Istorija

Pasaulinė psichiatrijos istorija  

Hipokratas, Graikija 450-355 pk Psichikos sutrikimai turi anatominę lokalizaciją (smegenys)Humoralinės teorijos užuomazgos (kraujas, gleivės, geltonoji, juodoji tulžis).Melancholijos, manijos, paranojos, epilesijos terminai.Bandymai gydyti psichikos ligas (žolės, dieta, vandens procedūros).
Platonas 427-347 Graikija Aprašė maniją, siūlė jos gydymo būdus.  Ligonių priežiūra. Dievų sukeltos psichikos ligos
Aristotelis  (384-322 pk) Graikija Apie atmintį ir prisiminimus Ryšys tarp talento, melancholijos ir epilepsijos.Aprašė  aistrą, pyktį, baimę, drasą, pavydą, džiaugsmą, neapykantą, gailestį.
Celsas Pirmais labiau susistemintas traktatas apie psichikos ligas.
Galenas Apibendrino Hipokrato platono ir aristotelio mintis, kad depresija sukelia juodosios tulžies perteklius išliko iki 19 a. Aprašė semgenų dangalus, skilvelius, kuriuos manė esant protą.
Šv. Augustinas Išpažintys Knyga,kurioje daugiausiai dėmesio skiriama vidinei–psichologinei introspekcijai
Avicena “Medicinos kanonai”Pripažino, kad kai kurios somatines ligas sukelia emociniai pergyvenimai
Felix Platter  Paveldimumo svarba. Išskyrė endogenines ir egzogenines psichozes. Aprašė sąmonės sutrikimo būsenas. Nauja  ligų klasifikacija paremta simptomais, etiologija ir gydymu. Pirmasis atskyręs psichiatriją nuo filosofijos.
Franz Anton Mesmer 1734-1815 Įrodė, kad taip vadinamu gyvuliniu magnetismu galima gydyti psichikos ligas, hipnozės atradimas. (1779). T.p A.Puyseguras – somnobulizmas. J.Braidas – hipnozinio miego veiksnys yra jutimo organų nuovargis.
Philippe Pinel 1745-1826 Suskirstė psichikos ligas I keturias grupes ir išvadavo ligonius iš grandinių, įvedė moralų psichikos ligonių gydymą.
J.E.D. Esquirilis Psichikos ligonių haliucinacijos Skirtumai tarp iliuzijų ir haliucinacjių. Remisijų ir intermisijų samprata. Pirmasisis aprašė progresuojantį paralyžių. Klinikinės psichiatrijos pradininkas.
Jeanas Farlet 794-1870 Folie circulaire – vėliau pavadinta maniakine depresija. Aprašė epilepsiją be traukulių.
B.Morelis 1809-1873 Traktatas apie apsigimimus Svarbiausias psichikos sutrikimų veiksnys – paveldimumas.Priežastis t.p.gali būti intoksikacija, socialinė aplinka, sunkūs išgyvenimai.
Jean M. Charcot 1825-1893  Isterija ir hipnozė. Psichogeninė isterijos kilmė.
Korsakov 1890 Rusija Korsakovo psichozė, sukeliama alkoholizmo, polineuritas, dezorientacija, fiksacinė amnezija su pseudoreminiscencijomis ir konfabuliacijomis.
Emil Kraepelin 1899 Dementia praecox, maniakinė depresinė psichozė.
Zigmundas   Freud(1856-1939)        Austrija               Sapnų interpretavimas,  Trys esė apie seksualumą 1900-1905 Atrado pasąmoningų reiškinių egzistavimą (sukūrė asmenybės struktūros ir vystymosi teoriją, suskirstė sąmonę į sąmonę pasąmonę ir Id), sukūrė teoriją kaip pasąmonę panaudoti gydant psichikos sutrikimus; aprašė vaikų seksualumą, kurį susiejo su suaugusiųjų seksualiniais sutrikimais; sukūrė psichoanalizės pagrindus.
