Mastymo, emociju ir valios sutrikimai

Mąstymo sutrikimai pagal formą

Mąstymo tempo sutrikimai

  Pagreitėjęs mąstymas – ligonio galvoje daug minčių, viena mintis veja kitą, ligonis nespėja žodžiais išsakyti norimos minties, nesugeba užbaigti pradėtos minties. Kadangi dėmesys yra nepastovus, ligoniai lengvai pereina nuo vienos neužbaigtos minties prie kitos. Gali pasitaikyti nesulaikomas šnekumas – logorėja (gr.logos-žodis; rheo-tekėti) ar minčių antplūdis – minčių fuga (fuga idearum: lot.idea-mintis, fuga-bėgimas). Mąstymui liguistai pagreitėjus, išvados būna paviršutiniškos, nepakankamai pagrįstos, todėl mąstymo produktyvumas yra sumažėjęs. Ligos įkarštyje mintis reiškia trumpais nenuosekliais ir nevientisais sakiniais, galiausiai nesugeba užbaigti nė vieno pradėto sakinio, asociacijos kyla lengvai. Sutrikimas būdingas:

• maniakiniam sindromui, dipolinei psichozei, liguistai pakiliai nuotaikai

   Sulėtėjęs mąstymas – mintys formuojasi labai sunkaii (“lyg pro storą filtrą”, “labai lėtai lėtai plaukia galva”). Į paprastus klausimus atsako trumpai, su pauzėmis, atodūsiaism, tyliu balsu. Sudėtingų klausimų nesupranta.

• Sutrikimas būdingas: depresijai.

Priverstinis mąstymas (mentizmas: lot.mens-protas) – ligoniui atrodo, kad prieš jo valią manipuliuojama jo mintimis. Mintys “įdedamos”, pagreitinama ar sulėtinama jų tėkmė.

Mąstymo kryptingumo sutrikimai

Patologiškai smulkmeniškas (aplinkibuškas). – nesugeba išskirti, kas yra esmingiausia. Į paprastus klausimus negali trumpai atsakyti. Būdingas: sergant epilepsija, išryškėjus epilepsinio charakterio bruožams.

Gali atsirasti mąstymo klampumas – įstringa vienoje vietoje, labai sunkiai pereina nuo vienos minties prie kitos. Sutrikimas būdingas: reaktyvi depresija, galvos smegenų kraujagyslių aterosklerozė, trauma.

Rezionieriškas mąstymas (pranc.resonainment-postringavimas) – tušti, nepagrįsti samprotavimai, polinkis iš paprastų dalykų sudaryti abstrakčias problemas. Vėliau, ligai įsisenėjus, ši „pseudosistema“ nyksta, mąstymas pasidaro padrikas.

*Pvz., paklaustas, kaip jaučiasi, jis atsako, kad šis klausimas labai sudėtingas ir jis nežinąs, kokiu aspektu norima išgirsti žinią apie jo sveikatą, nes gali būti keli jo sveikatos aspektai – biologinis, psichologinis, socialinis, medicininisir t.t. 

• Mąstymo sutrikimas būdingas šizofrenijai, ypač paprastai jos formai.

Autistiškas mąstymas (gr.autos-pats): autizmas – tai patologiškas žmogaus uždarumas (1911m. E.Bleuleris). Ligonis savo mintimis konstruoja tikrovę (tikrovė – tai – ką jis galvoja) ir visiškai nepaiso realių įvykių ir faktų. Todėl tokių ligonių elgesys neadekvatus situacijai.

Pvz., tvarkingas, padorus žmogus, kai kuriose srityse net subtilus estetas, gali visiškai nesivaržydamas aplinkinių pasakoti apie savo seksualinius išgyvenimus.

• Dažniausia pasitaiko sergant šizofrenija.

Simboliškas s mąstymas (gr.symbolon-daiktinis, vaizdinis arba garsinis ženklas, turintis, kokią nors sutartinę reikšmę) – ligonis daiktams ar reiškiniams suteikia tik jam vienam suprantamą reikšmę. Raktą simboliams iššifruoti turi tik ligonis. Kartais ligonio kalboje pasitaiko naujadarų – neologizmų.

Pvz., ligonis rašo,  išgyveno “inkubaciniame periode” : “in – vokiškai reiškia kur, “cina” – latviškai kova, “Kuba” – Laisvės sala.

