Sindromai – Privatus psichiatras

Paranojinis, parafreninis, pervertinimo idėjų sindromai

Paranojinis sindromas

Paranojiniam sindromui yra budingas sisteminis interpretavimo kliedesys. Šis kliedesys yra užvaldęs visą ligonio gyvenimą.

Paranojinis sindromas gali būti įvairaus turinio:

paranojinis hipochondrinis kliedesys – ligoniai būna įsitikinę sergą sunkia, nepagydoma liga, ir nuolat dėl to kvaršina galvą gydytojams (svarbu nepasimesti – siųsti pas psichiatrą).
paranojinis pavydo kliedesys – vienu žodžiu žmona yra neištikima ir t.t.
paranojinis nuostolio kliedesys – būdingas vyresniems žmonėms. Ligoniai tvirtina, kad kaimynai, giminės vagia, gadina maistą, dėl to slepia pinigus ir kitas vertybes.
santykio kliedesys – atrodo, kad aplinkiniai yra priešiškai nusiteikę.
teigiamo/neigiamo dvynio kliedesys
paranojinis išradingumo – išranda, kaip išgydyti vėžį.
reformatorystės, ypatingos reikšmės ir kt.

Parafreninis sindromas

Parafreniniam sindromui būdingi sisteminiai:

Persekiojimo kliedesys
Fizinio poveikio kliedesys
Fantastiškos didybės kliedesys
Psichinio automatizmo reiškiniai

Skiriami 4 parafreninio sindromo variantai:

Sisteminė parafrenija – formuojasi didybės, poveikio, persekiojimo kliedesiai. Šie kliedesiai būna su didybės atspalviu.
Fantastinė (haliucinacinė) parafrenija – vyrauja: fantastinės didybės kliedesys, fantastinės klausos pseudohaliucinacijos.

* Pirmojo ir antrojo etapo metu ligoniai būna prislėgti, bet, atsiradus didybės kliedesiui, nuotaika pagerėja, būna net pakili.

Didelės apimties (ekspansinė) parafrenija – būdingi ryškūs didybės kliedesiai, dažniausiai religinio ar erotinio pobūdžio, gausu haliucinacijų (ypač regos).
Konfabuliacinė parafrenija – būdinga, kad ligonis pasakoja didybės kliedesius, bet kiekvieną kartą vis kitokius. Būna sergant šizofrenijos paranoidine forma.

Pervertinimo idėjų sindromas:

Tai mintys kylančios realiu pagrindu (padaryta pastaba darbe, pasijuokta iš žmogaus kūno sudėjimo, psichikos savybių). Pervertinimo idėjos įgauna labai didelę reikšmę, pamažu ligonis šias mintis ima vertinti nekritiškai, jas koreguoti pavyksta nebent trumpam. Tos mintys dažnai lemia visą tolesnį ligonio elgesį. Pervertinimo idėjos nuo kliedesių skiriasi tuo, kad jas sukelia realūs išgyvenimai, faktai. Jas lydi afektinė įtampa. Esant palankioms sąlygoms pervertinimo idėjos blėsta ir išnyksta, tuo tarpu kliedesiai dažnai vystosi toliau. Žmogaus asmenybės pokyčių nebūna.

Pervertinimo idėjos dažniausiai būdinga paranoidinio tipo asmenybės sutrikimams, arba pakitus asmenybei po organinių, infekcinių, intoksikacinių ligų. Šios idėjos dažnai pasitaiko pradinėje šizofrenijos stadijoje.

Paranoidinis (Kandinskio-Clerambault, hipochondrinis-paranoidinis, depresinis-paranoidinis, Cotard’o, Capgraso, Fregoli) Paranoidinis: Kandinskio-Klerambo sindromas (s. psichinio automatizmo sindromas) Jam būdinga:

Pseudohaliucinacijos

Persekiojimo ir poveikio kliedesiai

Automatizmas

Pagal Klerambo šiam sindromui būdingas trijų rūšių automatizmas:

Asociacinis – mąstymas nepriklauso nuo ligonio valios, jį užplūsta mintys, kurios yra svetimos, prievarta įdėtos (mentizmas). Ligonis jaučia, kad aplinkiniai “skaito” jo mintis, aplinkiniai viską žino, anot ligonio, persekiotojai manipuliuoja ligonio atmintimi – priverčia prisiminti nemalonius dalykus, sukelia nerimą, baimę. Šiam automatizmui būdingos Kandinskio aprašytos pseudohaliucinacijos:

šperungas – kažkas tyčia nutraukia mintis,
echo mintys – mintys skambančios galvoje,
tyčia sukeliami nemalonūs prisiminimai, vaizdiniai, tyčia rodomi sapnai,
mintys gali pereiti į vidinę kalbą, diskutuoja su savo persekiotojais.

Asociacinis automatizmas gali formuotis palaipsniui: iš pradžių nevaldomos mintys, paskui nereikalingos pašalinės mintys ir jausmas, kad aplinkiniai jas žino, vėliau mintys pradeda skambėti galvoje. Dėl poveikio iš šalies gali pasikeisti maisto skonis, kvapai (dažniausia būna nemalonūs).

Senestopatinis–ligonis jaučia pašalinį poveikį,kuris sukelia labai nemalonius arba skausmingus įvairių kūno dalių jutimus.

*Pvz., kankinantys seksualiniai jutimai, ko pasekoje ligonis gali kastruotis; per kūną tekanti elektros srovė (“jie siunčia man jutimus spindulių, lazerių pagalba”), stiprūs galvos skausmai kt.

Motorinis – fiziškai jaučiasi kaip distanciškai valdomas robotas: jo neklauso kūno dalys, neturi savo judesių. Dažnai paliečiamas kalbos aparatas, anot ligonio, jis taria ne savo žodžius (Pvz., “jie duoda man signalus, kurie sukelia tokius garsus, žodžius”). Atsiranda persekiojimo kliedesys.

Kandinskio-Klerambo sindromui būdinga automatizmo dinamika:

pradžioje būna asociacinis automatizmas
vėliau prisideda senestopatinis
galiausiai prisideda kinezinis automatizmas

Sindromas būdingas: šizofrenijai, potrauminei, reaktyviąjai, alkoholinės bei kraujagyslinės kilmės psichozėms.

Hipohondrinis-paranoidinis s.: Būdinga senestopatijos, interpretavimo kliedesiai, hipochondrinio turinio pseudohaliucinacijos, fizinio poveikio kliedesiai, psichinio automatizmo reiškiniai. Ligoniai tvirtina, jog įvairios organizacijos, persekiotojai specialiais aparatais žaloja ir ardo jų organus. Visa tai lydi gausios verbalinės pseudohaliucinacijos.

Depresinis-paranoidinis s.: jam būdinga depresija, savęs kaltinimo kliedesys. Greta to gali būti ir persekiojimo, poveikio kliedsys ir psichiniai automatizmai. Dažnos verbalinės iliuzijos ir inscenizavimo kliedesys-ligoniui atrodo, kad jis yra ne ligoninėje, bet įstaigoje, kur rengiamasi jo teismui: jį teis, su juo darys eksperimentus. Ligoniai būna nerimastingai depresiški, kartais aktyviai ieško pagalbos.

Kotaro sindromas (Aprašytas 1980m. prancūzų psichiatro J.Kotaro (Cotard)).

Hipochondrinio turinio idėjos
Visceralinės haliucinacijos (Pvz., “smegenyse šliaužioja gyvūnai”).
Nihilistinis kliedesys: ligonis jaučia kaip nyksta jo vidaus organai, kartais tai liečia ir psichiką (Pvz., “išdžiūsta smegenys, išnyksta psichika”).

Be to, būdingi poveikio, nedidelės apimties kartais ir didelės apimties kliedesiai.

*Pvz., kaimynai nori ligonį nužudyti; pasaulyje išnyko visi žmonės, liko tik vienas ligonis ir jam dabar reikės kankintis dešimtmečiais, tokiu atveju, ligoniai dažnai būna apimti didelės depresijos, gali nusižudyti.

