Psichozė

Psichozinio registro sutrikimai TLK klasifikacijoje apima kodus F 20 – 29:

F 20 Šizofrenija

F 21 šizotipinis sutrikimas

F 22 Nuolatiniai kliedesiniai sutrikimai

F 23 Ūminiai ir praeinantys psichoziniai sutrikimai

F 24 Indukuotas kliedesinis sutrikimas

F  25 Šizoafektiniai sutrikimai

F 28 Kiti neorganiniai psichoziniai sutrikimai

F 29 Nepatikslinta neorganinė psichozė

Šizofrenija

Lėtinis, dažniausiai progresuojantis psichikos sutrikimas, pasireiškiantis mąstymo,emocijų,valiosir nuotaikos vientisumo disharmonija irreiškiasi pozityviais,negatyviais,kognityviniais ir afektiniais sutrikimais.Dėl viso šito pakinta asmenyb

Bagal Bleulerį keturi A simptomai (baziniai):

• Autism
• Losse associations
• Affective disturbance
• Ambivalency

1. Šneiderio pirmo ir antro rango simptomai: I rango:

• Klausos haliucinacijos:

1. dialogo pobūdžio balsai
2. komentuojantys balsai
3. įsakantys balsai
4. skambančios mintys

• Somatinės haliucinacijos: jaučiant tariamą poveikį iš šalies
• Šizofreniniai “aš” sutrikimai:

1. privartinės mintys
2. Minčių atėmimas
3. Minčių atvirumas
4. Judesių užvaldymas

• Kliedesys: interpretacinis

II rango:

• Kiti suvokimo sutrikimai
• Ūmios kliediminės idėjos
• Suglumimas
• Depresinis afektas, euforiniai nuotaikos pakitimai
• Emocinis skurdumas ir kt.

I rango simtomus dar galima skirstyti:

• Kliediminį lygį
• Apvaldymo lygį
• Suvokimo lygį

Pagal TLK simptomų grupės:

1. Minčių skambėjimas, minčių įterpimas ar atėmimas, minčių perdavimas
2. Poveikio, įtakos ar pasyvumo kliedesiai, aiškiai nukeipti į kūno, kojų, rankų judesius arba specifinės mintys, veiksmai, arba pojūčiai, kliedesinis suvokimas.
3. Nuolatiniai kliedesiai, kurie kultūriškai neadekvatūs ir visiškai neįmanomi
4. Bet kokios nuolatinės haliucinacijos, lydimos pusiau suformuotų kliedesių be aiškaus afektinio turinio arba nuolatinių pervertinimo idėjų.
5. Minčių ir eigos nutrūkimas, dėl ko atsiranda kalbos inkoherencija arba nerišlumas, arba neologizmai.
6. Negaltyvūs simptomai: ryški apatija, kalbos ir emocinių reakcijų skurdumas arba neadekvatumas, dėl ko atsiranda socialinis atsiribojimas ir socialinės veiklos pablogėjimas.
7. Katatoniškas elgesys: sujaudinimas, įmantrios pozos arba vaškinis lankstumas, negatyvizmas, mutizmas ir stuporas
8. Žymus ir nuolatinis kai kurių asmenybės savybių pasikeitimas, pasireiškiantis interesų praradimu, betiksliškumu, tingumu, pasinėrimu į save ir socialiniu atsiribojimu.

Diagnostika: reikia vieno aiškaus simptomo ir dviejų ir daugiau 1 – 4 simptomų arba mažiausiai dviejų grupių simptomų nuo nuo 5 iki 8, kurie aiškiai pasireikštų bent vieną mėn. Ar ilgiau.

Pagal eigą:

• Nepertraukima
• Epizodinė su progresuojančiu defektu
• Epizodinė su nekintamu defektu
• Epizodinė remituojanti
• Dalinė remisija
• Visisška remisija
• Kita
• Eiga neaiški, stebėjimo laikotarpis per trumpas

Paranoidinė šizofrenija – diagnostika atsižvelgiant į bendruosius šizofrenijos simptomus. Haliucinacijos ir kliedesiai turi būti ryškūs, o afekto, valios ir kalbos sutrikimai, bei katatonijos simptomai sąlyginai neryškūs.

Hebefreninė šizofrenija – anktyvoji šizofrenijos forma, kuomet afektiniai ir valios sutrikimai ryškūs, o haliucinacijos ir kliedesiai – trumpalaikiai ir fragmentiški, elgesys – neatsakingas ir neprognozuojamas, būdingas manieringumas.

