Silpnaprotyste

Psichikos sutrikimai, stebimi ankstyvųjų smegenų pakenkimų atvejausi (gimdymo traumas, oligofrenijos, chromosominės ir paveldimos ligos)

Smegenų žievės veiklos sutrikimai gali būt įgimti (oligofrenija, kai kurios psichinės ligos) ir įgyti (demencija, psichinės lig

Terminas silpnaprotybė reiškia laikiną ar pastovų intelektualinio pajėgumo sumažėjimą, sutrikdantį žmogaus elgesį, socialinį ar ekonominį prisitaikymą gyvenimui Mąstymo sutrikimai gali būti įvairūs, priklausomai nuo jų atsiradimo priežasčių, tačiau visoms silpnaprotybėms būdingas antegradinės (dabartinės) atminties sutrikimas, dėl ko nesugebama mokytis (kaupti patyrimą). Taip pat silpnaprotybei būdingi sumažėjęs dėmesingumas, sugebėjimo abstrakčiai mąstyti praradimas, intelekto lygio sumažėjimas bei sunkumai planuojant savo gyvenimą ir šiuos planus vykdant. Kalbos funkcija, budrumas, dėmesys socialiniams įvykiams gali būti pakenkti vieniems, tačiau išlikę kitiems silpnapročiams, kas priklauso nuo to, kokios anatominės smegenų žievės struktūros yra pakenktos. Visoms silpnaprotybėms yra būdingas difuzinis (arba daugiažidininis) mąstymo sutrikimų pobūdis, kuo jos skiriasi nuo židininių kai kurių funkcijų pažeidimų, kaip, pvz., izoliuota amnezija (atminties praradimas) ar afazija (nesugebėjimas kalbėti).

Įgimta silpnaprotybė (arba oligofrenija) atsiranda dėl įgimtų ar iki 3 amžiaus metų įgytų psichikos defektų, vyraujant intelekto nepakankamumui (PSAO apibrėžimas). Įgimta silpnaprotybė yra santykinai stabili būklė, jos metu paprastai nebūna tolesnio psichinės būklės blogėjimo.

Pagal PSAO duomenis, Žemėje 1-3% žmonių serga įgimta silpnaprotybe; nurodoma tendencija šio skaičiaus didėjimui. Vyrams ji pasitaiko 1,5 karto dažniau už moteris . Pagal intelekto sumažėjimo laipsnį ją galima skirstyti taip: 1) lengvo laipsnio silpnaprotybė (“debilai”). Jų kalba yra pakankamai išsivysčiusi, gali mokytis pagal spec. programas, besiremiančias konkrečia vaizdine medžiaga, lėtu tempu, gali atlikti nesudėtingus darbus, santykinai savarankiški kasdienybėje. Jų intelektualumo koeficientas, adaptavus jį dabartinei dešimtbalei pažymių sistemai – 5-7.

2) vidutinio laipsnio silpnaprotybė (“imbecilai”) Jų IQ= 2-4,9 – dešimtbale pažymių sistema. Vyrauja tik konkretus mąstymas, nesugebama abstrahuoti, menki kalbos įgūdžiai, bendras judesių nekoordinuotumas. Mokytis sunku net spec. mokyklose, tačiau apsitarnauti dar gali, kartais ir kažką nesudėtingo padaryti.

3) didelio laipsnio silpnaprotybė (“idiotai”); IQ< 2,0, kalba ir mąstymas beveik nepasireiškia, reakcija į aplinką neadekvati, emocijos – tik pasitenkinimas ar nepasitenkinimas, dažni agresyvumo priepuoliai, negali net apsitarnauti t.t

Etiologija ir patogenezė. Oligofrenijos atsiradimo priežastys gali būti endogeninės (paveldimos) ir egzogeninės (biologinės ar mikrosocialinės-psichologinės). Ligonių su paveldimomis oligofrenijos formomis yra apie 10%. Iš egzogeninių oligofrenijas sukeliančių priežasčių reikėtų paminėti perinatalinius faktorius, kurie veikia embrioną ir vaisių nėštumo metu. Čia priklausytų lėtiniai motinos susirgimai, sunkios nėštumo toksikozės, sukeliančios vaisiaus hipoksiją; infekcijos – TORCH grupė (toksoplazmozė, raudonukė, citomegalovirusas, herpes virusas), tymai, gripas, infekcinis hepatitas, listeriozė, sifilis; intoksikacijos  alkoholiu, pramoniniais nuodais, vaistais; vaisiaus asfiksija gimdymo metu ir mechaninės galvos traumos; imuninis konfliktas dėl Rh ir ABO nesutapimo. Postnatalinėms priežastims priklauso neuroinfekcijos (meningitas, encefalitas, meningoencefalitas), galvos smegenų traumos ir sunkios intoksikacijos iki 3 m. amžiaus. Mikrosocialinė aplinka irgi gali sukelti intelektualinio nepakankamumo būkles ( asociali šeima, klaidingas auklėjimas, mokymo defektai ir t.t.).

Jei pažeidimai atsirado embrioniniame periode, paprastai stebimi grubūs anatominiai smegenų vystymosi defektai. Jei žalojantis faktorius veikia vaisių, sutrinka vėliau besivystančių smegenų struktūrų vystymasis (dažniausiai kaktinės ir smilkininės žievės), gali atsirasti ir židininiai smegenų pakenkimai – nekrozės židiniai, randai, uždegimo židiniai, kurie ir lemia psichikos defektus. Pats bendriausias patogenezinis perinatalinės patologijos faktorius yra hipoksija, dėl kurios atsiranda mielinizacijos defektai ir sutrinka galvos smegenų kapiliarų tinklo susidarymas. Asfiksija ir mechaninė trauma gimdymo metu gali sukelti intrakranijines kraujosruvas žievėje ar didžiųjų pusrutulių pagrindo branduoliuose. Metabolinių oligofrenijų patogenezė siejasi ir su paveldimais fermentų, dalyvaujančių medžiagų apykaitos procesuose, veiklos sutrikimais – fenilketonurija, galaktozemija ir kt.