Sindromas būdingas: šizofrenijai (dažniau kai ja serga vyresnio amžiaus žmonės), vėlyvo amžiausįvairios kilmės psichozėms

Kapgraso sindromas (Aprašytas 1923 m prancūzų psichiatro Capgras).

Būdingas persekiojimo kliedesys ir idėjos.
Kartu būna ir dvynio kliedesys.

*Pvz., mato kaip prie ligonio artėja taip nusigrimavęs žmogus, jog atrodo kaip saviškis, artimasis, nors supranta, kadtai ap-gaulė.Ligonis galvoja,kad šis apsimetėlis yra nusikaltėlis,kuris tikriaus nužudė jo artimąjį,dėl to būna priešiškas šiam dvyniui

Fregoli sindromas Būdingas persekiojimo kliedesys

Pvz., pasak ligonio, persekiotojas sugeba artistiškai pakeisti savo išorę ir jam pasirodo kaip šeimos narys, draugas.

Manijos ir depresijos sindromai

Depresinis sindromas, klinikinė charakteristika Būdinga triada:

Liguistai prislėgta nuotaika
Mąstymo sulėtėjimas, jo slopinimo reiškiniai
Judesių užslopinimo reiškiniai

Depresijos sindromas labai dažnas psichiatrijoje, nes depresijos dažnos visuomenėje, tačiau tik 30% sergančiųjų šia liga kreipiasi į psichiatrus.

Šio sindromo struktūroje yra:

egzogeninė
endogeninė depresija

Egzogeninė depresija kyla dėl išorės veiksnių:

į patirtus sunkius pergyvenimus – psichogeninė depresija (artimųjų, darbo netektis). Gali lydėti agresija ar savižudybės.
Somatogeninės depresijos – į jas įeina:
Organinės: dėl galvos smegenų organinių pažeidimų
Somatogeninės: sergant sunkiomis somatinėmis ligomis, dažniausiai onkologinėmis ligomis.

Endogeninė depresija

Atsiradimą nulemia ne išorės veiksniai, bet katecholaminų apykaitos sutrikimai. Visų pirma, serotonino, be to – noradrenalino, o kai kuriems ligoniams, depresijai pasiekus kliedėjimų lygį – įtraukiama ir dopaminerginė sistema. Todėl antidepresantų paieška nukreipta į serotonino kiekio didinimą smegenų ląstelėse.

Mechanizmai glūdi organizme ir ateina laikas, kai jie pasireiškia. Kaip provokuojantis faktorius gali būti psichinė trauma.

Dažniausiai endogeninė depresija prasideda be priežasties. Artimieji bando sutapatinti su kokiu nors išoriniu poveikiu.

Svarbu, ar depresijų nebuvo anksčiau, ar pasitaikydavo giminėje. Nemažą vaidmenį vaidina paveldimumas, nors konkretus genas ir nenustatytas.

Nuotaika

Liguistai prislėgta nuotaika – ligoniui liūdna. Jis sako, kad nieko gero nebuvo, nėra ir nebus. Niekas gyvenime neturi prasmės. Aš esu našta kitiems, nesugebu dirbti, niekas manęs nedžiugina, nesinori bendrauti su aplinkiniais. Į savo vaikus ar tėvus žiūri su priekaištu sau. Tai skausmingai pergyvena. Emocinis pasikeitimas – depersonalizacija. Pergyvena, kad pasikeitė. Tai skausmingoji psichinė nejautra ( anesthesia psichica dolorosa ). Dėl tokios nuotaikos, menkavertiškumo jausmo, jausmo, kad trukdo kitiems › mintys apie savižudybę › bando nusižudyti arba nusižudo. Labai retai tokių minčių nebūna. Pasitaiko ir altruistinės savižudybės – nužudo ir savo vaikus. Galimas demonstracinis savęs žalojimas.

Mąstymo tempo sulėtėjimas

Ligoniui sunku reikšti mintis. Jos kyla sunkiai, labai iš lėto ( tarsi per storą filtrą ). Sunku nuosekliai pasakoti. Ypatingai sunku kūrybinio darbo žmonėms: studentams, pedagogams, poetams, rašytojams. Sunku formuluoti mintis. Aiškus pavyzdys: dailininkų paveikslai.

Judesių užslopinimas

Ligoniai tampa pasyvūs, juda per jėgą.

Greta triados būna įvairių somatinių nusiskundimų:

miego sutrikimai – anksti pabundama, sunku užmigti
apetito ˇ iki visiško atsisakymo valgyti
moterims sutrinka mėnesinių ciklas, arba visai išnyksta mėnesinės ( amenorėja ) › kreipiasi į ginekologus
svorio ˇˇ. Ligonius reikia dažnai sverti. Svorio ^ – vienas iš 1ųjų depresijos švelnėjimo požymių.Tai prognostinis požymis
Obstipacijos
Libido ir potencijos ˇ ( ypač vyrams )
Anchedonija ( nesugebėjimas pajusti malonumą ).

Endogeninei depresijai dar būdinga:

depresijos išreikštumo svyravimai paros bėgyje: sunkiausia rytais, geriausia vakare. Ryte sunkiausia, nes prieš akis kankintis visa diena. Vakare – užmigs ir nors trumpam nereiks kankintis.
Sezoniškumas. Blogiausia būna pavasarį arba rudenį. Žiemą ir vasarą – žymiai geriau.

Endogeninės depresijos trunka ilgai, tęsiasi keletą mėnesių – pusmetį.

Nerimastinga depresija

Depresija + nerimas ( kažkas atsitiks )
Pavojingos savižudybių prasme.

Ažituota depresija

Depresija + judesinis sujaudinimas. Nenustygsta vienoje vietoje. Psichinė įtampa, nerimas, judesių sujaudinimas, kurio pikas vadinamas melancholijos protrūkiu ( raptus melancholicus ) › rauna plaukus nuo galvos, galvą daužo į sieną. Labai gresia savižudybė.

Besišypsanti depresija

Ligonis depresiją slepia, bando ją hiperkompensuoti. Ironiškai pasakoja apie pergyvenimus › lengva apgauti gydytoją. Dažnai nusižudo.

Nerečiau būna derinys visų depresijų.

Slaptos (užmaskuotos) depresijos( UD)

Neturi klasikinės depresijos požymių (liguistai prislėgta nuotaika, mąstymo sulėtėjimas, judesių užslop.)!!! Pirmam plane – somatiniai nusiskundimai › kreipiasi pas kt. specialistus. 10-30% ši simptomatika yra užmaskuotų D pasireiškimas. UD dar vadina: slaptos, somatizuotos D, D ekvivalentas, D be D (D sine depresione).

Tokias D sunku diagnozuoti › svarbus kt. sričių gydytojų mokymas (somatinis gyd. neefektyvus).

Būdingos senestopatijos – nemalonūs jutimai: deginimas kūne, spaudimas galvoje, niežėjimo pojūtis vidaus organuose. Nėra taškinės lokalizacijos. Tai sunkiai nusakoma (kažkaip, kažkur). Tęsiasi metais. G.b. 4 sindromai:

Alginis – Senestopatinis.

vyrauja skausmai ar senestopatijos . Skausmai sunkiai nusakomi, lokalizuojasi bet kurioj vietoj. Skausmų lokaliz-ja kinta (migruoja), suintensyvėja naktį (4-5⁰⁰) ar ryte. Vakare pagerėja. Neveikia analgetikai. Bet gerai padeda a/d, trankviliantai, mažos neuroleptikų dozės.
formuojasi iš lėto, retai pasireiškia kaip priepuolis. Variantai:
abdominalinis. Skausmai ir spazmai epigastriume, kepenyse, žarnyne.
kardialginis – nemalonūs jutimai širdies. plote (deginimas, spaudimas, dūrimas), pulsacija, tachikardija. Įtariama stenokardija, kartais MI, bet nebūna iradiacijos, skauda > viršūnėj, o ne už sternum, EKG(-).
cefalginis – galvos skausmai slegiantys, kankinantys, kažkas spaudžia galvą, ji pulsuoja, apmiršta (dif. su mąstymo sutrikimais), tuščia.
panalginis (visur). Skausmas pereina iš vienos kūno vietos į kt – neturi nuolat. lok-jos.