Eugen Bleuler(1857-1939)Šveicarija Dementia Praecox arba Šizofrenijos sutrikimų  spektras 1911 Sukūrė šizofrenijos terminą ir aprašė jos simptomus
Alfred Adler(1870-1937)Austrija Organų menkavertiškumo studija  ir  psichiniai  šio reiškinio kompensacijos būdai 1917 Pirmasis   atsiskyręs  nuo tradicinės Froido psichoanalizės mokyklos; individualios psichologijos kūrėjas; sukūrė terminus  gyvenimo stilius ir menkavertiškumo kompleksas
Hermann Rorschach(1884-1920)Šveicarija Psychodiagnostik (Psichodiagnostika) 1921Sukūrė projekcinį  rašalo dėmių (Roršacho) testą, kuriuo atskleidžiama pasąmoninga motyvacija ir ego gynybos. Testas taikomas ir psichiatrinėje diagnostikoje, šio testo sukūrimas didele dalimi paskatino naujų  projekcinių testų kūrimą
Ernst Kretschmer(1888-1964)Vokietija Sudėjimas ir charakteris 1924Susiejo du  kūno sudėjimo tipus su psichozėmis: manė, kad sergantiems šizofrenija labiau būdingas asteninis sudėjimas, o tuo tarpu sergantiems  maniakine depersine liga  – pikniko sudėjimas
Melanie Klein (1882-1960)Anna Freud(1895-1983) Vaikų psichoanalizė  (Klein, 1932)Vaikų gydymas psichoanalize (Anna Freud, 1946) Du skirtingi psichoanalizės vaikų psichiatrijoje taikymo metodai. Sukūrė žaidimų terapiją vaikams. Ir dabar reikšmingi D. Britanijos ir JAV  vaikų psichiatrijai.
Erik. H. Erikson (1902 –    )Europa, nuo 3-iojo deš.  JAV Vaikystė ir visuomenė 1950 Naujai pagrindė  Froido vaikų seksualumo teoriją, sukūrė suaugusiojo identiteto  koncepciją. Remdamasis psichoanalitine teorija,  komentavo Amerikos kultūrinį ir politinį gyvenimą.
Jean Delay (1907-      )Pierre Deniker (1917- Prancūzų psichiatrai pirmieji aprašė gydymą chlorpromazinu ir kaip jis nuramina  psichozinius pacientus. 1952
Maxwell Jones(1907-     )Anglija Terapinė bendrauomenė 1953 Aprašė psichikos ligonių santykius  bendruomenėje ir bendravimą  už ligoninės ribų. Nurodė savitarpio pagalbos ir paramos grupių, bei paramos iš  paciento šeimos reikšmę.  Pradėjo socialinės psichiatrijos laikotarpį Anglijoje.
Harry Stack Sullivan(1892-1949) JAV Tarpasmeninė psichiatrijos teorija 1953 Pabrėžė, kad negalima individualių impulsų ir motyvacijos nagrinėti atsietai nuo tarpasmeninių santykių.
Karlas Gustavas Jungas(1875-1961)Šveicarija Psichologiniai tipai, Esė apie analitinę psichologiją,Archetipai ir kolektyvinė pasąmonė 1921-1955Atsiskyręs nuo Froido, Jungas įkūrė analitinės psichologijos mokyklą, sukūrė naujus psichoterapijos metodus ir koncepcijas, įvedė kolektyvinės pasąmonės sąvoką ir naujus asmenybės tipus – ekstravertai ir intravertai.