Hebefrenija turėtų būti diagnozuojama vaikystėje ir paauglystėje.

Katatoninė šizofrenija – pagrindiniai ir dominuojantys požymiai – ryškūs psichomotorikos sutrikimai, kurie gali svyruoti nuo psichomotorinio sujaudinimo iki stuporo, arba nuo automatinio paklusnumo iki negatyvizmo.

Diagnozuojant ruri būti atsižvelgiama į bendruosius šizofrenijos simptomus. Turi dominuoti vienas ar daugiau iš išvardintų požymių:

• Stuporas arba mutizmas
• Sujaudinimas
• Pozos; netinkamos, keistos, įmantrios
• Negatyvizmas
• Rigidiškumas
• Vaškinis lankstumas
• Kiti simptomai: paklusnus automatizmas, žodžių bei frazių perserveracija.

Šizotipinis sutrikimas

Pagal Huberį tai yra abortyvinė šizofrenijos forma.

Tai sutrikimas, kuriam būdingas ekscentriškas elgesys ir mąstymo bei afekto anomalijos, panašios į sutrikimus, sergant šizofrenija, bet nėra aiškių jos požymių.

Simptomai:

• Neadekvatus, susiaurėjęs afektas
• Savotiška ekcenriška išvaizda ir elgesys, iškreiptas suvokimas
• Keisti įsitikinimai
• Magiškas mąstymas, veikiantis elgesį, neatitinkantis kultūros normų
• Įtarumas ir paranoidinės idėjos
• Įkyrios būsenos, dismorfofobijos, seksualaus ar agresyvaus turinio
• Įmantri kalba
• Trumpalaikiai psichoziniai epizodai su kliediminėm idėjom

Diagnostika: ne mažiau trys keturi simptomai turi pasireikšti bent du metus

Gydymas: neuroleptikai (NL) – kai yra suvokimo ir mąstymo sutrikmai

Psichoterapija, psichosocialinė reabilitacija

Nuolatiniai kliedesiniai sutrikimai

Dar vadinama krepelino paranoja.

Pagrinidiniai požymiai: vyraujantis, sistematizuotas, viena tema apribotas kliedėjimas. T. y. Monotematinė, monosimptominė kliedėjmo psichozė. Ekskliuduoti organinius, afektinius ir šizofreninius sutrikimus.

1. y. Psichozė, kuri per visą gyvenimą pasireiškia sisteminiu kliedėjimu: stabili kliedėjimo sistema be kitų psichopatologinių sutrikimų. Nuotaika atitinka kliedėjimo turinį.

Dažniausiai atsiranda paranoidinėms, sensityvioms, narcistinėms asmenybėms.

Kliedėjimai:

• Žalos, nuostolio
• Persekiojimo, pavydo
• Meilės
• Didybės
• Kverulentinis
• Hipochondrinis
• Dismorfomanija
• Indukuotas

Kverulentinis kliedesys: kverulus – skųstis. Tai nenugalimas noras apginti savo teises. Rašo skundus, absoliutus įsitikinimas savo teisumu. Kliedesus plečiasi. Kaltina ir bara tuos, kurie jo nepalaiko. Laiškai platūs, detalūs, įžeidžiančio turinio. Būna aplinkybiški, įtarūs, pedantiški, grubūs, nesusivaldantys.

Gali būti inicialinis etapatas paranoidinės šizofrenijos.

Ūminiai ir praeinantys psichoziniai sutrikimai:

• Staigi pradžia (dvi savaitės) kaip apibrėžiantis visos grupės požymis. Pasikeitimas iš būsenos be psichozės simptomų į aiškiai nenormalią psichozinę būklę per dvi savaites ar greičiau.
• Tipiškų sindromų buvimas: greitai besikeičianti ir nepastovo būsena bei tipiškų šizofrenijos simptomų buvimas
• Susijusio ūminio streso buvimas: pirmiejji psichoziniai požymiai pasireiškia per per dvi savaites po vieno ar keletos įvykių, kurie vertinami kaip stresogeniniai (artimųjų netekimas, santuokos iširimas, trauma, terorizmas, kankinimas ir pan.)

Visiškai pasveikstama per du tris mėn., dažnai per keletą sav.