Dažniausiai su šia problema susiduria stomatologai: skauda dantį › ištraukia › skausmas pereina į kitą dantį. Ir taip pastoviai, kol skausmas nepakeičia lok-jos.

Agripnijos.

Ilgai negali užmigti. Anksti prabunda ir toliau negali užmigti.
Migdomieji nepadeda. Iš ryto atsikelia nepailsėjęs (nors ir ilgiau pamiega)
prisideda nepagrįstas nerimas, vidinė įtampa, kuri ˇ po pietų
kartais depresinės kilmės miego sutrikimai pasireiškia apsnūdimu visą dieną ir tik vakare ligonis šiek tiek atkunta.

Diencefalinis ( vegetacinė D). Vienas iš >> .

Vegetovisceralinis variantas. Atsiranda staiga kaip paroxizmas (=krizė), >> būna naktį ar anksti ryte. Fobijos + vegetacinė simptomatika. I-oji krizė >> po virus. susirgimų, išgėrus daug alkoholio. Kitos krizės ligoniai jau patys laukia. Čia priklauso ir panikos atakos.
– alerginis. Sunku kvėpuoti, užgula nosį, degina gleivinę, sloga. Greta sutrikęs miegas, blogas apetitas, tachikardija, prakaitavimas, košmariški sapnai. >> kreipias pas LOR.
Kvėpavimo sunkumai, “negaliu įkvėpti”, sutrinka kvėpavimo dažnumas, gilumas, ritmas. Objektyviai kvėpavimo sistemoje pakitimų nenustatoma ( o kartais atrodo, kad žmogus kvėpuoja kaip uždusęs šuo ).

Narkomaninis.

požymiai panašūs į alkoholizmą (dif. nėra tipinės alkoholinės anamnezės), ligoniui greitai formuojasi lėtinio alkoholizmo požymiai ( abstinencijos požymiai, ^ tolerancija alkoholiui )
Alkoholį geria kaip vaistą, kad numalšintų nemalonius jutimus kūne, palengvėtų sunkios mintys. Geria ne abstinencijos pasekoj, o numalšinti D, geria ryte (ryškiausi D požymiai).
Padeda a/d
Pavojinga tiems, kas linkęs į alkoholizmą.

UD dif. (būd.):

skausmai, jutimai trunka ilgai (mėn –m)
Neveikia simptominis/somatinis gyd.
Ryšys paros laiko ir savijautos (ryte blogai)
Būdingas D sezoniškumas (pablogėja pavasarį, rudenį)
Svarbus paveldimumas

Manijos sindromas:

Manija yra liguistai pakili, linksma nuotaika. Būdinga maniakinė triada:

linksma nuotaika,
pagreitėjusios asociacijos
suaktyvėję judesiai

Hipomanija: Lengvo laipsnio manija

Pastovus, lengvas nuotaikos pakilumas
Padidėjusi energija, aktyvumas
Gerovės pojūtis
Fizinis ir psichinis produktyvumas
Stipriai išreikštas draugiškumas, familiarumas, seksualumas
Sumažėjęs miego poreikis
Ryškiau nesutrikdo darbo rezultatų ar socialinės adaptacijos
Vietoj euforinio draugiškumo gali būti irzlumas, pasipūtimas, grubus elgesys
Turi tęstis mažiausiai keletą dienų ( iki 4 dienų ) be pertraukos.

Manija be psichozės simptomų:

Nuotaika pakili, neatsižvelgiant į aplinkybes- nuo nerūpestingo linksmumo iki nevaldomo susijaudinimo
Padidėjusi energija, dėl to vystosi hiperaktyvumas, kalbos skubumas, mažėja miego poreikis
Prarandamas socialinių normų jutimas
Nekoncentruojamas dėmesys, išsiblaškymas
Padidėja savęs vertinimas
Pervertinimo lygio didybės ar padidėjusio optimizmo idėjos
Galimi suvokimo sutrikimai – ypatingai ryškus spalvų jutimas, dėmesys smulkioms detalėms
Galima subjektyvi hiperakuzija
Ekstravagantiški, nepraktiški planai, leidžia pinigus
Gali tapti agresyvūs
Lengvai įsimyli, juokingai elgiasi nederamose situacijose
Nuotaika gali būti daugiau įtari, pikta, nei pakili
Tęsiasi > 1 savaitę
Sunkus sutrikimas beveik visiškai sutrikdantis įprastą darbingumą ir socialinį aktyvumą

Manija su psichoze:

Padidėjęs savęs vertinimas tampa kliedesiais, piktumas ir įtarumas – persekiojimo kliedesiu
Gali būti tapatybės, ypatingo vaidmens ar religiniai kliedesiai
Gausu idėjų, kalba įtempta – žmogų sunku suprasti
Stiprus ir ilgalaikis fizinis aktyvumas ir susijaudinimas veda prie agresijos ir prievartos
Nesurūpina maistu, gėrimu todėl vystosi dehidratacija, apsileidimas..

Pikta manija: Greta pakilios nuotaikos pasireiškia pyktis, dirglumas, irzlumas. Ligoniai būna priekabūs, su visais ginčijasi, kišasi ne į savo reikalus, kivirčijasi. Nebūna linksmi.

Neproduktyvi manija: būna linksmi, bet pasyvūs, vangūs, nenori imtis jokios veiklos. Asociacijos gali būti kiek pagreitėjusios.

Manija, kuriai būdingas stuporas: jos metu būna tik vienas maniakinės triados komponentas-linksma nuotaika, o mąstymas esti sulėtėjęs, judesiai aiškiai prislopinti.

Maniakinis sindromas dažniausiai būna esant dvipoliams afektiniams sutrikimams.

KATATONIJA. Katatoninis stuporas, katatoninis sujaudinimas. Kiti stuporai.

Katatonija (gr.katateino – įtempti) – tai psichomotorinis sutrikimas, kuriam būdingas sujaudinimas arba raumenų įtampa, judesių nuslopimas iki visiško sąstingio. Kahlbaum (1874m.) aprašė 17 simptomų. Tai psichozė, pasireiškianti judesių ir kalbos sutrikimais. Simptomų esmę sudaro judesių sutrikimai.