Kartais neologizmais ligonis parašo ištisą knygą. Manoma, kad vartoti simbolius ir neologizmus ligonį skatina keisti išgyvenimai, kuriuos išsakyti  įprasta kalba jam trūksta žodžių.

• Sutrikimas būdingas šizofrenijai.

Kasdieniame gyvenime  simboliai taip pat vartojami, tačiau jie būna sutartiniai ir visiems žmonėms daugiau ar mažiau suprantami (pvz. balandis – taikos simbolis).

Mąstymo vientisumo sutrikimai

Stereotipija – tai mechaniškas vieno ar kelių žodžių kartojimas (nuo perseveracijos skiriasi tuo, kad čia kartojama neužduodant klausymo). Verbigeracija – ligonis kartoja panašius pagal skambesį žodžius.

Būdinga šizofrenijai, atrofiniams galvos smegenų žievės procesams, depresija.

Perseveracija (lot.perseverans-atkaklus, užsispyręs)–vis grįžta prie ankstesnės minties, nors jam užduodami vis kiti klausim

*Pvz., paklausus, kokia ligonio pavardė, į visus kitus klausimus ligonis atsako kartodamas savo pavardę.

• Mąstymo sutrikimas būdingas: šizofrenijai, depresijai, organikams.

Mąstymo nutrūkimas (vok.sperung-nutrūkimas, trūkis) – staiga nutrūksta mintis ir galvoje lieka visiška tuštuma, nutrūkus mąstymui, ligonis staiga nutyla, po pauzės vėl gali atsakinėti į klausimus.  Sveikam asmeniui, nutrūkus minčiai, tuštumos nebūna, priešingai – jis stengiasi kuo greičiau ją atsiminti.

• Sutrikimas būdingas: schizofrenijai.

Padrikas mąstymas – nėra ryšio tarp sakinių, žodžių, bet sakinio gramatinė struktūra yra išlaikyta. Ligonis netikėtai ir nemotyvuotai pereina nuo vienos minties prie kitos, sunku suvokti jo minčių ryšį. Sunkesniais atvejais ryšys visai nutrūksta.

Savotiška padriko mąstymo forma yra šizofazija (gr.schizophasia: schizo-skaldyti, atskirti; phasis-kalba). E. Kraepelinas šiuo terminu pavadino sergančiųjų ankstyvąja silpnaprotyste, dementia praecox, sutrikusį mąstymą. Šio sutrikimo pavyzdys gali būti “žodžių kratinys” (vok.wortsalat): ligonis greitai ir automatiškai jungia panašaus sąskambio logiškai nepagrįstus žodžius, neologizmus, keletą žodžių į vieną.

Parologiškas mąstymas (gr.pralogs-priešingas protui) – sprendimai ir samprotavimai nepagrįsti logika,  svarbūs argumentai praleidžiami, dėstomi -paremiami  iškreipta logika, sprendimai neišplaukia vieni iš kitų.

*Pvz., ligonis pasakoja, kad šiuo metu mokosi medicinos pagal prancūzų mokyklos programą neakivaizdiniu būdu, nes tai tokia programa, kuriai nereikia praktikos darbų. Prancūzų kalbos jis nemoka, bet skaito mokslo populiarinimo žurnalus gimtąja kalba. kur rašoma apie mediciną Prancūzijoje.   – Mąstymo sutrikimas būdingas: šizofrenijai.

Mąstymo turinio sutrikimai

  Kliedesys  –  tai liguistos, neatitinkančios tikrovės mintys, kurios užvaldo ligonio psichiką, lemia jo elgesį ir nepasiduoda korekcijai. Ligonis esti nekritiškas: neatsisako idėjų net pateikus faktus, įrodančius idėjų klaidingumą (ginčas su kliedinčiu asmeniu yra beprasmiškas).

Tikrieji kliedesiai visada turi dinamiką – iš vieno kliedesio rutuliojasi kitas ir t.t. Tuo jie skiriasi nuo simuliantinių kliedesių, kurie būna statiniai.

