Nerimo ir nuotaikos sutrikimai
Nerimo ir nuotaikos sutrikimai Pagal TLK 10:
F 30 – manijos epizodas
F 31 – bipolinis afektinis sutrikimas
F 32 – depresijos epizodas
F 33 – pasikartojantis depresinis sutrikimas
F 34 – nuolatiniai nuotaikos sutrikimai
F 38 – kiti nuotaikos sutrikimai
F 39 – nepatikslintas nuotaikos sutrikimas
Nuotaikos sutrikimai – ilgalaikis emocinės pusiausvyros praradimas, pasireiškiantis depresija, manija arba mišria būsena. Šis sutrikimas paveikia asmens veiklą, būseną, mąstymą, aplinkos supratimą ir t. t.
Nuotaikos sutrikimų kilmė polietiologinė, juos įtakoja genetiniai – endogeniniai, kutūriniai – religiniai, geografiniai, psichologiniai, socialiniai veiksniai, somatinės neurologinės ligos, toksinai ir kt.
Svarbiausias patofiziologinis vaidmuo tenka noradrenalino ir seratonino apykaitai. Katecholaminų apykaitos hipotezė: depresijos metu smegenyse susidaro noadrenalino apykaitos nepakankamumas, o esant manijai ji pagreitėja. Sergant depresija seratonino sumažėja, taip pat ser receptorių tankis yra sumažėjęs. Sveikstant jų padaugėja. Kitos sverbios medžiagos: gama amino sviesto rūgštis, vazopresinas, endogeniniai opioidai ir kt.
Neuroendokrininiai reguliavimo mechanizmai: limbinė – hipotaliaminė – pituitrininė – adrenalininė ašis.
Turi įtakos ličio, kalio, kalcio apykaita.
Manijos epizodas:
Fazės, atsirandančios epizoduose, kuriuose paciento nauotaika yra pakili iki tokio laipsnio, kuris neatitinka situacijos, pvz. Grandiozinės idėjos, sumažėjęs miego poreikis. Gali būti disforija. Pacientas nepripažįsta, kad serga.
Manijos epizodo kriterijai:
- Pakili nuotaika, trunkanti daugiau nei vieną savatę
- Nuotaikos sutrikimo metu yra bent trys simptomai:
- sumažėjęs miego poreikis (mažiau trijų val./parą)
- grandioziniai planai
- padidėjęs libido
- padidėjęs kalbumas
- minčių, idėjų gausa
- padidėjęs socialinis aktyvumas, darbingumas
- simptomai neatitinka mišraus sutrikimo kriterijų
- nuotaikos sutrikimas paveikia santykius, socialinį aktyvumą, gali pakenkti sau ar kitiems.
Bipolinis afektinis sutrikimas
Tai lėtinė periodinė liga, kuri pasireiškia manijom, depresijom arba mišriom būsenom, tarp kurių būna intermisijos arba remisijos, ir nesukelia asmenybės pakitimų.
Būdingi mažiausiai du pasikartojantys nuotaikos ir aktyvumo kitimo epizodai, kurių metu nuotaika tampa pakili, padidėja energija bei aktyvumas (manija, hipomanija), o kartais nuotaika pablogėja, energija ir aktyvumas sumažėja.
BAS tipai:
I tipas: pacientui pasireiškia manija arba manija ir depresija
II tipas: depresija su hipomanija
III tipas: depresija pasireiškia hipertyminei asmenybei
IV tipas: ciklotiminiai nuotaikos svyravimai.