Stuporas (lot. stupor – sustingimas, nejudrumas) – tai savotiška psichomotorinio nuslopimo būsena. Ligonis nereaguoja į aplinkinius, dėl padidėjusio raumenų tonuso būna sustingęs.
Embrioninė poza – ligonis sėdi lovoje ar palatos kampe sulenkęs kojas ir prispaudęs jas prie krūtinės.
“Oro pagalvės” simptomas (Diupre) – įtempti kaklo raumenys: galva pakelta virš pagalvės (pagalvės gali ir nebūti), smakras prispaustas prie krūtinės.
Katalepsija – sustingimo (raumenų įtampos) būsena. Variantas – vaškinis lankstumas (flexibilitas cerea) – ligonis ilgesnį laiką sustingsta jam suteiktoje pozoje (pvz., pakeltą ranką gali išlaikyti keletą valandų, net iki trofikos sutrikimų). Vaškinis lankstumas susidaro lėtai: iš pradžių ligonis sunkiau nei įprastai nuleidžia pakeltą ranką.
Negatyvizmas (lot.negatyvus-neigiamas) – aktyvus (ligonis priešinasi ir elgiasi priešingai tam, kas jam yra sakoma. Sarmos simptomas, panašus yra Kleisto (paskutinio žodžio) simptomas, kuomet ligonis į klausimus neatsako, bet gydytojams nuėjus toliau arba pradėjus kalbėti tarpusavyje, pradeda kalbėti. Modifikuotas Sarmos simptomas – įsiterpia į kitų kalbą. Pasyvus (ligonis neatsako į klausimus, nevykdo prašymų, nurodymų).
Osipovo simptomas – nerija seilių, jos kaupiasi burnoje – pseudoptializmas.
Wagner – Jauregg – spaudžiant akių obuolius bando atsakyti.
Pavlovo simptomas – ligoniai nereaguoja, kuomet klausiam įprastu balsu, tačiau atsako ir vykdo paliepimus, kuomet kalbama tyliai.
Mutizmas (lot.mutus-nebylys) – nebylumas, tačiau praėjus katatoninio stuporo būsenai, ligoniai pasakoja, jog viską girdėjo ir suprato, bet lūpos ir liežuvis buvo kaip švininiai dėl to negalėjo nieko pasakyti.
Stereotipijos (gr.stereos-tvirtas, typos-atvaizdas) – monotoniškas daugkartinis to paties judesio kartojimas. Pvz., sėdėdamas linguoja pirmyn atgal, galvos trynimas ranka net iki žaizdų (keletą mėnesių ar metų). Gali pasireikšti ligonio kalboje (pasireiškia tų pačių žodžių kartojimu), mimikoje
Paramimijos (gr.para-greta, mimos-pamėgdžiojimas) – įvairios nevalingos grimasos (nesugeba suderinti mimikos raumenų veiklos): veido išraiška negyva, keista, neadekvati, “ligonis be emocinio atsako” (ligonio džiaugsmas ar liūdesys kitų neveikia). Be to ligoniai keistai sudaro frazes, nesuprantamai akcentuoja.
Impulsyvūs judesiai – nemotyvuoti veiksmai ir judesiai, visiškai neatitinkantys situacijos (ligonis mėto viską kas yra šalia jo, plėšo rūbus, šokinėja).
Parapraksijos – keistos pozos, įmantrūs judesiai.
Ambidentiškumas (lot.ambi-dvilypumas)– ligoniui vienu metu kyla du priešingi norai, neturintys jokios motyvacijos. Tai skilusios asmenybės būsena.
Echolalija (gr.echo-aidas, lalia-kalba) – aplinkinių žodžių kartojimas
Echopraksija (gr.praxis-veikla) – aplinkinių judesių kartojimas.
Automatinis paklusnumas – ligonis vykdo nemalonius, skausmingus veiksmus.

Katatoniniai simptoma pasireiškia sergant šizofrenija ir kt. ligomis (somatogėninėmis psichozėmis, po galvos smegenų traumų ar kitos kilmės organinių CNS pažeidimų). Paprastai susidaro katatoninių simptomų deriniai – katatoninis sindromas, kuris skirstomas į katatoninio stuporo ir katatoninio sujaudinimo sindromus. Be to, gali būti šių sindromų kaita.

Katatoninis stuporas

Prasideda staiga, be priežasties, kartais po katatoninio sujaudinimo.
Sustingimas apima viršutinę kūno dalį, po to leidžiasi žemyn.
Sąmonė gali būti sutikusi (oneiroidinė-sapninė- katatonija) arba nesutrikusi (liucidinė katatonija).

Katatoninio stuporo variantai:

Stuporas su vaškinio lankstumo elementais. Tuomet vyrauja vaškinio lankstumo požymiai, bet visada būna ir negatyvizmas, stereotipijos, žodžių kartojimas ir kt. Būdingi simptomai: “oro pagalvės” (Diupre) simptomas; laiptų simptomas (iškėlus rankas į šalis ir bandant jas nuleisti, leidžiasi kaip dantratis); Bernšteino simptomas (vieną ranką iškėlus ir bandant ją nuleisti, kita ranka pakyla); kapišono simptomas; straubliuko s.(iškiša lūpas į priekį); Baumke s. (vyzdžiai nereaguoja nei į skausmą nei į kitą dirgiklį, bet išlieka reakcija į šviesą ir mirksėjimo simpt.).
Stuporas su negatyvizmu. Tai nemotyvuotas atsisakymas kalbėti. “Mutus” lot. “nebylus”. Būdingas Pavlovo simptomas, Kleisto, Sarmos simptomai, Osipovo simptomas, Wagner – Jauregg simptomas.
Stuporas su sastingiu. Sustingsta iki embrioninės pozos. Į šviesą reaguoja, mirksėjimo refleksas išlieka. G.b. pagyvėję sausgysliniai refleksai, nebūna patologinių refleksų. Būdingas profuzinis prakaitavimas, kraujagyslių spazmai (gali būti sausa oda). Tokius ligonius reikia būtinai ištirti neurologiškai.

Psichiatrinėje praktikoje pasitaiko kitos kilmės stuporų:

Psichogeninis – po psichotraumos, ypač iškylus pavojui gyvybei: ligonis staiga sustingsta ir lieka tokia poza, kurią užėmė psichinės traumos metu. Trunka keletą valandų, vėliau būna dalinė amnezija (veide atsispindi siaubas, t.y. į psichinę traumą reaguojama adekvačiai).
Isterinis – pasireiškia asmenims turintiems isterinių bruožų (veidas sustingęs, liūdnas, akyse ašaros). Toks ligonis nevaikšto, guli lovoje, neatsako paprasčiausius klausimus, elgiasi vaikiškai, jeigu šalia yra „žiūrovų“, būna demonstratyvūs.
Depresinis – depresijos metu dažnai būna substuporas (veidas liūdnas, sustingęs – “liūdesio, kančios kaukė”). Stebint tokius ligonius nematyti jokių negatyvizmo, stereotipijų ir kitų katatoniniam stuporui būdingų požymių.
Apatinis – abejingumas savo būsenai, tolesniam gyvenimui, aplinkai. Šis stuporas dažnesnis esant organinių CNS pažeidimų, ypač kaktinės smegenų skilties navikui.
Haliucinacinis – būna tada, kai ligonis visą dėmesį nukreipia į haliucinacijas, o kartais – ir į kliedesius.Judesių slopimą lemia aktyvi psichopatologija.
Epilepsinis – pasitaiko sergant epilepsija (veidas bejausmis, kartais atsispindi ekstazė). Trunka nuo kelių min. iki kelių sav., kartais baigiasi grand mal tipo priepuoliu.

Katatoninis sujaudinimas

Vyrauja impulsyvūs nemotyvuoti veiksmai, stereotipijos, paramimijos, parapraksijos, echolalija, echopraksija, manierizmai (keistos pozos, judesiai), eisenos manieringumas, verbigeracija, vokalinė paramimija (nenatūralus, įmantrus balsas); kalba netenka melodingumo, grimasavimas (tuščia mimika); jie mėgsta eiti t.t. viena trajektorija. Osipovo fotografinio skaitymo simptomas – skaito ne tik žodžius, bet ir skyrybos ženklus.

Katatoninio sujaudinimo variantai:

Suglumimo ir patetiškumo variantas. Ligonis būna suglumęs, jo judesiai keisti, nenatūralūs ir patetiški. Jis rankomis daro ritmiškus judesius, nuotaika svyruoja nuo iškilmingos, egzaltuotos iki nerimastingos.
Hebefreninis variantas – (gr. Hebe – jaunystė) tai toks katatoninis sujaudinimas, kuriam būdingi vaikiškumo bruožai (kvailiojimas, tyčiojimasis) ir echopraksija.
Impulsyvaus s. variantas – pasireiškia netikėtais staigiais poelgiligomis ir yra kaip tą ligą lydintis simptomas. Paprastai jie yra funkciniai ir lengvai praeina nuo trankviliantų bei psichoterapijos.

Kartais šiais sindromais prasideda žymesni psichikos sutrikimai, pvz.: po keleto metų ima ryškėti psichozės požymiai.

ais: ligoniai staiga pašoka, kažkur bėga, kėsinasi suduoti aplinkiniams.

Nebylaus sujaudinimo variantui būdinga tai, kad ligoniai neatsako į klausimus, nekalba. Sujaudinimas pasireiškia ritmiškais raumenų trūkčiojimais. Tokie ligoniai gali būti agresyvūs.
Hipertoksinis sujaudinimas – būna sergant hipertoksine šizofrenija ir kai esti organinių CNS pažeidimų. Psichopatologi ryškėja katatonija ir sąmonės sutrikimas (džn. oneiroidinis). Ligonis išoriškai panašus į sergantį sunkią somat ligą

Kasdieninėje praktikoje galime matyti „minkštą“ katatoniją (mikrokatatonija). Atskirų raumenų grupių tonuso padidėjimas, kampuoti judesiai, neplastiška motorika, monotoniški, balsas be moduliacijos, manieringi, grimasuoja.