 

Lietuvos psichiatrijos istorija, psichiatrijos mokslas Lietuvoje

Psichiatrija atsiradusi apie 9-11a. Rusų špitolėse, bet dar spec. psichiatrinių ligoninių nėra. 13-14a. atsirado Europoje. Apie 1588m. bandymas reguliuoti apsaugą sveikų žmonių nuo sergančių psichikos ligomis. 1536m. pirma špitolė Vokietijoje.

Pirmoji psichiatrijos ligoninė įkurta 1635m. Vilniuje, prie Šv. Kryžiaus bažnyčios. Ligoniai buvo tik vyrai ir juos gydė vienuoliai bonifratai. 1725-1743m. steigiamos špitolės rokitų iniciatyva( Varniuose). 1728m. bonifratai įsteigė Gardine. 1750m. rokitų Kaune, minimas pirmas psichiatras Lietuvoje, bet pavardė nežinoma. Nuo 1818 m. Bonofratų ligoninėje( špitolėje) pradėjo dirbti pirmasis Lietuvos gydytojas psichiatras Kožontkovskis, o nuo 1820m. -A. Fišeris.

Lietuvoje, kaip ir visoje krikščioniškoje Europoje, buvo keliamos „raganų“ bylos. Dažniausiai tai buvo psichikos liga sergančios moterys, apkaltintos burtininkavimu ar raganavimu. M. Valančiaus duomenimis paskutinė „raganų“ byla Lietuvoje buvo sprendžiama 1807 m.- „ragana“ buvo išteisinta.

1750 m. Kaune prie Šv. Gertrūdos bažnyčios buvo įkurta ligoninė , kurioje buvo patalpos sergantiems psichikos ligomis.

1799 m. Vilniuje, Šv. Jokūbo ligoninėje buvo atskiros patalpos sergantiems psichikos ligomis, o 1838 m. pradėtas statyti atskiras psichiatrijos skyrius (nuo 1860 m. ten buvo įkurtas psichiatrijos skyrius). 1831m. Vilniuje K.Mališevskis, 1891m. Viršuvskis. 1923 m. šis skyrius buvo uždarytas. Psichiatrinių lovų trūkumui kompensuoti 1934 m. prie Vilniaus m. Savičiaus  ligoninės buvo atidarytas psichiatrijos skyrius, iš pradžių 50, vėliau 100lovų.

1805 m. psichiatrijos skyrius buvo atidarytas Vilniaus žydų ligoninėje, o Klaipėdos miesto ligoninėje , įkurtoje 1809m., viena palata buvo skirta psichiniams ligoniams.

1843 m. Kaune įsteigtoje ligoninėje buvo mažas skyrius psichikos ligoniams.

Psichiatrinė pagalba pagerėjo 1903 m., Naujojoje Vilnioje įkūrus 1000 lovų apygardos ligoninę. Direktoriumi buvo paskirtas psichiatras N. Krainskis. Ši ligoninė gyvavo iki 1915 m.- kilus I pasauliniam karui ji buvo evakuota į Rusijos gilumą, o pastatai sugriauti. Ligoninė pradėta atkurti 1961 m. jos pirmuoju vyriausiuoju gydytoju buvo paskirtas J. Gliauberzonas (1913-1991), nuo 1981 m. vyriausiuoju gydytoju tapo V. Mačiulis- jis ir šiuo metu yra RVPL direktorius.

Lietuvą okupavusi kaizerinė Vokietija 1916 m. Tauragėje įsteigė psichiatrijos ligoninę, bet sąlygos ten buvo labai blogos, dauguma ligonių mirė nuo bado ir dizinterijos.

1926m. Nepriklausomos Lietuvos valdžia ligoninę perkėlė į Suvalkų Kalvariją- ten buvo 500 lovų. Ligoninei vadovavo J. Kairiūkštis, jam vadovaujant elgesys su ligoniai buvo humaniškas. Deja, 1941 m. ši ligoninė buvo likviduota.

Vilniuje , Vasaros g. 5, 1927m. buvo įsteigta psichiatrijos ligoninė. 1934 m. netoli Vilniaus buvusiame Kairėnų dvare, buvo atidaryta psichiatrinė „kolonija“, priklausiusi Vilniaus psichiatrijos ligoninei. Ten buvo įkurdinti aktyvaus gydymo reikalingi pacientai, nuo 1961 m. ši įstaiga buvo atiduota Naujosios Vilnios psichiatrijos ligoninei.

