proceso metu negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Egzistuoja medicininis ir juridinis kriterijai (ar gali atstovauti save ikiteisminiame procese baudžiamajame procese, galimybė gintis. Medicininis kriterijus- psichikos sutrikimas, psichopatologija lydima valios sutrikimo(liguistas įtaigumas, paklusnumas ir t.t.) arba silpnaprotystė. Medicininis kriterijus apima ir lėtinį bei laikiną psichikos sutrikimą, prie F20 galimas procesinis veiksnumas tik prie stabilių remisijų, nesant ryškiems negatyviems simptomams. Jei kaltinamojo psichikos sutrikimai yra lėtiniai ar užsitęsę, liguisti reiškiniai patys savaime nėra pakankami procesiniam neveiksnumui konstatuoti. Juridinis kriterijus – negalėjimas suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

Procesinio veiksnumo ypatumas: psichikos būsenos stabilumą reikia vertinti visą ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo laikotarpį. Padarius nusikaltimą siekiama bausmės išvengti, todėl tiriamieji dažnai naudoja gynybos mechanizmus:

1.Savo kaltės neigimas;

2.Nukentėjusiųjų ir kitų asmenų kaltinimas;

3.Teisinimasis nežinojimu, kad veiksmai baudžiami;

4.Nusikaltimo įvykių neprisimininimo, savo psichikos nepilnavertiškumo demonstracija;

5.Bandymai savo poelgius aiškinti altruistiniais ar aukštos moralės motyvais;

6.Teisėtvarkos pareigūnų kaltinimas neobjektyvumu;

7.Išankstinė nuostata, kad byla sufabrikuota;

8.Skundimasis sveikatos negalavimais.

Ilgainiui susitaikoma su padetimi, vyksta teismas ir t.t., o gali ir žmogaus psichika neatlaikyti įtampos, išsivysto dpresija ar netgi psichozė.

Galimi simuliacijos variantai: agravacija- per didelis esamų ar buvusių psich. sutrikimų demonstravimas, metasimuliacija- tikslingas tolesnis buvusių psich. sutr. demonstravimas, sursimuliavimas- nebūdingų demonstravimas, disimuliavimas- tyčinis tikrų, esamų slėpimas.

Baudžiamųjų bylų liūdytojams, nukentėjusiems ir civilinių bylų ieškovams bei atsakovams atliekama ambulatorinė teismo psichiatrinė ekspertizė, nes be jų sutikimo negalima guldyti į psich. ligoninę.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė baudžiamajame procese liudytojams ir nukentėjusiems. Gebėjimo duoti parodymus įvertinimas. Nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo masto nustatymas.

Liudytoju negali būti asmuo, kuris pagal sveikatos  priežiūros  įstaigos pažymą arba teismo psichiatro ar teismo mediko išvadą  dėl  fizinių ar psichinių trūkumų nesugeba teisingai suvokti  reikšmingų bylai  aplinkybių ir duoti dėl jų parodymus. Asmuo turi būti procesiškai veiksnus( apie kirterijus žiūrėti 6 klausime).

Baudžiamųjų bylų liūdytojams, nukentėjusiems ir civilinių bylų ieškovams bei atsakovams atliekama ambulatorinė teismo psichiatrinė ekspertizė, nes be jų sutikimo negalima guldyti į psich. ligoninę.  Sutrikdymo mastas nustatomas remiantis TLK( gali būti depresija, adaptacijos sutrikimas ir t.t.), įtakos turi ir kiek laiko ta sveikata buvo sutrikdyta( iki 10 dienų ar ilgiau). Kuo labiau sutrikdyta sveikata- tuo didesnė bausmė.

Teismo psichiatrijos ekspertizė civiliniame procese ir jos teisiniai aspektai: juridiniai ir medicininiai neveiksnumo kriterijai. Veiksnumo ir neveiksnumo teisinės normos, jų rūšys.

Veiksnumas pagal LRCK – galėjimas įgyti civilines teises ir sukurti sau civilines pareigas. Tai asmens gebėjimas suprasti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti  sandorių sudarymo metu.