Psichiatrinėje praktikoje sutinkama sujaudinimų kilmė:
Psichogeninis – psichinio sujaudinimo, pavojaus metu.
Maniakinis – būna su išreikšta hiperbulija (veikla tikslinga, yra daug planų, bet neproduktyvi).
Epilepsinis – būna beprasmiškas, chaotiškas sujaudinimas, dažnai su polinkiu į agresiją.

ASTENINIS SINDROMAS.

Neuroziniai sindromai išsivysto po gilių išgyvenimų ar gausių neigiamų emocijų. Jie vadinami neuroziniais, nes yra savo simptomais panašūs į neurozes, bet pastarosios yra psichogeninės etiologijos, o sindromai būna sergant kitomis

Neurozinių sindromų struktūroje yra asteninis , obsesinis, hipochondrinis sindromai. Asteniniam sindromui būdingiausia:

1.Fizinis ir psichinis silpnumas. Hiperestezija. Padidėjęs dirglumas ir greitas išsekimas, kuris ypač išryškėja į antrą dienos pusę, nuvargsta tiek nuo fizinio, tiek nuo protinio darbo. Ligoniui būna sumažėjęs pojūčio slenkstis, todėl visi dirgikliai, kurie anksčiau jam buvo įprasti, neblaškydavo jo dėmesio, tampa per stiprūs – dirgina garsios kalbos, muzika. Tokie ligoniai pasidaro dirglūs, greit susijaudina ir išsenka, tampa nekantrūs, viską stengiasi daryti paskubomis (greitai valgo, greitai dirba

2.Anksti atsiranda galvos skausmai, ypač suintensyvėja po pietų, nors gali būti ir ryte dėl prasto miego. Daugumai ligonių sutrinka miegas,prieš užmiegant juos vargina minčių antplūdis (asteninis mentizmas) apie nuveiktus ir nenuveiktus darbus

3.Būdinga emocijų sutrikimas. Ligonių emocijos būna labilios, jie greitai susijaudina, yra dirglūs, sentimentalūs. Būdinga lengva depresija, stipresnė po pietų.

4.Vegetaciniai sutrikimai – dažnai skundžiasi skausmais širdies plote ir pilvo srityje. Labai prakaituoja, skundžiasi blogu apetitu, burnos sausumu, AKS svyravimai, atsiranda lytinio potraukio susilpnėjimas.

Pirogovo simptomas – barometriniai svyravimai, kai keičiasi oras būsena pablogėja.
Sulėtėjęs prarastų jėgų atsistatymas.

Asteninis sindromas dažniausiai būna prie organinių galvos smegenų pažeidimų (aterosklerozė (būd. emocijų labilumas, dirglumas, verkšlenimas, nekantrumas) , hipertonija (būd., kad nuolat skuba, bet neturi kantrybės ties kokiu nors darbu apsistoti ilgiau ), šizofrenija (jiems būdinga , kad labai greitai išvargsta, ypač po protinio darbo, po fizinio krūvio būsena gali net pagerėti), galvos smeg. navikų, encefalito.

ĮKYRYBIŲ(obsesinis-kompulsinis)SINDROMAS.

Obsesinis- kompulsinis arba įkyrybių sindromas yra vienas iš neurozinių sindromų, pasireiškia įkyriomis mintimis, vaizdiniais, abejonėmis ir juos lydinčiais veiksmais, kylančiais prieš ligonio valią. Ligoniai įkyrumu atžvilgiu būna kritiški, supranta impulsų absurdiškumą ir kad taip neturėtų būti, bet nesugeba jų atsikratyti. Laikinai po daugelio pastangų juos išstumia iš galvos, bet jie vėl ir vėl grįžta.

Įkyrumų būna ir sveikiems žmonėms (vakarais į galvą lenda įvairūs prisiminimai; daug kas patys to nesuprasdami daro įkyrius veiksmus: kalbėdami liečia plaukus, atsikosti, taria nereikšmingus žodžius), tačiau jie netrukdo, nes būna neintensyvūs ir žmogus jų nejaučia. Sergantiems psichine liga jie būna intensyvūs ir pasireiškia prieš ligonio valią, jie stengiasi kovoti su įkyrumais.

Įkyrumai būna: 1) su afektine įtampa ir 2) afektiškai indiferentiški. 3) įkyrūs veiksmai.

1). Su afektine įtampa: ligoniai jaučia įtampą, nerimą, atsiranda vegetacinių reakcijų.

įkyrūs potraukiai būna tada, kai ligonis prieš savo valią įkyriai nori ką nors padaryti sau arba aplinkiniams (smogti praeiviui, teatre garsiai nusijuokti, išdurti akis vaikui ir kt.).
įkyrios mintys lenda į galvą, trukdo susikaupti, tačiau suprasdamas jų beprasmiškumą ligonis negali jų atsikratyti;
įkyrios abejonės pasireiškia tuo, kad ligonis viskuo abejoja. (ar išeidamas iš namų užrakino duris);
įkyrūs prisiminimai – kai iš praeities nuolat išplaukia ligoniui labai nemalonūs įvykiai ir jis vėl iš naujo juos išgyvena.

Ritualai – veiksmai ar judesiai skirti išvengti nelaimės (prietarai) – paliesti medį, pereiti į kitą gatv pusę pamatęs juodą katę

Dažnai pasitaiko E. įkyrios baimės (fobijos):

Agarofobija – atvirų patalpų baimė;

Aichmofobija – aštrių daiktų baimė;

Batefobija – aukščio baimė, negali užlipti ant stogo, prisiglausti prie balkono turėklų;

Ereitofobija – paraudimo baimė – bijo kalbėti prieš bet kokią auditoriją

Hemofobija – kraujo baimė;

Kancerofobija – baimė susirgti vėžiu;

Klaustrofobija – uždarų patalpų baimė;

Mizofobija – baimė užsikrėsti mikrobais;

Niktofobija – nakties, tamsos baimė;

Nozofobija – ligų baimė;

2) Afektiškai indiferentiški taip pat nemalonūs, bet būna be emocinės įtampos: įkyrios mintys apie gyvenimo prasmę; aritmomanija – įkyrus polinkis skaičiavimams (pvz.:ar žodžio raidės dalinasi iš trijų ar iš dviejų).

3) Įkyrūs veiksmai – liesti daiktus, simetriškai dėlioti juos.

Įkyrumų klinikiniai kriterijai:

Nuolat pasikartojančios baimės, abejonės, įkyrios mintys, prisiminimai, vaizdiniai, potraukiai, veiksmai.
Kyla nevalingai, be priežasties.
Yra kritika
Sukelia nerimą.

Įkyrūs potraukiai – neturėtų realizuoti. Įk. kompulsijos – džn. realizuoja.

Kompulsijų klinikiniai kriterijai:

Nenumaldomas potraukis.
Pasikartojantys veiksmai.

Kompulsijų tipologija:

Rankų plovimas (abliutomanija).
Smulkmeniškumas, skrupulingumas.
Lėtumas (barzdą skuta dvi valandas).
Užbaigtumo.

Įkyrumų pasitaiko sergant bipoliniu sutrikimu, neurozėmis, anankastinė asmenybė, encefalitai, Tourette sindromas, Sidenhamo choreja. Sergantiems šizofrenija įkyrumai progresuoja, neretai jie virsta kliedesiais.