Kliedesių grupės:

1. Interpretavimo kliedesiai – realiai vykstančius įvykius ligonis kliedinčiai interpretuoja. Pradžioje būna pervertinimo idėja, kuri paskui perauga į kliedesį. Šis kliedesys formuojasi iš lėto, palaipsniui, turi sistemą. Progresuojant pereina į paranojinį sindromą.
2. Vaizdiniai kliedesiai–kyla staiga ir l.greitai kinta: staiga pamatė kažką ir “viską suprato” (pvz.kad persekioja jį tas žmogus ir pan.Šio kliedesio metu nėra jokio interpretavimo,tiesiog staigus visko “supratimas”.Dažniausia iš pradžių būna kliedesinė nuojauta, kartu būna emocinis fonas: nerimas, baimė, depresija, paskui seka įtarinėjimai, galiausiai staigus “supratimas

Kliedesių turinys : Kliedesių turinys priklauso nuo kliedinčiojo intelekto, afektinės būsenos.

• Pavydo kliedesys – tipiška situacija: vyras girtuoklis įtarinėja žmoną neištikimybe. Gali savo žmoną persekioti ir pan.
• Meilės kliedesys – dažniau pasitaiko moterims. Ligonė būna įsitikinusi, kad ją yra įsimylėjęs žymus žmogus.
• Reformatorystės kliedesys – ligonis kovoja už “labai svarbias” savo idėjas.
• Fizinio nepilnavertiškumo  ar  dismorfofobijos kliedesys – ligonis yra įsitikinęs, kad turi kūno defektų, pvz.: ilgą nosį.
• Hipochondrinis kliedesys
• Persekiojimo kliedesys
• Nuostolio kliedesys
• Poveikio kliedesys
• Santykio kliedesys – ligonis yra įsitikinęs, kad aplinkiniai yra blogai nusiteikę.
• Ypatingos reikšmės kliedesys – ligonis kliedi, kad yra ypatingas-genijus.
• Antagonistinis kliedesys
• Ekspansyvus kliedesys – ligonis kliedi, kad vyksta pasaulinio mąsto įvykiai.
• Dvynio kliedesys – kai būna teigiamo dvynio kliedesys, ligoniui atrodo esą pažįstami ar giminės, tik taip nusigrimavę ar persirengę, kad jis negali jų atpažinti. Neigiamo dvynio kliedesys pasireiškia tuo, kad ligonis nepažįsta savo artimųjų, laiko juos svetimais, norėdami jį suklaidinti ir atrodyti savais, persirengia ir nusigrimuoja.
• Metamorfozės kliedesys – pats ligonis tampa kitu žmogumi.
• Zooantropinis kliedesys
• Inscenizavimo kliedesys – ligonis teigia, kad visa aplinka yra pakeista, suformuota dėl jo. Jam atrodo, kad norima jį išbandyti, kad paskui būtų galima paskirti jam svarbią užduotį.
• Nuodijimo kliedesys – ligoniui atrodo, kad jį norima nunuodyti.
• Užvaldymo kliedesys
• Išradingumo kliedesys – ligonis yra įsitikinęs, kad padarė nepaprastą, pasaulinės reikšmės išradimą.

 Įkyrios idejos – prieš ligonio valią į galvą lenda įvairios mintys (pvz., įkyrūs skaičiavimai, prisiminimai) ir jos lydintis veiksmai. Ligonis būna kritiškas, t.y. supranta jų liguistumą, bet negali jų atsikratyti  Didelę dalį sudaro įvairios fobijos: aukščio baimė, sociofobija (vyrai negali pasišlapinti bendrame tualete; moterys dažniausiai lieka neištekėjusios), aštrių daiktų baimė (noras įsidurti ar kitam įdurti), ritualų baimė (užvaldo, trukdo profesijai) ir t. t.

• Pervertinimo idėjos–realiai esančius įvykius ar faktus ligonis pervertina ir jiems suteikia perdidelę reikšme(suabsoliutina
• sukelia realus išgyvenimai, faktai
• įgauna vyraujančia reikšmę, atspindi elgesyje
• lydimas afektines įtampos
• bent trumpam pavyksta koreguoti
• nebūna asmenybes pakitimų, nekinta vidinis pasaulis, santykiai su aplinka
• dažnai pamažu blėsta ir išnyksta

Budinga: psichopatams, pakitus charakteriui po įvairių ligų, depresiniam sindromui, pradinei šizofrenijos stadijai.

• Patologiškas fantazavimas

-asmuo įgyvendina tai, ko negali įgyvendinti realiame pasaulyje,

-fantazijose gyvena dažniau nei realybėje,

-šios fantazijos dažniausiai būna keistos, nesusijusios su realybe,

-dažnai ligonis blogai prisimena, kas buvo realybėje, o kas fantazijose – puikiai.