Utenos psichiatrinė ligoninė buvo atidaryta 1955m. buvusio kalėjimo patalpose. Ilgus metus šitoje ligoninėje vyriausiuoju gydytoju dirbo D. Kryžanovskis. Šioje ligoninėje iki pat mirties dirbo gyd. A. Smalstys. 1984 m. po ligoninės kapitalinio remonto įsteigtas teismo psichiatrinės ekspertizės  skyrius suimtiesiems. Šiuo metu Utenos psichiatrijos skirta tik teismo psichiatrinėms ekspertizėms atlikti.

1956 m. atidaryta Švėkšnos psichiatrijos ligoninė. Idėja ją statyti kilo elzbetietei seseriai Marijai Bonitai- Antaninai Žemgulytei.

1958 buvo įkurta  Žiegždrių psichiatrijos ligoninė.

1974m buvo pastatyta Rokiškio psichiatrijos ligoninė . Pirmuoju jos vyriausiuoju gyd. dirbo A. Judickas. Šiuo metu ligoninėje yra 500 lovų.

Pokario metais Kelmės raj.Šaukėnų mietselyje, buvo įkurta Užvenčio rajoninė ligoninė su visais skyriais, kuri 1963 metais buvo perprofiliuota į Šaukėnų tuberkuliozės ligoninę. 1984 07 02 ligoninės pavadinimas pakeistas į Respublikinę Šaukėnų psichiatrijos ligoninę- buvo gydomi psichikos ligoniai sirgę plaučių tuberkulioze. 1988 03 21 ši gydymo įstaiga buvo pavadinta Respublikine Šaukėnų narkologine ligonine, o 1998 01 01 pavadinimas pakeistas ir dabar esantis – Šaukėnų psichiatrijos ligoninė.

Psichiatrijos dėstymo ir mokslo istorija glaudžiai susijusi su Vilniaus universitetu bei Vilniaus krašto psichiatrų darbais. Psichiatrijos dėstymo ištakos siekia XVIIIa.-XIXa. pradžią.

Pirmoji psichiatrijos monografija buvo išleista 1772m. Ją paršė Vyriausiosios Lietuvos mokyklos Medicinos skyriaus prof. Laurynas Bizio. Knyga vadinosi „Bizio atsakymas bičiuliui filosofui dėl melancholijos, manijos ir kaltūno“

Svarbią vietą Lietuvos mokslinės psichiatrijos istorijos užima J.O.Konoras, jis pirmasis pradėjo dėstyti atskirą psichiatrkursą.

1803 metais Vyriausiąją Lietuvos mokyklą reorganizavus į Vilniaus universitetą su Medicinos fakultetu , dėstyti buvo pakviečiami profesoriai iš užsienio. Pvz. Johanas Peteris Frankas ir jo sūnus Josifas Frankas, skaitydavo ne tik paskaitas, bet vesdavo ir praktikos darbus, kurių metu rodydavo psichikos liga sergančius ligonius. Prof. J.Frankas ypač domėjosi bendrąja psichopatologija, rašė apie pojūčius, suvokimą, dėmesį, atmintį, valią, mąstymą, emocijas ir jausmus. Jis aprašė atskiras psichikos ligas ir sindromus- oligofreniją, kretinizmą, sąmonės sutrikimo būsenas, ypač daug dėmesio skyrė manijos ir melancholiojos studijoms.

Svarų indėlį į Lietuvos psichiatriją įnešė N. Krainskis(1869-1951), 1903 N.Vilnioje įkurtos apygardos psichiatrijos ligoninės vyriausiasis gydytojas. Jam vadovaujant buvo pradėtas leisti leidinys“ Vilniaus apygardos ligoninės mokslinis archyvas“. Savo mokslinėje veikloje daug dėmesio skyrė epilepsijos studijoms, pabrėžė medžiagų apykaitos sutrikimų reikšmę traukulių priepuolio patogenezėje, nurodė, kad priepuolis yra organizmo savisaugos procesas- priepuolio metu sunaikinamos kenksmingos medžiagos. Rašė apie bendrąją psichopatologiją, progresuojantį paralyžių, psichikos sutrikimų kilmę aiškino medžiagų apykaitos sutrikimais.