Diagnostika:

• Nė vienas iš simptomų neatitinka nei manijos, nei depresijos epizodo kriterijų
• Nėra jokių organinių priežasčių, pvz. Delyro, demencijos, smegenų sukrėtimo pan, intoksikacijos alkoholiu ar narkotik

Ūminis polimorfinis psichozinis sutrikimas be šizofrenijos simptomų:  jo metu haliucinacijos, kliedesiai ir suvokimo sutrikimai yra aiškūs, bet labia kintantys dienų ar net valandų bėgyje. Turi būti panašiai besikeičianti emocijų būklė. Nė vienas simptomas neturi pasireikšti pastoviai.

Ūminis polimorfinis psichozinis sutrikimas su šizofrenijos simptomais: jo metu yra nuolatiniai tipiški šizofrenijos simptomai. Jei šizofrenijos simptomai trunka ilgiau nei vieną mėnesį, dgn. Turi būti keičiama į šizofrenijos.

Ūminis panašus į šizogreniją psichozinis sutrikimas: psichoziniai yra sąlyginai stabilūs ir atitinka šizofrenijos kriterijus, bet trunka mažiau nei vieną mėn.

Indukuotas kliedesinis sutrikimas

Kliedesinis sutrikimas, kurį pergyvena du ar keli artimai emociškai susiję žmonės. Tik vienas asmuo serga tikru psichoziniu sutrikimu, kliedesiai indukuojami kitam. Yra laiko ryšys, įrodantis, kad kliedeys indukuotas pasyviems poros ar grupės nariams po kontakto su aktyviuoju nariu.

Šizoafektiniai sutrikimai

Epizodiniai sutrikimai, kurių metu vyrauja ir afektiniai ir šizofrenijos simptomai, pasireiškia akrtu arba kelių dienų intervalu ir kai dėl to ligos epizodas neatitinka nei šizofrenijos, nei manijos, nei depresijos epizodo kriterijų.

Tai neprogresuojantis sutrikimas, skirtingai nuo šizofrenijos (pagal Šiurkutę). Endogeninis, neprogresuojantis sutrikimas, pasireiškiantis afektiniais faziniais sutrikimais ir iš afekto neišplaukiančiais šizofrenijos simptomais

Pagal Tiganov’ą:

• Afektodominantinis tipas
• Šizodominantinis tipas

ŠAS, depresijos tipas      ŠAS, manijos tipas           ŠAS, mišrus tipas.

Delyras

Lot. K . delirus – pamišęs, beprotis.

Tai sąmonės sutrikimo būena, kuomet sutrinka orientacija vietoje ir laike, tačiau ligonis suvokia save.

Delyro metu vyrauja regos haliucinacijos, iliuzijos, neretai būna klausos, lytos, uoslės, skonio iliuzijų bei haliucinacijų, ūmaus vaizdinio kliedesio. Būdingas psichomotorinis sujaudinimas, kintanti nuotaika.

Delyras formuojasi stadijomis:

• Pirmoje stadijoje ligoniai kalbūs, jus užplūsta gaugybė vaizdžių, konkrečių asociacijų, sąmonėje iškyla vaizdiniai. Būdinga hipermnezija, iš praeities kyla konkretūs, afektais nuspalvinti prisiminimai, ligonis tarsi iš naujo viską išgyvena. Kai stengiasi papasakoti, pastebima, kad trūksta nuoseklumo, nes dėmesį patraukia visi išorės dirgikliai. Kalba būna padrika, nerišli, nuotaika – nepastovi, būna baimingi, nerimastingi. Atsiranda nemiga.
• Atsiranda regos iliuzijos ir pareidolijos. Iliuzijos iš pradžių būna tik prietemoje arba tamsoje, vėliau ir dieną. Pvz. vietoj stovinčios vazos ligonis mato tupintį katiną ir pan. Pareidolijos pasireiškia tuo, kad žiūrėdamas į sienos nelygumus ligonis mato fantastiškus vaizdus : keistus žvėris, pasakos motyvus, pilis, ištisas scenas. Jos kyla prieš ligonio valią. Ligonis būna plepus, bet ryškesnio psichomotorinio sujaudinimo nėra. Nuotaika nepastovi. Kalba tampa vis nenuoseklesnė. Kai pavyksta atkeipti jo dėmesį, sugeba prasmingai atsakyti į klausimus. Šios stadijos pabaigoje atsiranda hipnagoginės ir hipnopompinės haliucinacijos.
• Iliuzijas keičia labai ryškios regos haliucinacijos: viskas vyksta lyg scenoje, ligonis realioje aplinkoje mato vaizdus, žvėris, žmones, nemalonius reginius. Elgesys haliucinacinis: bėga nuo jų, ginasi. Nepraranda savojo „aš“.