– fantazijos būna labai stereotipiškos, lyg sustingusios, neretai vėliau pereina į kliedesius.

-patologiškas fantazavimas – sutrikimas būdingas: vaiko šizofrenijos pradžiai.

Emocijų sutrikimai

   Nuotaika – tai tam tikrą laiko tarpą trunkanti emocinė būseną (laiko tarpas individualus kiekvienam žmogui, gali tęstis mėnesiais, gali kisti valandų ar net minučių bėgyje). Ji tam tikrą laiką veikia žmogaus suvokimą, mąstymą, veiklumą, dėmesio koncentraciją, atmintį.Daugumai žmonių būdingas nuotaikos fonas:vieni būna optimistiškesni,kiti linkę į pesimizm

   Afektas (lot.affectus-susijaudinimas) – tai stiprus emocijų išsiveržimas (stiprus susijaudinimas), gali būti:

1. Fiziologinis afektas: tam tikroje ypatingoje situacijoje didelio susijaudinimo būsena, visada išlieka savikontrolės galimybė. Atliekant teisminę ekspertizę svarbu nustatyti, ar šios būsenos metu asmuo sugebėjo suprasti savo veiksmus ir susivaldyti. Jei taip, už savo veiksmus turi atsakyti pagal BK.
2. Patologinis afektas: didelio susijaudinimo būsena, kylanti tam tikroje – fenestruojančioje situacijoje. Skiriamos trys patologinio afekto fazės:

 → Pradinė stadija – konfliktas (kas nors trukdo jo siekių įgyvendinimu)i. Jos metu įtampa, konfliktas auga, sąmonė palaipsniui siaurėja, asmuo susidariusioje situacijoje neranda išeities.

 → Pasireiškia pyktis, baimė, agresija, neigiamas emocijas sukėlusio asmens ar nepriklausomų asmenų atžvilgiu proceso generalizacija. Šioje būsenoje gali būti įvykdyti labai žiaurūs nusikaltimai: sunkūs kūno sužalojamai, nužudymai. Nužudymai visiškai  beprasmiški.

 → Smegenų žievės slopinimas: sujaudinimas blėsta, prasideda išsekimo ir bejėgiškumo būsena. Po įvykio žmogus sėdi visiškai bejėgis šalia savo aukos, kartais net užmiega, visai neslepia, ką padarė. Slopinimas trumpalaikis ~5-20 min. ne ilgiau valandos, po patologinio afekto būna dalinė ar pilna amnezija, sąmonė grįžta iš lėto.

Fiziologinio ir patologinio afekto diferencinė diagnostika

Fiziologinis afektas	Patologinis afektas
Nėra sąmonės sutrikimo.		Sutrinka ligonio sąmonė.
Išlieka galimybė kontroliuoti save, susivaldyti, supranta ir gali teisingai vertinti situaciją.		Negali suprasti savo jausmų ir jų valdyti, nesugeba vertinti situacijos ar galimų pasekmių.
Praėjus būsenai, gali būti išsekimas, silpnumas.		Būsena baigiasi visišku bejėgiškumu, ligonis nusilpsta ar užmiega
Praėjus būsenai amnezijos nėra.		Sugrįžus sąmonei ligonis tik dalinai atsimena, arba visiškai neatsimena, kas įvyko.

       * Kartais afektas gali pasireikšti– afazija, abazija.

   Ekstazė (gr.ekstasis-žavėjimasis, svaigulys) – ypatinga susižavėjimo, pasitenkinimo būsena. Mąstymas pasidaro “klampus”,  vyrauja tik viena su ekstaze susijusi idėja. Tai gali ištikti religinių ritualų metu, taip pat kai esti epilepsinės kilmės psichikos sutrikimai.

   Nerimas – laukimas, įvyksiančio kažko negero. Jo metu žmogui gali  drebėti rankos, pilti prakaitas, sutrikti miegas, apetitas, psichinė veikla būna susijusi tik su šiomis mintimis ir išgyvenimais. Dažnai būna asocijuotas su depresija.

   Baimė – tai bijojimas to, kas vyksta dabar, žmogus žino, ko bijo. Baimė yra susijusi su esamuoju, o nerimas- su būsimuoju laiku.

   Panika – didelė baimė su judesių sujaudinimu, veržimusi bėgti.