Tik 1922 metais buvo  įsteigta atskira Vilniaus universiteto Psichiatrijos katedra. Jos įkūrimą iniciavo ir pirmasis jo svedėjas buvo A. Mikulskis. Tik 1927 m psichiatrijos klonikai pavyko gauti atskiras patalpas –Vasaros g.5.Psichiatrijos katedrai vadovavo R. Radzivilovičius, po jo mirties 1929 psichiatrijos ir neurologijos katedros buvo sujungtos ir joms vadovavo prof. S.Vladičko. 1931 vedėju buvo paskirtas prof.M.Rozė. Jis aktyviai propagavo S.Freudo idėjas. Profesorius labai gyvai ir su humoru , tiesiog artistiškai, demonstruodavo ir komentuodavo isterikus, psichopatus, šizofrenikus, psichoanalizės metodu aiškindavo diagnozę. Šioje klinikoje sirgusieji neurosifiliu, neretai būdavo gydomi maliarija sirgusių žmonių krauju J.Vagnerio būdu.

Karo metais dalis universiteto dėstytojų buvo atleisti. Tik po 1944 metų Nervų ir psichios ligų katedra tęsė darbą visu pajėgumu. Jos vedėjai buvo doc.N.Indrašius (1944-1950), doc.S.Šeršerveras (1950-1951), S.Šiugžda(1951-1953).

Nuo 1991 m sausio 1 d. Medicinos fakultete įvyko katedrų reorganizacija – jps tapo universitetinėmis klinikomis. Tuo pagrindu ir buvo įkurta Universitetinė psichiatrijos klinika, kurios vadovu paskirtas prof.A.Dembinskas.

1924 m Kauno universitete buvo įkurta Nervų ir psichikos ligų katedra, kuriai dau metų vadovavo J.Blažys (1890-1939). Nors J.Blažys kartu buvo ir Kauno universiteto Medicinos fakulteto prorektorius, per savo palyginti neilgą gyvenimą, jis paskelbė per 50 mokslo darbų. Prof.J.Blažys daug dėmesio skyrė psichiatrinės pagalbos organizavimui, protinio darbo higienai, psichoterapijai. Įdomūs jo darbai alkoholizmo, eugenikos srityse. Jis buvo sterilizacijos šalininkas, rašė straipsnius apie jos reikšmę nusikaltimų prevencijai. Buvo labai plačios erudicijos žmogus, domėjosi ne tik medicines, bet ir filosofijos problemomis. Jis gerai mokėjo užsienio kalbas, dalyvavo tarptautiniuose kongresuose JAV ir Europoje. Iki šių dienų vertingas yra jo lietuvių kalba parašytas psichiatrijos vadovėlis studentams “ Įvadas į psichiatriją” (Kaunas 1935,272p.). Profesorius mirė 1939m.

Didelį indėlį į Lietuvos psichiatriją įnešė gyd.A.Smalstys (1889-1971). Jis dirbo Kalvarijoje, Pažaislyje, volniuje. Jo paskutinė darbo viet abuvo Utenos psichiatrinė ligoninė. Jis rašė mokslo straipsnius į periodinęspaudą. Vertingų minčių apie sutrikusios psichikos žmonių gydymo gerinimą išsakė Lietuvos gydytojų IV ir V kongresuose. 1931-1932m.,  per atostogas A.Smalstys dvira2iu važinėjo po Rokiškio  ir Telšių apskrities kaimus, susipažino su sergančiųjų psichikos ligomis būkle I rpadėtimi, vykdė epidemiologinius tyrimus. Grąžinus Vilnių Lietuvai, buvo paskirtas čia veikusios  Valstybinės psichiatrijos ligoni nės direktoriumi. Po karo 10 metų buvo ištremtas į Vorkutos lagerius. Grįžęs iš tremties dirbo Utenos psichiatrinėjė ligoninėje, kaitė paskaitas gydytojams ir medicines seserims. Didelį įspūdį paliko jo altruizmas, pasišventimas, didžiulė pasaulio psichiatrų parašytų knygų biblioteka. A.Smalstys gyveno psichiatrijso ligoninės kabinete, galima sakyti gyveno su ligoniais. Buvo blaivinkas, propagavo sveiką gyvenseną.