Obsesinis – kompulsinis sutrikimas vienodas tarp abiejų lyčių, premorbidinėje asmenybėje dažnai išreikšti anankastiniai bruožai. Sutrikimas prasideda vaikystėje ar jaunystėje, turi banguojančią eigą ir dažnai tampa lėtiniu, jei nėra ryškių depresijos simptomų. Tiksliai diagnozei nustatyti būtina, kad simptomai ir veiksmai arba kartu , tęstųsi didžiąją dalį dienų mažiausiai 2 savaites iš eilės, ir kad šie simptomai būtų suvokiami kaip distreso šaltinis ar trukdytų individo veiklai. Eiga:

Nepertraukiama, su pagerėjimais ir pablogėjimais.
Epizodinė su geromis remisijomis.
Epizodinė su dalinėmis remisijomis.

Gydymas: SSRI, Trazodonas, BZD, elgesio terapija; SSRI + AP; SSRI+BZD.

ISTERINIS (histrioninis) SINDROMAS.

Nuo Hipokrato laikų šis sindromas vadinamas isteriniu (gr. hysterica – gimda). TLK- 10 klasifikacijoje šis sindromas vadinama histrioniniu (lot. histrion – aktorius). Pastarasis terminas labiau atitinka sindromo psichopatologiją, visų pirmą dėl to, kad jis būna ne tik moterims, bet ir vyrams, be to vyrauja noras išsiskirti iš kitų, būti dėmesio centre lyg scenoje.

Istoriniai sindromai gali pasireikšti judesių ir jutimų sutrikimu, gali būti nepastovėjimo (astazijos, gr. stasis – stovėjimas), nepaėjimo (abazijos, gr. basis – ėjimas) požymių, isterinis paralyžius arba sutrikti jutimas (ne pagal inervacijos zoną), atsirasti isterinis aklumas, kurtumas, nebylumas, mikčiojimas, drebėjimas, kosulys, spazminis rijimas, isterinis vėmimas, o kartais net traukulių priepuoliai. Tokiems ligoniams dažnai būna vegetacinių sutrikimų, padažnėjęs pulsas, pykinimas, skausmai širdies plote, viduriavimas, vidurių užkietėjimas. Isterinių sindromų raiška labai įvairi:

Isterinis priepuolis gali būti panašus į didįjį epilepsijos priepuolį. Kitais kartais ligonis staiga pradeda rautis plaukus, draskyti rūbus, vartytis ant grindų, loštis lanku atgal (ligonio kūnas remiasi tik pakaušiu ir kulnais, jis verkia, šaukia, kartoja vis tą pačią frazę).
Isterinės prieblandinės būsenos metu būna susiaurėjusi sąmonė, kyla daug regos haliucinacijų, g.b. ir psichogeninės kilmės kliedesių elementų. Ligonių elgesys teatrališkas. Šių būsenų trukmė neilga, kartais užtrunka iki kelių dienų. Po šių būsenų būna visiška amnezija.
Ganzerio sindromas (aprašytas Ganserio 1898m.) – tai vienas iš isterinių prieblandinės būsenos variantų. Ligonis negali atsakyti į elementarius klausimus, prašomas negali atlikti t.t. veiksmų. Nesiorientuoja aplinkoje, yra jai abejingi, garsiai juokiasi arba būna išsigandę, nenustygsta vietoje. Trukmė kelios dienos. Praėjus būna visiška amnezija.
Pseudodemencija (aprašyta C. Wernickes 1900m.) – būsena, kurios metu būna silpnesnis, negu Ganserio s. metu, prieblandinės sąmonės sutrikimas. Ligoniai atrodo sutrikę, sunkiai orientuojasi aplinkoje, į klausimus atsako neteisingai. Iš pažiūros jie primena dementišką ligonį, tačiau netikėtai gali atsakyti į sudėtingus klausimus. Išskiriami du pseudodemencijos variantai: depresinis ir ažitacinis.
Depresinė pseudodemencija formuojasi lėtai, nerimastingos depresijos ir bendro nuslopimo fone. Ligoniai skundžiasi galvos skausmais, atminties ir bendru nusilpimu. Ligoniai nesikelia iš lovos, veidas rodo prislėgtumą (kaktoje įsirežia gilios vertikalios raukšlės, lūpų kampučiai nusvirę). Kontaktą palaikyti galima, bet tik elementarų: ligonis atsako keliais žodžiais, džn. „nežinau, nesuprantu“, kartais vis kartoja tą patį žodį. Jie negali įsiminti gydytojo pavardės, įstaigos, kurioje gydosi, pavadinimo. Sutrinka gebėjimas skaityti ir rašyti. Gilėjant slopinimui gali ištikti isterinis stuporas.
Agitacinė pseudodemencija išsivysto ūmiau. Ligonis kvailioja, daro daug nereikalingų judesių, daro grimasas, varto akis Veide atsispindi linksma nuostaba ar išgąstis,bet juos tuoj pat gali pakeisti verksminga grimasa.Eisena teatrališka, karikatūriška.Mąstymas pagreitėjęs.Kadangi šį būsena trunka kyla tardymo arba suėmimo metu, ligonis vis kartoja, kad jis nekaltas.Pastebimi labai ryškūs veiklos sutrikimai–batus aunasi ant rankų.Pseudodem trunka nuo kelių dienų iki kelių mėn.
Puerizmas ( puerilis – vaikiškas). Sąmonė susiaurėjusi. Tokių ligonių kalba, motorika, emocijos būna vaikiškos. Būsena sudaro netolygaus funkcijų suirimo įspūdį (pvz. vaikiška, švepluojanti kalba). Ligoniai vaikiškai neištaria kai kurių raidžių, neteisinga taria žodžius, med. personalą vadina dėdėmis, tetomis, žaidžia su lėlėmis, stato namelius. Emocijos būna vaikiškos – jie kaprizingi, užgaulūs, kai ko nors jiems neduoda, pučia lūpas, trypia kojomis, vaikiškai verkia. Trunka ilgiau negu pseudodemencija.
Istorinis stuporas kyla tuoj pat po psichinės traumos ir pasireiškia judesių slopumu ir mutizmu. Afektai būna nepastovūs ir priklauso nuo aplinkos. Visa tai atsispindi ligonio veide. Istorinis stuporas susidaro lėtai, po pseudodemencijos ar puerizmo, ir linkęs trukti ilgai.
Miunhauzeno sindromas (aprašytas anglų chirurgo M. Ascherio 1951m.). Ligonis skundžiasi tariamomis somatinėmis ligomis ir negalavimais. Visa tai pateikiama dramatiškai, apibūdinimai nepanašūs į jokią ligą. Būdinga visiškas įsitikinimas savo prasimanymais, noras atkreipti aplinkinių dėmesių. Jokio suinteresuotumo demonstruoti ligą pacientas neturi.

Hipochondrinis sindromas

Vyrauja hipochondrinis savo sveikatos sekimas (mintys, neperžengiančios pervertinimo idėjų ribų), kuris remiasi senestopatijomis (skirtingai nuo hipochondrinio kliedesio). Skundai – nemalonūs jutimai įvairiose kūno dalyse. Stiprėjant senestopatiniams pojučiams – stiprėja hipochondriškumas, ir atvirkščiai. Nors trumpam galima įtikinti, kad jų mintims nėra realaus pagrindo. Kartu būdinga ir neryški depresija, kartais nepastebima, dažniau pasireiškianti bendru slopumu, miego, apetito sutrikimais.Dažniausiai pradžioje kreipiasi į somatinius gydytojus.Dgn.patikslinimui vertingi psicholg tyr.duomenys.

Hypochondrion- graikiškai reiškia „vidurius“. Jam būdingas: 1) ypatingas ligonio dėmesys savo sveikatai, 2) padidėjęs įtaigumas, 3) įkyrūs reiškiniai, 4) galimos senestopatijos, 5) ligos baimė.

Variantai gali būti: -hipoch. sindr. su nerimu

– disforinis hip. Sin.

-depresinis hip.sin.

-asteninis hip.sin.

Klasifikacija:

a) obsesinė- įkyri baimė atitinka nozofobiją, turi kompusinį elgesį, atsiranda senestopatijos, būgštavimai, bet ligos neranda, įkyrios mintys nepalieka.

b) pervertinimo( K. Vernicke)- kyla realiu pagrindu, bet nepakankamu( g.b. gastritas, opaligė)

c) paranoidinė- kai kas nors sukelia įvairius pojūčius, kartu būna poveikio kliedesiai, automatizmai, visceralinės haliucinacijos.

d) kliedėjimo- nekoreguojamas įsitikinimas, dažna kanceromanija, senestopatijos.