  Euforija – tai pakili nuotaika, kurią lydi pasitenkinimo jausmas. Žmogus labai linksmas, jam atrodo, kad jis pilnas didelių sugebėjimų, yra stiprus fiziškai ir protiškai, tačiau  mąstymas sulėtėjęs, skurdus, “klampus”, smulkmeniškas. (diferencijuoti nuo manijos, kurios metu, kartu su liguistai pakilia nuotaika yra  pagreitėjęs mąstymas). Sutrikimas būdingas:

• smegenų navikui, sveikam žmogui pavartojus psichoaktyvių medžiagų (alkoholio, narkotikų).

  Disforija – niūri, liūdna,  prislėgta nuotaika, noras dvasinį diskomfortą išlieti žodžiais ir veiksmais:  dirglumas, pyktis, agresyvumas, konfliktiškumas aplinkinių atžvilgiu. Kartu būdinga: vidinė įtampa, santykio, hipochondrinės, pervertinimo idėjos. Disforija paprastai trunka vieną ar kelias dienas. Ji gali pasireikšti ir liguistai pakilia nuotaika, bet išlieka vidinė įtampa, nerimas.

• Sutrikimas būdingas: epilepsijai, psichopatinės dekompensacijos, alkoholizmo ar narkomanijos abstinencijos būklėje

  Emocijų skurdumas – nėra emocinio spalvingumo.

1. monotoniškumas – emocijos išblėsusios, vienodos, neišraiškingos.
2. šaltumas – abejingas artimiems, jų nelaimėms, nesugeba užjausti.
3. bukumas – abejingas ne tik aplinkiniams, bet ir sau: nemėgsta praustis, yra Tokia emocijų nuskurdimo dinamika būdinga sergant šizofrenija.

   Emocijų neadekvatiškumas – emocinis išgyvenimas neatitinkantis aplinkos dirgiklio intensyvumo. Skiriama kiekybinis sutrikimas (į silpną dirgiklį – stiprus atsakas)  ir kokybinis (į stiprų dirgiklį – silpnas atsakas).

*Pvz., ligonis į artimojo mirtį reaguoja į grimasą panašia šypsena; į linksmas naujienas – ašaromis, ligonio mimika ir judesiai neatitinka žodžių.

• Sutrikimas būdingas: šizofrenijai.

  Emocijų ambivalentiškumas – vienu metu kylantys du priešingi jausmai. Sveikiems žmonėms būdinga jų kaita, ligoniams jos yra vienu metu, be motyvacijos. Tinka terminas “schisis” – skilimas.

• Sutrikimas būdingas: schizofrenijai.

   Emocijų labilumas – greita emocijų kaita, nedidelė nesėkmė ar pasisekimas staiga pakeičia nuotaiką.

• Sutrikimas būdingas: neurozėms, asteninei psichopatijai.

   Silpnadvasiškumas – ligonio nuotaika greitai kinta, jis nesugeba jos valdyti.

*Pvz., ligonis labai greitai ašaroja: tiek į blogą, tiek į gerą žinią reaguoja ašaromis.

  Kalbant apie tokius ligonius sakoma “galima žaisti ligonio emocijomis”.

• Sutrikimas būdingas: CNS aterosklerozei, kitiems organiniams CNS pažeidimams.

   Depresija (lot.depresio-prislėgtumas, slopinimas) – liguistai prislėgta nuotaika.    Klinika (triada)

1. Liguistai prislėgta nuotaika

• ligonis sako, jog gyvenime nebuvo, nėra ir nebus nieko gražaus;
• negali kartu su artimaisiais džiaugtis, liūdėti;
• negali adekvačiai reaguoti į susidariusias situacijas, negalėdamas adekvačiai reaguoti, ligonis labai kenčia, išgyvena dėl savo pasikeitimo –  skausmingoji psichinė nejautra (anaesthesia psychica dolorosa);
• ligonis jaučiasi našta kitiems, didelė suicido rizika.

2. Mąstymo tempo sulėtėjimas

• “mąstymas tarsi užblokuotas”, “mintys tarsi per storą filtrą”, “galvoje tuštuma”;
• mąstymo sulėtėjimą ypatingai jaučia kūrybinės krypties žmonės;
• depresijai būdinga spalvų gama: juoda, tamsiai žalia, tamsiai mėlyna.

3. Iniciatyvos stoka

• “negaliu nieko padaryti”, “negaliu atsikelti”, “nėra ką pasakyti”;
• kalba skurdi, fragmentška, kalba tyliu balsu, su giliais atodūsiais.