Asmuo, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu. Neveiksniam asmeniui yra nustatoma globa. CK kalba apie du neveiksnumo kriterijus: medicininį ir juridinį. Medicininis – psichinė liga arba silpnaprotystė. Medicininis kriterijus yra tik neveiksnumo prielaida. Reikalingas juridinis kriterijus, kuri sudaro du elementai: intelektualinis (nesuvokia savo veiksmų reikšmės) ir valinis (negali jų valdyti). Kad egzistuotų juridinis kriterijus, pakanka bent vieno iš šių elementų. Taigi, kad asmuo būtų pripažintas neveiksniu, reikalingi abu kriterijai-  ir medicininis, ir juridinis. Bylose dėl asmens pripažinimo neveiksniu eksperto išvada yra būtinas įrodymas. Jei asmuo vengia teismo psichiatrinės ekspertizės, teismas, gali priimti nutartį priverstinei ekspertizei. Jei ambulatorinio tyrimo metu duomenų išvadai apie psichikos būsena pateikti nepakanka, teismas gali priimti nutartį paskirti stacionarią teismo psichiatrinę ekspertizę ir ne ilgiau, kaip 6 savaitės pasiųsti asmenį, kurį prašoma pripažinti neveiksniu. Išimtinais atvejais teismas ekspertui prašant gali pratęsti terminą iki 3 mėnesių. Jeigu pripažintas neveiksniu asmuo pasveiksta, ar jo psich. būsena pagerėja teismas jo globėjo, sutuoktinio, tėvų, pilnamečių vaikų, rūpybos, prokuroro pareiškimu skiria psichiatrinę ekspertizę, o pagal šios išvadą bus priimtas sprendimas dėl pripažinimo veiksniu arba ribotai veiksniu. Pats neveiksnus asmuo dėl to kreiptis į teismą negali.

Neveiksnumo medicininį kriterijų sudaro visi psichikos sutrikimai, apribojantys žmogaus gebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Tai: organiniai psichikos sutrikimai, esant emocijų ir valios sutrikimams, taip pat esant intelektinių funkcijų susilpnėjimui; įgimtas protinis atsilikimas ir pan.

Neveiksniu žmogus gali būti pripažintas ir dėl somatinių sutrikimų, kuriuos lydi psichikos sutrikimai, kurie skirstomi į: .

  1. mažiausi specifiniai sutrikimai (būdinga astenija, neuroziniai simptomai, labilumas) Šių sutrikimų metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir valdyti.
  2. psichozinio lygio psichopatologiniai sutrikimai( ūmi psichozė, su automatizmais, kliedesiais, haliucinacijomis). Negali suvokti savo veiksmų esmės ir valdyti.
  3. psichopatologiniai sutrikimai su sąmonės sutrikimu ( trumpalaikė tranzitorinė būklė, apsvaigimas, amencija ir kt. būsenos, kurios gali būti diabetikams). Negali suvokti savo veiksmų esmės ir valdyti.

Nepakaltinamu asmuo pripažįstamas tik konkrečios visuomenei pavojingos veikos atžvilgiu, ekspertui įvertinus asmens psichikos būklę praeityje(retrospektyviai), jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos metu. Civiliniame procese vertinama asmens psichikos būsena ne praeityje,sudarant civilinį sandorį,bet ir dabart metu bei ateityj nustatant globą

Veiksnumas:

1)            visiškas civilinis veiksnumas – piliečio galėjimas įgyti teises civilines teises ir pareigas, atsiranda sulaukus 18m. Kartais gali atsirasti ir nesulaukus 18m., kai leidžiama susituokti asmeniui iki 18m. Nuo santuokos sudarymo momento asmuo įgyja visišką civilinį veiksnumą. Emancipuoti paaugliai irgi turi( nepilnametis, sulaukęs 16m., jo tėvų, rūpybos institucijos, jo rūpintojo ar jo paties pareiškimu, gali būti teismo tvarka pripažinti visiškai veiksniu( emancipuotu), jeigu yra pakankamas pagrindas jam leisti savarankiškai įgyvendinti civilines teises ar vykdyti pareigas. Visiškas civilinis veiksnumas tiesiogiai prikaluso ne tik nuo amžiaus, nuo psichikos būsenos išsivystymo,intelekto,valios brandos laipsn

2)            ribotas veiksnumas- alkoholikams, narkomanams;

3)            procesinis veiksnumas – galėjimas dalyvauti teismo posėdyje, duoti parodymus ir pan., t.y atstovauti save teisme;

4)            laikinas veiksnumas – tai veiksnus asmuo sandorio metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Atsiranda dėl streso, somatinių sutrikimų, depresijos, intoksikacijos, didelio skausmo buvimo ir t.