Dažnai sutinkama depresijų, šizofrenijų metu.Kriterijai:

Obligatiniai- hipochondrinės mintys įgaunančios įkyrumų pobūdį, nerimas, įtampa, baimė, sumažėjęs interorecepsinio sudirginimo slenkstis.

Fakultatyviniai- senestopatijos, hipochondrinis kliedesys sudarantis paranojinio sindromo fabulą, pažemėjusi nuotaika, vienpusiškas aktyvumas nukreiptas savo sveikatos link, emocijų labilumas, esant hipochondriniam sutrikimui kliedesių apie kūno schemos suvokimą nėra, yra nuolatinis įsitikinimas, kad pateikiamus simptomus sukelia bent viena rimta liga, nors tyrimai to nerodo, nuolatinis nesutikimas su gydytojų įtikinėjimų ar patarimų.

Organinis psichosindromas

Organinis psichosindromas=psichoorganinis=encefalopatinis

Būna po egzogeninių organinių galvos smegenų pažeidimų. Lengviausiais atvėjais būdingi asteninio pobūdžio sutrikimai – nuovargis, greitas išsekimas, dėmesio koncentracijos susilpnėjimas, galvos skausmai, padidėjęs dirglumas, vegetacinis labilumas. Sunkesniais atv. susilpnėja atmintis, pakinta charakteris, mąstymas pasidaro nelankstus, savo būsenai ligonis nekritiškas. Sunkiausiais atv. Ryškėja silpnaprotystės požymiai. Skiriama:

-asteninis variantas – padidėjęs dirglumas, greitas išsekimas. Dėmesio patologija, bet atminties sutrikimai nebudingi. Sutrinka miegas, atsiranda galvos skausmai, svaigimas, padidėjęs jautrumas garsams. Būna ryškios vegetacinės reakcijos: veidas pabala, ar parausta, tachikardija, AKS svyravimai, prakaitavimas, dreba rankos, sustiprėja sausg.refleksai. Nuotaika nepastovi, greit svyruojanti, greiti apsiašaroti. Mažėja darbingumas. Įsijaučia į savo nemalonius jausmus- formuojasi hipochondriškumas. Gydymas- poilsis, bendras organizmą stipr.gydymas, raminamieji preparatai.

-eksplozinis variantas-kai greta astenijos, būna ir charakterio pakitimų. Būna esant ryškiam galvos smegenų pažeidimui, aptinkama židininė neurologinė simptomatika Dirglūs, nesugeba susivaldyti, vartoja necenzur.žodžius, kartais būna agresyvūs. Susijaudina dėl menkiausių dalykų, daro pastabas kitiems, visus kritikuoja, ieško teisybės. Atmintis susilpnėjusi, mąstymas suletėjęs, mažėja galimybė abstrakčiai mąstyti. Ryškiai sumažėja darbingumas.

-euforinis variantas. Euforiški, nekritiški. Nesugeba abstrakčiai mąstyti, paviršutiniški.Labai susilpnėjusi atmintis, dėmesio koncentracija sumažėjusi. Suintensyvėja instinktai ir potraukiai. Paprastai nedarbingi.Ryškėja demencija.

-apatinis variantas yra sunkiausias. Greta astenijos, būnaabejingumo, pasyvumo. Leidžia visiškai tuščiai laika, guli lovoje, niekuo neužsiima. Ryškūs demencijos požymiai.

Priklausomai nuo galvos smegenų pažeidimo pobūdžio ir lokalizacijos, pradedant eksploziniu variantu, gali būti traukulių priepuoliai, Korsakovo sindromas, greitai kylančios egzogeninės psichozės.

Konfabuliozė. Skirtingai nuo konfabuliacijų, nebūna nei atminties, nei orientavimosi sutrikimų. Tai kaip tarpinė būsena blėstant simptominei psichozei, dažnai su sąmonės sutrikimu. Tai greitai besikeičiantys ir trumpai trunkantys kliedesiai, kuomet kliedinčiai,dažniaus su didybės atspalviu,pasakojama apie praeitį.Kliedesių turinys fantastiškas,lyg paimtas iš sapnų

Silpnaprotystės sindromai

Intelekto nepakankamumas, yda, defektas, nesugebėjimas vartoti abstrakčių savokų, mokytis, pažinti nauja. Intelektas susideda iš dviejų dalių: žinių bagažo(erudicijos) ir gebėjimo jas panaudoti. Antros dalies yda ir yra pagrindinė silpnaprotystės priežastis. Intelektui svarbu atmitis, dėmesys, valia, emocijos, suvokimas, mąstymas. Todėl atsiradus silpnaprotystei, pastebimi ir jų sutrikimai.

Įgimta – protinis atsilikimas – pirmais trejais gyvenimo metais atsiradusi silpnaprotystė. Totalinė – nesusiformavę pažinimo procesai ir asmenybė. Vaikai nesugeba abstrakčiai mąstyti, apibendrinti, atsižvelgiant į panašumus, sujungti juos ir klasifikuoti, sunkiai valdo dėmesį, kalba vystosi vėliau ir ji buna su defektais, netaisyklingai tariamais žodžiais, nesuprantama jų prasmė. Atmintis buna mechaninė. Emocijos be niuansų, vienodos, nesusiformavusios, tačiau gali savaip užjausti, norėti padėti, turėti gėdos jausmą. Budingas impulsyvumas, menka motyvų kova, nesugebėjimas planuoti ir vertinti rezultatus, iniciatyvos ir savarankiškumo trukumas. Įmlus įtaigai. Gali būti sustiprėję ar iškrypę potraukiai.Kartų g.b kitų sistemų trūkumų:sutrikusi statika, smulkioji motorika, koordinacija, skurdi mimika, g.b. įgimtų anomalijų. Budinga protinio atsilikimo savybė ta, kad jis nedinamiškas, neprogresuoja. Lengvas protinis atsilikimas(debilumas)- nesugeba abstrakčiai mąstyti, apibendrinti, emocijos ir valia susiformavusios geriau, bet ir jom būdingas egocentriškumas, savikritikos stoka, nesugeba savęs kontroliuoti, nesuvaldo potraukių, lengvai pasiduoda įtaigai. Vidutinis protinis atsilikimas (imbecilumas). Sugeba kaupti elementarias žinias, išmoksta kalbėt, gali išmokti skaityti ir rašyti, nebloga buna jų mechaninė atmintis. Žodynas skurdus su tarsenos ydomis. Mąstymas labai konkretus, operacios žemo lygio. Dėmesys jų silpnas, nepastovus. Turi savąjį „aš“. Gali išmokti elementarų, mechanišką darbą. Nesugeba savarankiškai gyventi. Sunkus ir labai sunkus protinis atsilikimas(idiotija).Nesugeba atlikti jokių protinių operacijų. Kalbą blogai supranta, gali pasakyti keletą žodžių. Labiau reaguoja į intonaciją, negu į prasmę. Nesugeba net žaisti. Savimonės supratimo nėra. Veikla apsiriboja instinktyviais, automatiškais veiksmais arba elementariomis reakcijomis į išorinius dirgiklius. Emocijos elementarios. Reikalauja nuolatinės priežiūros ir pagalbos. Įgyta – demencija- intelekto regresija-normalaus intelekto žmonėms atsiranda po persirgtų ligų, organinių galvos smegenų pažeidimų. Dažniausiai formuojasi iš lėto(išskyrus po Korsakovo sindromo). Pradžioje blėsta tai, kas subtiliausia – etiniai, estetiniai, humoro jausmai, siaurėja ligonio interesai, blėsta emocijos, silpsta atmintis (pradžioje įsiminimas, paskui sunku ir prisiminti), sutrinka dėmesys, kinta valia – tampa nesavarankiškas. Mąstymas netenka lankstumo, logiškumo. Vėliau ligonis apsiriboja fiziologinių poreikių tenkinimu. Demencijos skirstomos į organinė silpnaprotystė: dalinė ir visiška; epilepsinė silpnaprotystė. Dalinė-dismnestinė. Dažnai sergant ateroskleroze, po kraujo išsiliejimo į smegenis. Iš pradžių ryškesnių asmenybės bruožų nebuna, ilgai išlieka kritika savo susilpnėjusiai psichikai, ypač atminčiai. Vystosi lėtai. Pradžioje silpnėja dėmesio konc., atmintis, ypač fiksacinė. Sunku kaupti naują informaciją-jie tampa konservatyvūs, pasidaro plepūs, įkyrus, egoistiški, smulkmeniški. Nuotaika dažniausiai prislėgta dėl savo būsenos supratimo. Ilgai išlieka social.,dorovinės normos, profesinės žinios. Vis labiau ryškėja neproduktyvus ir nyksta abstraktus mąstymas, sutrinka turėti įgudžiai, elgesys. Galiausiai nyksta kritiškumas. Visiška-globalinė, paralyžinė-visa ligonio psihika nukenčia vienodai, anksti išryškėja kritiškumo stoka. Atsiranda sergantiems progresuojančiu paralyžiumi, smegenų atrofija. Paralyžinė silpnaprotystė – grubus humoras, taktiškumo, distancijos stoka, pasitaiko seksualinių ekscesų. Ligoniai darosi šiurkštūs, euforiški, dingsta interesai. Smegenų atrofijos metu silpnaprotystė formuojasi iš lėto. Silpnėja atmintis, atsiranda polinkis į konfabuliacijas, pasidaro patologiškai šykštus, jausmai blanksta, interesai koncentruojasi ties elementarių poreikių ir potraukių tenkinimą. Nevalyvi, nedarbingi, nuotaika nepastovi. Budinga, kad buna aktyvūs naktį-atsikėlia, vaikšto, pyksta, kai nori juos paguldyti. Išeina iš namų, valkatauja. Visiškai nekritiški. Tokios demencijos buna sergant Piko, Alzheimerio, Hantingtono chorėjos ligomis. Budinga visiška silpnaprotystė, ryškus veiklos, elgesio, kalbos, skaičiavimo sutrkmai. Formuojasi amnezinė afazija, vėliau prisideda sensorinė ir motorinė afazija. Epilepsinė silpnaprotystė-sergant epilepsija. Mąstymas pasidaro lėtas, klampus, smulkmeniškas, rigidiškas, konkretus. Menkėja intelektas, ryškėja egoizmas, interesai koncentruojasi ties savo kūnu- koncentrinė silpnaprotystė. Nuskursta kalba, sutrinka atmintis, pasidaro liguistai taupūs. Emocijos nepastovios. Tampa kerštingi, agresyvus. Įgimtos ir įgytos silpnaprotystės skirtumai