   Manija – liguistai pakili nuotaika.

Maniakinei būsenai būdinga triada:

1. Liguistai linksma nuotaika

• ligonių savijauta puiki, jie viskuo patenkinti, jaučia fizinį ir dvasinį komfortą,
• kvapai sustiprėję, maloniai aštrūs, aplinka ligoniui atrodo labai spalvinga, graži (hiperpatija),
• veido išraiška linksma, lūpų kampučiai pakelti, akys blizga,
• apranga ne pagal savo amžių.

2. Pagreitėjusios asociacijos.

• daug ir garsiai kalba, balsas užkimęs, viena mintis veja kitą, minčių nespėja išsakyti žodžiais, nepabaigę vienos minties pradeda kitą, nėra minčių nuoseklumo, būdinga “fuga idearum” (minčių antplūdis),
• ligonis rašo didelė raidėm, labai spaudžia tušinuką ar pieštuką, tekste daug šauktukų, pabraukimų.

3. Suaktyvėję judesiai.

• jie visą laiką veikloje,
• veikla yra tikslinga, neproduktyvi: vieno neužbaigęs, imasi kitos veiklos,
• būdingi socialinės adaptacijos sutrikimai (skolinasi pinigus, kuriuos išleidžia kitų žmonių poreikių tenkinimui).

F30.0 Hipomanija

Lengvai pakili nuotaika, ligonis pilnas idėjų ir planų, kuriuos stengiasi įgyvendinti, tačiau realizuoja tik tuos planus kuriems nereikia kruopštaus darbo ir daug laiko. Socialinė adaptacija dažniausiai nesutrikusi.

F30.1 Manija be psichozės simptomų

Ligonis džiugus, viskuo patenkintas, neadekvatus, sutrikęs takto jausmas, mąstymas pagreitėjęs (Nuo katatoninio sujaudinimo skiriasi tuo, kad ligonio veikla išlieka kryptinga, sujaudinimo metu veikla chaotiška).

F30.2 Manija su psichozės simptomais: F30.1 + kiedesiai ar haliucinacijos.

Valios sutrikimai

  Hipobulija (gr.bule-valia) – tai valios susilpnėjimas, ligonis būna neiniciatyvūs, neryžtingi, neatkaklūs. Būdingas pasyvumas (“reikia stumtelėti”, vadovauti), sulėtėję judesiai. Būdinga šizofrenijai.

  Abulija – tai visiškas pasyvumas. Ligoniai pasyvūs, neturi jokių siekių, niekuo neužsiima, didžiąją laiko dalį praleidžia gulėdami lovoje, interesai apsiriboja fiziologinių poreikių tenkinimu. Būdinga šizofrenijai.

  Hiperbulija – tai veiklos sustiprėjimas. Pasireiškia tuo, kad vyrauja ne iniciatyvumas, ryžtingumas, atkaklumas,  o tik judesių sujaudinimas (skuba viską daryti –  rezultato negauna). Būdinga maniakiniam, paranojiniam sindromui.

  Katatoninis sindromas (gr.katateino – įtempti) – tai psichomotorinis sutrikimas, kuriam būdinga judesių sujaudinimas – chaotiška veikla  arba judesių nuslopinimas iki visiško sąstingio.

Simptomų esmę sudaro judesių sutrikimai.

Stuporas – savotiška psichomotorinio nuslopinimo būsena. Ligonis nereaguoja į aplinkinius, dėl padidėjusio raumenų tonuso būna sustingęs.

Embrioninė poza – ligonis sėdi lovoje ar palatos kampe sulenkęs kojas ir prispaudęs jas prie krūtinės.

“Oro pagalvės” simptomas – įtempti kaklo raumenys: galva pakelta virš pagalvės (pagalvės gali ir nebūti), smakras prispaustas prie krūtinės.

Pavlovo simptomas – ligoniai nereaguoja, kuomet klausiam įprastu balsu, tačiau atsako ir vykdo paliepimus, kuomet kalbama tyliai.

Katalepsija – sustingimo (raumenų įtampos) būsena. Variantas – vaškinis lankstumas (flexibilitas cerea) – ligonis ilgesnį laiką sustingsta jam suteiktoje pozoje (pvz., pakeltą ranką gali išlaikyti keletą valandų, net iki trofikos sutrikimų). Vaškinis lankstumas susidaro lėtai: pradžioje ligonis sunkiau nei įprastai nuleidžia pakeltą ranką.