Keičiasi ligonio afektai ir mimika, jie priklauso nuo haliucinacijų turinio. Atsiranda nenuoseklus, greitai besikeičiantis vaizdinis kliedesys. Būna psichomotorinis sujaudinimas. Paprastai haliucinacijos suintensyvėja naktį, dieną būdingi liucidiniai langai. Šioje stadijoje yra sutrikusi orientacija vietoje ir laike, miegas.

• Ketvirtoji delyro stadija pasitaiko retai, tik sunkių intoksikacijų, infekcijų metu, kai labaipablogėja ligonio somatinė būsena. Tai musitacinis (šnabždesinis) delyras. Ligoniai nesiorientuoja vietoje ir laike, yra visisškai atitrūkę nuo realybės, negalima atkreipti jų dėmesio. Psichomotorinis sujaudinimas nebūna labai ryškus. Prasideda chorėjinės atetozinės hiperkinezės, sunkiais atvejais – koma.

Vienas iš sunkiasių delyro variantų – profesinis delyras. Jam būdingas gilesnis sąmonės sutrikimas nei klasikinio delyro varianto. Haliucinacijų ir kliedesių būna nedaug. Ligonis automatiškai atlieka su profesija susijusius judesius.

Delyras dažniausiai praeina staiga, po vaistais sukelto ilgo miego. Dažniausiai trunka keletą dienų. Delyrui praėjus būna dalinė amnezija. Lieka astenija.

Delyrų kilmė įvairi. Psichiatrijoje dažniausiai pasitaiko alkoholinės kilmės delyras. Jam būdinga savita hliucinacijų tematika, jose atsispindi potraukis prie alkoholio: mato girtaujančiųjų kompanijas ir kt.

Etio nustatoma remiantis somatiniu ištyrimu ir anamneze.

Delyras, nesusijęs su alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimu (F 05):

F 05.0 Delyras be demencijos

F 05.1 Delyras esant demencijai

F 05.8 Kitas delyras

F 05.9 Nepatikslintas delyras

Tai etiologiškai nespecifinis sindromas, apibūdinamas kartu pasireiškiančiais sąmonės ir dėmesio, suvokimo mąstymo, atminties, psichomotorinio elegesio, emocijų bei miego – budrumo ciklo sutrikimais. Gali išryškėti bet koki amžiaus žmogui, bet dažniau vyresniems nei 60 metų. Delyrinė būsena yra praeinanti ir besikeičiančio intensyvumo, daugeliu atveju pasbeikstama per keturias savaites arba greičiau.

Diagnostika:

• Sąmonės ir dėmesio sutrikimas
• Totalinis kognityvinių funkcijų pakenkimas (suvokimo iškreipimas, iliuzijos ir haliucinacijos – dažniau regimosios, abstaktaus mąstymo ir suvokimo pakenkimas su arba be praeinačių kliedesių. Pakartojimo ir trumpalaikės atminties pakenkimas, bet santyinai nepakitusi atmintis apie toliesnius įvykius Dezorientcija laike, sunkesniais atvejais vietos ir savęs suvokimas
• Psichomotorinis pakenkimas: hipo arba hiperaktyvumas ir neprognozuojami perėjimai iš vieno į kitą, prailgėjęs reakcijos laikas, pagreitėjusi ar sulėtėjusi kalbos tėkmė.
• Miego ir budrumo ciklo sutrikimas: nemiga, mieguistumas dienos metu, naktinis simptomų išryškėjimas, naktimis varginatys sapnai ir košmarai, kurie pabudus gali tęstis kaip haliucinacijos.
• Emocijų sutrikimai: depresija, baimė, nerimas, dirglumas, euforija, apatija arba suglumimas.

Pradžia ūminė, eiga su paros svyravimais, bendra būsenos trukmė mažiau nei šeši mėnesiai.

Diferencijuoti su: demencija, ūminių ir praeinačių psichozinių surikimų, ūminių būsenų sergant šizofrenija, nuotaikos sutrikimų, kurių metu galimi suglumimo požymiai.