Įgimta įgyta

Pradžia	Nuo gimimo ar per pirmus trejus gyvenimo metus		Po ligos
Apimtis	Visiška(totalinė) iš pat pradžių	Pasitaiko buvusios intelektualios asmenybės požymių
Dinamka	Ilgainiui įgyjama šiek tiek žinių	Liga progresuoja
Patologija	Kartu buna sklaidos trūkumai	Ieškoma neurologinės židininės patologijos
Socadaptacija	Galima nebloga adaptacija visuomenėje	Psichopatologijai budinga astenija, nesugeba dibti, adaptacija mažėja

Traukulių sindromai

Viso kūno ar atskirų raumenų grupių traukuliai, kartais judesių sutrikimai, įvairaus laipsnio sąmonės sutrikimo būsenos. Buna po organinių smegenų pažeidimų, intoksikacijų, vaikams- kai pakyla kūno temperatūra.

Grand mal-prasideda staiga, netikėtai. Prasideda nuo auros(keletas sek.). Auros psichopatologija labai įvairi. Kokiame analizatoriuje arba smegenų dalyje epilepsinis jaudinimo židinys, tokia bus ir aura. Jai budingas stereotipiškumas, tam pačiam ligoniui ji visada buna tokia pat. Skiriama:

-vegetacin(širdies smūgiai,skausm už krūtinkaulio,burnos sausumas, pykinimas, noras šlapintis, veido hiperemija, ar atvirkš

-psichinė(baimės afektas, neimas, ekstazė, „deja vu“, „jamais vu“ simptomai);

-sensorinė(regos, klausos, uoslės, skonio);

-sensityvinė(parestezijos, galūnių tirpimai, sutrinka pusiausvyra, svaigsta galva);

-motorinė(automatiški veiksmai, bėga, sukasi vietoje, čepsi lūpomis);

-kalbos (sušunka frazę, žodį).

Po auros prarandama sąmonė, atsipalaiduoja raumenys, žmogus virsta. Paskui prasideda toninė didžiųjų priepuolių fazė(trukmė 10-20 sek). Įsitempia raumenys, ligonis nekvėpuoja, prasideda cianozė. Po to – kloninė fazė – tam tikrų raumenų grupių trūkčiojimai(1,5 – 2 min). Neretai ligoniai pasišlapina, pasituština, prikanda liežuvį, skruostą. Po priepuolio seka miegas, prabudęs ligonis priepolio neprisimena(prisimena tik aurą). Po priepuolio buna pavargęs, suletėjusios visos psichinės funkcijos.

Gb tik toniniai arba tik kloniniai traukuliai. Epilepsinė būsena – kai neatgavus sąmonės po buvusio priepuolio, bręsta kitas.

Petit mal – kel.sek.netenkama sąmonės. Skiriama:

-miokloniniai(staiga krūpteli, kartais tik pečiai ar rankos, išmeta daiktą. Dažniausiai būna paaugliams, lyt.brendimo metų);

-propulsiniai(palinksta į priekį, paprastai būna mažiems vaikams);

-retropulsiniai(staiga atsilošiama atgal, akių obuoliai užsiverčia aukštyn);

-absansai(trumpam „išsijungia“ iš aplinkos, paskui tęsia pradėta kalbą ar darbą).

Mažieji priepuoliai dažnai pereina į didžiuosius.

Jaksono traukulių priepuoliai kyla tik tam tikroje raumenų grupėje. Pasireiškia kloniniais raumenų grupių trukčiojimais, sąmonės praradimas nebudingas. Kartais gali generalizuotis. Pasitaiko esant židininiams galvos smegenų pažeidimams.

Katapleksija-staigaus raumenų atsipalaidavimo priepuoliai. Dažniausiai kyla afektinėje būsenoje, arba staiga išsigandus. Sąmones nepraranda, po priepuolio buna kalbos aparato raumenų atonija. Pasitaiko tik veido, kaklo raumenų nusilpimo priepuolių, buna priepuolių serijų. G.b kartu su narkolepsija.

Narkolepsija-pasireiškia neilgai trunkančiais(pusė valandos) miego priepuoliais. Buna po organinių galvos smegenų pažeidimų(encefalito, galvos smegenų traumos).

Isteriniai traukuliai. Isterikams, esant žiūrovams. Griūna atsargiai, sąmonė susiaurėja. Veidas išraiškingas, nenusišlapina, neprikanda liežuvio.

Epilepsiniai priepuoliai Isteriniai priepuoliai

Prasideda nuo auros	Pradžia susijusi su išgyvenimu
Kyla staiga	Kyla palaipsniui
Užsigauna griudami, prikanda liež.	Virsta atsargiai, neprikanda liež.
Sutrikusi sąmonė iki komos	Sąmonė susiaurėjusi
Veidas pamėlęs	Rausvas, atsispindi baimė, siaubas, ekstazė
Vyzdžiai nereaguoja į šviesą	Reaguoja
Trukmė 2-4min	Ilgiau, prilauso nuo situacijos
Išnyksta sausgyslių refleksai, ryškėja Babinskio simp.	Nėra organinės neurologinės simptomatikos
Sąmonė šviesėja palaipsniui	Staiga, kartais lieka mikčiojimas, afonija