5)            specialus veiksnumas – CK 3.180str.: kai vaiko interesai ginami dėl netinkamo auklėjimo, nepriežiūros ir t.t., kai tėvai serga psichikos ar kokia kita liga.

6)            santykinis veiksnumas – nepilnamečių iki 14m. amžiaus sudarytas sandoris negalioja,  išskyrus smulkius buitinius sandorius. Nepilnamečiai turi teisę savarankiškai disponuoti savo uždarbiu, stipendija ar įgyvendinti teises į savo autorinius kūrinius.

178.        Teismo psichiatrijos ekspertizė civiliniame procese ir jos teisinis aspektas: juridiniai ir medicininiai riboto veiksnumo kriterijai. Riboto veiksnumo teisinė norma.

Ribotas veiksnumas- tai ribotas fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas. Veiksnumas negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka. Fizinių asmenų civilinis veiksnumas gali būti apribotas teismo tvarka. Tokio apribojimo pagrindas – asmens piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis. Kai asmens veiksnumas apribojimas jam nustatoma rūpyba. Asmuo, kurio veiksnumas apribotas gali sudaryti sandorius dėl disponavimo turtu, taip pat atsiimti darbo užmokestį, pensiją ar kitų rūšių pajamas ir disponuoti jomis tik turėdamas rūpintojo sutikimą, išskyrus smulkius buitinius sandorius.Laikomasi nuomonės, kad ribotai veiksnus asmuo geba suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, todėl rūpintojas už tokio  asmens veiksmus neatsako. Pilnametis ribotai veiksnus asmuo atsako pagal savo sutartines ir nesutartines prievoles.

Prašymą apriboti asmens veiksnumą turi teisę paduoti to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos(rūpybos) institucija ar prokuroras. Išnykus aplinkybėms, dėl kurių asmens veiksnumas buvo apribotas, teismas panaikina asmens veiksnumo apribojimą. Kreiptis į teismą del veiksnumo apribojimo panaikinimo turi teisę ir pats asmuo, kurio veiksnumas apribotas, tuomet jis kreipiasi į prokurorą, kuris ir inicijuoja visą šį procesą. Įsiteisėjus teismo sprendimui, asmeniui nustatyta rūpyba panaikinama.

Rūpyba yra nustatoma siekiant apsaugoti ir apginti ribotai veiksnaus fizinio asmens teises ir interesus. Rūpyba apskritai gali būti skirstoma į: vaiko rūpyba (nustatoma vaikams, sulaukusiems keturiolikos metų) ir pilnamečių asmenų rūpyba. Rūpintojas yra savo globotinių atstovas pagal įstatymą ir gina ribotai veiksnių asmenų teises ir interesus be specialaus pavedimo. Rūpintojas duoda sutikimą ribotai veiksniam asmeniui sudaryti sandorį, kurio šis negali sudaryti savarankiškai, taip pat padeda ribotai veiksniam asmeniui įgyvendinti kitas jo teises ar įvykdyti pareigas bei saugo jo teises ir teisėtus interesus nuo trečiųjų asmenų piktnaudžiavimo. Rūpybos institucijos yra savivaldybių ar apskričių institucijos, kurios prižiūri ir kontroliuoja rūpintojų veiklą. Asmenų, teismo pripažintų ribotai veiksniais, esančių gydymo, auklėjimo ar  rūpybos institucijose, rūpybos funkcijas atlieka atitinkama gydymo, auklėjimo ar rūpybos institucija tik tol, kol paskiriamas nuolatinis rūpintojas. Rūpybos institucijos privalo kontroliuoti, ar rūpintojas tinkamai atlieka savo pareigas. Teismas, pripažinęs asmenį ribotai veiksniu, privalo nedelsdamas paskirti šio asmens rūpintoją. Jeigu išnyksta aplinkybės, dėl kurių asmuo buvo pripažintas ribotai veiksniu, asmens rūpintojas turi kreiptis į teismą dėl rūpybos panaikinimo. Dėl rūpybos panaikinimo teisę kreiptis į teismą taip pat turi rūpybos institucijos ir prokuroras.  Gali būti paskirta ir veiksnaus fizinio asmens, kuris dėl savo sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar atlikti pareigų, rūpyba. Ji skiriama jo prašymu. Rūpyba panaikinama teismo nutartimi pagal veiksnaus asmens pareiškimą. Rūpyba pasibaigia įsiteisėjus teismo sprendimui pripažinti asmenį veiksniu ar panaikinti jo veiksnumo apribojimą. Rūpyba taip pat pasibaigia nepilnamečiui sulaukus aštuoniolikos metų arba kai jis įgyja visišką veiksnumą iki aštuoniolikos metų kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Priverčiamųjų medicinos priemonių (PMP)  taikymas nepakaltinamiems asmenims. Teisinis aspektas