BAS tipai (kitas skirstymas):
I tipas: manija arba manija ir depresija
II tipas: rekurentinė depresija su hipomanija
III tipas: jei gydant antidepresantu perėjo į maniją arba hipomaniją
IV tipas: depresija hipertyminei asmenybei
Depresijos epizodas:
Pacientai kenčia dėl liūdnos nuotaikos, sumažėjusių interesų ir pasitenkinimo, sumažėjusios energijos ir padidėjusio nuovargio. Kiti simptomai:
- susilpnėjusi konmcentracija ir dėmesys
- sumažėjęs savęs vertinimas, pasitikėjimas savimi
- kaltės ir bevertiškumo idėjos
- niūrus ir pesimistinis ateities įsivaizdavimas
- savęs žalojimo ar savižudybės idėjos arba veiksmai
- sutrikęs miegas
- sumažėjęs apetitas
Pagal sunkumą: lengvos, vidutinio sukumo ir sunkios depresijos epizodas
Pasikartojantis depresinis sutrikimas:
Būdingi pasikartojantys (rekurentinai) depresijos epizodai, kai anamnezėje nėra savarankiškų pakilios nuotaikos ir padidėjusio aktyvumo kitimo epizodų, atitinkančių manijos kriterijus. Turi būti mažiausiai du depresijos epizodai dviejų saviačių trukmės ir tarp jų turi būti kelių mėnesių intervalas be reikšmingų nuotaikos pakitimų.
Nuolatiniai nuotaikos sutrikimai:
Ciklotimija – ribinė BAS forma, dar vadinama švelniuoju BAS.
Tai nuolatinė nestabili būsena su daugybe besikeičiančių lengvos depresijos ir hipomanijos epizodų (lengva/vid. Sunkumo depresija kaitaliojasi su pakilios nuotaikos epizodais), tarp kurių ilgi normalios nuotaikos tarpai.
- Trukmė du m. (vaikams vieneri m.)
- Remisijos ne daugiau dviejų mėn.
- Nuotaikos svyravimai nesusiję su įvykiais
- Gali pereiti į kitus nuotaikos sutrikimus
- Gali praeiti visam gyvenimui
Distimija – lėtinis nuotaikos sutrikimas, kuris pasireiškia depresine būsena. Trukmė ne mažesn nei du metai (lėtinė melancholija, depresinė neurozė, depresinio tipo afektinis sutrikimas). Tai nuolatinė depresinė nuotaika
- Trukmė ne mažiau dviejų m. (vaikams vieneri m.)
- Geros savijautos periodai ne ilgesni nei du mėn.
Ankstyvoji – iki 21 m., vėlyvoji – po.
Dažniausiai prasideda nepastebimai, nesiskundžia liūdesiu. Jaučiuosi nuolat pavargę ir prislėgti: niekas nedžiugina, viskas reikalauja pastangų, vengia bendravimo, pasyvūs, nepasitiki savimi. Sugeba tenkinti kasdieninius poreikius
Nerimo sutrikimai:
F 40 – fobiniai nerimo sutrikimai
F 40.0 – agorafobija
F 40.1 – socialinės fobijos
F 40.2 – specifinės fobijos
F 40.8 – kiti fobiniai nerimo sutrikimai
F 40.9 – nepatikslintas fobinis nerimo sutrikimas
F 41 – kiti nerimo sutrikimai
F 41.0 – panikos sutrikimas
F 41.1 – generalizuotas nerimo sutrikimas
F 41.2 – mišrus, įkyrios mintys ir veiksmai
F 41.3 – kiti mišrūs nerimo sutrikimai
F 41.8 – kiti specifiniai nerimo sutrikimai
F 41.9 – nepatikslinti nerimo sutrikimai
F 42 – obsesinis – kompulsinis sutrikimas
F 43 – reakcijos į sunkų stresą ir adaptacijos sutrikimai
F 44 – disociaciniai [konversiniai] sutrikimai
F 45 – somatoforminiai sutrikimai
F 48 – kiti neuroziniai sutrikimai
Fobiniai nerimo sutrikimai:
Grupė sutrikimų, kurių pagrindinis simptomas yra baimė ir nerimas. Nerimą sukelia išsikirtinai ar dažnai konkrečiai apibrėžtos situacijos ar stimulai, kurie nėra pavojingi. Šių situacijų stengiamasi išvengti arba jos išgyveamos su baime.
Kiti nerimo sutrikimai:
Pagrindinis simptomas – nerimas, kurio pasireiškimas nėra sukeltas vienos aiškiai apibrėžtos situacijos.
Panikos sutrikimas (apizodinis paroksizminis nerimas): pasikartojantys stipraus nerimo (panikos) priepuoliai, kurie nėra susiję su kokia nors specifine situacija, aplinkybėmis, todėl jų negalima prognozuoti. Priepuolių trukmė – kelios min., gali būti ilgiau. Lydimas ryškių vegetacinių reakcijų.