Negatyvizmas (lot.negatyvus-neigiamas) – aktyvus (ligonis priešinasi ir elgiasi priešingai tam, kas jam yra sakoma; Sarmos simptomas – ligonis į klausimus neatsako, bet gydytojams atsitraukus, pradėjus kalbėti tarpusavyje, pradeda kalbėti), pasyvus (ligonis neatsako į klausimus, nevykdo prašymų, nurodymų).

Stereotipijos (gr.stereos-tvirtas,typos-atvaizdas) – monotoniškas daugkartinis to paties judesio kartojimas (pvz., sėdėdamas linguoja pirmyn atgal, galvos trynimas ranka net iki žaizdų). Gali pasireikšti ligonio kalboje (pasireiškia tų pačių žodžių kartojimu), mimikoje.

Mutizmas (lot.mutus-nebylys) – nebylumas, tačiau praėjus katatoninio stuporo būsenai, ligoniai pasakoja, jog viską girdėjo ir suprato, bet lūpos ir liežuvis buvo kaip švininiai dėl to negalėjo nieko pasakyti.

Paramimijos  (gr.para-greta, mimos-pamėgdžiojimas) – įvairios nevalingos grimasos (nesugeba suderinti mimikos raumenų veiklos):  veido išraiška negyva, keista, neadekvati, “ligonis be emocinio atsako” (ligonio džiaugsmas ar liūdesys kitų neveikia); keistas frazių sudarymas, nesuprantamas žodžių akcentavimas.

Parapraksijos – keistos pozos, įmantrūs judesiai.

Ambitendentiškumas (lot.ambi-dvilypumas)– ligoniui vienu metu kyla du priešingi norai, neturintys jokios motyvacijos. Tai skilusios asmenybės būsena.

Echolalija (gr.echo-aidas, lalia-kalba) – aplinkinių žodžių kartojimas

Echopraksija (gr.praxis-veikla) – aplinkinių judesių kartojimas.

Automatinis paklusnumas – ligonis vykdo nemalonius, skausmingus veiksmus.

Katatoninis stuporas

• Prasideda staiga, be priežasties.
• Sustingimas apima viršutinę kūno dalį, po to leidžiasi žemyn.
• Vyrauja “oro pagalvės” simptomas, vaškinis lankstumas, mutizmo simptomai.
• Sąmonė gali būti sutikusi (oneiroidinė-sapninė- katatonija) arba nesutrikusi (liucidinė katatonija).

Psichiatrinėje praktikoje pasitaikanti stuporų kilmė:

• Psichogeninis – po psichotraumos, ypač iškylus pavojui gyvybei, trunka keletą valandų, vėliau būna dalinė amnezija (veide atsispindi siaubas).
• Isterinis – pasireiškia asmenims turintiems isterinių bruožų (veidas sustingęs, liūdnas, akyse ašaros).
• Depresinis – depresijos metu dažnai būna substuporas (veidas liūdnas, sustingęs – “liūdesio, kančios kaukė”).
• Apatinis – abejingumas savo būsenai, tolesniam gyvenimui, aplinkai.
• Epilepsinis – pasitaiko sergant epilepsija (veidas bejausmis, kartais atsispindi ekstazė).

Katatoninis sujaudinimas

Vyrauja stereotipijos, paramimijos, parapraksijos, echosimptomai, chaotiška veikla, judesiai būna įmantrus, manieringi, sustingstama viena poza, mimika būna neadekvati.

Psichiatrinėje praktikoje sutinkama sujaudinimo variantai:

• Suglumimo ir patetiškumo – ligonis suglumęs, jo judesiai keisti, nenatūralūs ir patetiški.
• Psichogeninis – psichinio sujaudinimo, pavojaus metu.
• Maniakinis – būna su išreikšta hiperbulija.
• Epilepsinis – būna beprasmiškas, chaotiškas sujaudinimas, dažnai su polinkiu į agresiją.
• Hebefreninis – budinga vaikiškumo bruožai ir echopraksija.
• Nebylaus sujaudinimo – neatsako į klausymus, nekalba. Sujaudinimas pasireiškia ritmiškais raumenų trukčiojimais, panašiais į choreinius judesius.
• Hipertoksinio sujaudinimo – atsiranda per keletą dienų, ryškėja katatonija ir sąmones sutrikimas.