Remiantis LR BK, PMP gali būti taikomos asmeniui:

  1. a) kuris būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas įvykdė visuomenei pavojingas BK nustatytas veikas;
  2. b) kuriam po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutrinka psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti.

Teismo psichiatrų ekspertų komisija, rekomenduodama teismui skirti PMP, vadovaujasi teisiamojo asmens visuomenei keliamo pavojaus laipsniu, kuris nustatomas pagal psichikos būseną ir padarytos veikos pobūdį. Šiuo metu LT vykdomas tik Rokiškio psichiatrijos ligoninėje;

Taikomos 4 rūšių PMP:

  1. ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikomas asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare ar kuris gali tęsti gydymą ambulatoriškai, kai jo būklė pagerėja po stacionarinio gydymo;
  2. stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigose taikomas asmeniui, kurį reikia stebėti ir gydyti stacionare (esant lėtiniams psichikos sutrikimams su dažnais paūmėjimais, priklausomybės ligoms, liekamiesiems reiškiniams po galvos smegenų traumos, protiniam atsilikimui ir pan.); ar keičiamos medic. priemonės pobūdis iš sustiprinto ar griežto režimo.
  3. stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose taikomas asmeniui, kurį dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare (padariusiems veikas, priskirtinas sunkių kategorijai, tačiau nesusijusias su kėsinimusi į žmogaus gyvybę ir vėliau nekelsiantiems pavojaus, turintiems lėtinius psichikos sutrikimus ar protinį atsilikimą, bet linkusiems pažeidinėti režimą); ar jam keičiamas medicinos priemonės pobūdis po prievartinio gydymo psichiatrijos ligononėje griežto stebėjimo sąlygomis, kol bus galima gydymą tęsti įprastinio stebėjimo sąlygomis.
  4. stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose taikomas asmeniui, kuris kėsinosi į žmogaus gyvybę ar sveikatą, dėl psichikos sutrikimo yra ypač pavojingas aplinkiniams ir turi būti stebimas bei gydomas specializuotame stacionare(kurie kėsinosi į žmogaus gyvybę ar sveikatą, kurių psichikos būklė ir padarytos veikos pobūdis yra ypač pavojingas, taip pat ligoniams, kurie linkę į ligoninės režimo pažeidimus – personalo užpuolimą, pabėgimus, grupinius pažeidimus); išlieka grėsmė, kad sunki veika pasikartos.

Teismas nenustato PMP taikymo laiko, t.y. jos taikomos, kol asmuo pasveiksta ar pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas.

PMP taikymo tikslas – siekiama užkirsti kelią naujoms visuomenei pavojingoms veikoms, griežtai laikantis asmenų, kuriems PMP taikomos, teisių ir teisėtų interesų. Priverčiamai gydomi ligoniai naudojasi visomis psichikos sveikatos priežiūros įstatymo garantuotomis psichikos pacientų teisėmis, laikantis numatytų apribojimų pavojingiems ligoniams (pasivaikščiojimų teritorijose, palydos tvarkos paliekant teritoriją, trumpalaikių atostogų, suteikiamų turint prievartinį gydymą kontroliuojančių institucijų leidimą).

Ne rečiau kaip kartą per 6 mėn. turi spręsti dėl priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo. Jei būsena pagerėja- galima anksčiau( įvertina GKK).

Stacionaro komisijos sudėtį įstaigos vadovui pateikus, tvirtina SAM, privalo dalyvauti gydantis gydytojas. Ambulator. stebėjimo atveju-dalyvauja apylinkės inspektorius,komisijos sudėtį tvirtina savivaldybė.Komisijos išvada įformina aktu

Įstaigos, kur pacientas gydomas priverčiamai, apie numatomą išrašymą ar rėžimo pakeitimą, administracija turi informuoti gimines ir VTPNT prie SAM.