Didelį indėlį į Lietuvos psichiatrijos mokslą įnešė prof.J.Šurkus (1919-1998). 1953-1988 metais jis vadovavo  Kauno medicines instituto  Neurologijos ir psichiatrijos katedrai, o kartu buvo ir Medicinos fakulteto dekanas, beveik tris dešimtmečius buvo Lietuvos neurologų ir psichiatrų mokslinės draugijos pirmininkas, mokslinių konferencijų organizatorius ir mokslinis redaktorius. Parašė daug straipsnių apie Lietuvos psichiatrijos organizaciją, šizofreniją, jos gydymą, diferencinę diagnostiką, simptominį alkoholizmą, afektinius sutrikimus ir kt.

1944-1950 m Vilniaus universiteto Nervų ir psichikos ligų katedrai vadovavo doc. N. Indrašius. Jis daug dėmesios kyrė EIT taukymo gydant psichikos ligas tytrinėjimui. Vėliau priėjo išvados ,kad ši styrimas gali pakeisti vadinamojo mikrošokų terapiją. Savo tyrimus apibendrino kandodatinėje disertacijoje” Šizofrenijos gydymas elektros šokais”. Docentas buvo didelis psychoterapnių gydymo metodų taikymo entuziastas.

Pastaraisiais dešimtmečiais  Lietuvos psichiatrai ir toliau vykdo daugelį mokslinių tyrimų. Didelis dėmesys buvo skirtas neurozėms ir neuroziniams sindromams, afektiniams sutrikimams, šizofrenijai, suicidologijai.

Doc.A.Lapytė nagrinėjo įkyrybių psichopatologiją ir 1961 m Maskvoje šia tema apgynė mokslų kandidato disertaciją.

DocA.Pūras analizavo pavydo psichopatologiją, dinamiką, diferencinę diagnostiką. Šia tema  1967m jis apgynė mosklų kandidato disretaciją.

Prof. A. Dembinskas studijavo šizofrenija sergančių vilniečių klinikines ir epidemiologines ypatybes, šia tema 1970 m apgynė mokslo kandidato disertaciją, o vėliau nagrinėjo girtavimo ir alkoholizmo medicinines ir socialines priežastis ir šiuos darbus apibendrino savo 1993 m apgintoje habilituoto daktaro disertacijoje.

Doc.A.Šiurkutė nagrinėjo sergančiųjų įšizofrenija su įkyrybėmis psichopatologiją ir kliniką. Šiuos tyrimus ji apibendrino daktaro disertacijoje 1987m.

Doc.B.Burba tyrė sergančiųjų šizofrenija adinaminių depresijų psichopatoligiją  ir kliniką. Šiuos tyrimus apibendrino daktaro disertacijoje ,kurią apgynė 1987m..

1990 m. vietoje buvusios Lietuvos Neurologų ir ir psichiatrų mokslinės draugijos  buvo įkurta Lietuvos psichiatrų asociacija. Pirmasis jos prezidentas buvo doc.D.Pūras.

1999m. įkurtas savarankiškas Valstybinis psichikos sveikatos centras, kuriam vadovauja gyd. O. Davidonienė. Vienas iš šio centro uždavinių, greta organizacinių, yra koordinuoti šalies psichikos ligų ir priklausomybės  nuo psichoaktyvių medžiagų profilaktikos programas.