Generalizuotas nerimo sutrikimas: ligonių nuolat jaučiamas nerimas kyla be jokių aiškių priežasčių, dar vadinamas „plūduriuojančiu nerimu“. Nerimas trunka bent kelias savaites, dažniausiai kelis mėnesius, dažniau pasitaiko moterims.
Simptomai: nerimavimas dėl būsimų nesėkmių, grėsmės nuojauta, raumenų įtampa, negalėjimas atsipalaiduoti, vegetacinių reakcijų hiperaktyvumas.
Mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas: pasireiškia ir nerimas, ir depresija, nė vienas simptomas nėra vyraujantis.
Obsesinis – kompulsinis sutrikimas: pasižymi įkyriomis mintimis ar veiksmais, kurie suvokiami kaip savi, tačiau yra nemalonūs, beprasmiški ir varginantys. Obsesijos – mintys, idėjos, potraukiai ar vaizdiniai, kurie įkyriai ir stereotipiškai grįžta į sąmonę, ligonis stengiasi joms atsispirti, bet nesugeba. Kompulsijos – veiksmai, kurie nuolat ir stereotipiškai kartojami, kartais tampa ritualais, tačiau neturi realios prasmės.
Reakcijos į sunkų stresą ir adaptacijos sutrikimai: Turi būti sukėlusi priežastis: stresogeniškas gyvenimo įvykis ir po jo sekanti staigi streso reakcija arba reikšmingas gyvenimo pasikeitimas, sukėlęs nuolatines nemalonias pasekmes ir pasireikškęs adaptacijos sutrikimu. Atsiranda individui be jokių išreikštų psichikosnsutrikimo požymių. Ūminė reakcija į stresą – trukmė apie 24 – 48 val. Potrauminio streso sutrikimas retai kada trunka ilgiau 6 mėn.
Disociaciniai (konversiniai) sutrikimai: atsiranda dėl psichogeninių priežąščių, susidūrus su neišsprendžiama problema, tarpasmeninių santykių sutrikimu. Būdingi labai nemalonūs jausmai, kilę dėl žmogui nepakeliamos ar neišsprendžiamos problemos. Prasideda ir baigiasi staiga. Nėra somatinio šių simptomų pagrindo. Klinikinės formos:
- Disociacinė amnezija – būdingas atminties prardimas
- Fuga
- Stuporas
- Transas ir posesinis sutrikimas
- Judesių ir jutimų sutrikimai
Somatoforminiai sutrikimai: būdingi nuolatiniai somatiniai susikundimai, kartu nuolat atkaliai reikalaujama detalaus medicininio ištyrimo nepaisant neigiamų rezultatų.
- Somatizacinis sutrikimas: daugybiniai, grįžtantys ir nuolat besikeičiantys nemalonūs pojūčiai, trunkantys mažiausiai du metus ir nėra somatinio pagrindo. Pacienatas atsisako suprasti gydytojų įtikinėjimus, kad šių simtomų negalima paaiškinti somatinėmis ligomis.
- Nediferencijuotas somatoforminis sutrikimas: somatiniai simptomai yra daugybimiai, besikeičiantys, bet neatitinka somatizacinio sutrikimo kriterijų.
- Hipochonrinis sutrikimas: susirūpinimas, kad sergama sunkia, nepagydoma liga.Normalūs pojūčiai ir išvaizda pacientų trkatuojami kaip liguisti.
- Somatoforminė vegetacinė disfunkcija: simptomus nurodo lyg jie būtų kilė dėl tam tikros organų sistemos patologijos. Būdingi ilgai trunkantys ir varginantys vegetacinės NS požymiai. Subjktyvūs simptomai nukreipti į tam tikrą organą. Yra susirūpinimas dėl galimo rimto, tačiau dažnai nekonkretaus susirgimo.
- Nuolatinis somatoforminis skausmo sutrikimas: būdingas nuolatinis stiprus skausmas, kurio nepavyksta paaiškinti fiziologinėmis ar somatinėmis priežastimis.
- Kiti somatoforminiai sutrikimai.