Haliucinacija

Pojūtis,suvokimas,vaizdinys. Suvokimo sutrikimai. Senestopatijos, iliuzijos

Suvokimas – tai betarpiškas aplinkinio pasaulio ir savęs pažinimas jutimo organais (rega, klausa, uoslė, skonis, lytėjimas, visceraliniais jutimai).

Pojūtis atspindi tam tikro daikto savybę ir yra suvokimo sudėtinė dalis, t.y. elementarus pažinimas. Pojūčio intensyvumas priklauso nuo dirgiklio intensyvumo, kontrastingumo, reikšmingumo.

Pojūčiui atsirasti svarbus absoliutus pojūčio slenkstis,kurio dydį lemia įgimt nervų sistemos savybės,įtakos turi ir patyrimas

Taigi suvokimą įtakoja:

  • pojūčiai
  • gyvenimo patyrimas
  • intelekto lygis
  • emocinė būsena

Suvokimo sutrikimai

Sutrikimai dėl pojūčio sleksčio pakitimo

Hiperestezija (lot.aesthesia-jutimas, jautimas) – sustiprėjęs aplinkos dirgiklių suvokimas. Jos metu įprasti dirgikliai suvokiami kaip labai stiprūs. Dažnas reiškinys.

  • Būdinga: po sunkių išgyvenimų, išsekus, ūmių psichozių pradinėje stadijoje, esant giliai astenijai.

                Hipestezija – susilpnėjęs apinkos dirgiklių suvokimas.

  • Būdinga: didelio išsekimo metu, apimtiems depresijos, apatijos.

                Analgezija ar hipalgezija (lot.algesia-skausmo jutimas) – išnykęs ar susilpnėjęs skausmo jutimas. Gali būti centrinės, periferinės, psichogeninės kilmės.

  • Būdinga: isterijai, šizofrenijai, hipnozės seanso metu,medikamentų poveikyje.

Sutrikimai dėl emocinio išraiškingumo pakitimo

Hiperpatija (gr.pathos-jutimas, išgyvenimas, liga) – sustiprėjęs emocinis suvokimo išraiškingumas.

  • Būdinga: maniakiniam sindromui, intoksikacijų metu, esant džiugiai nuotaikai (neryški hiperpatija).

Hipopatija – susilpnėjęs suvokimo emocinis išraiškingumas. Viskas atrodo blyšku, monotoniška, neįdomu, kaip apsiniaukusią dieną.

  • Būdinga: depresijai (sergantis maniakine-depresinė psichoze patiria tiek hiperpatijai, tiek hipopatiją).

Sutrikimai dėl analizatorių veiklos pakitimų

Agnozija (gr.gnosis-žinojimas) – negalėjimas pažinti, suvokti daiktų, reiškinių, savo kūno dalių, jų defektų. Agnozijos atveju, sąmonė nesutrikusi, jutimų receptoriai ir jų laidai nepažeisti. Agnozijų rūšys: regos, klausos, skonio, uoslės, lytėjimo.

  • Pasitaiko:dažniausiai esant organinės kilmės analizatorių veiklos sutrikimams.

Anozognozija – savo ligos suvokimo sutrikimas.

  • Būdinga: maniakiniams ligoniams, šizofrenijai, alkoholizmui.

Sinestezija (gr.synaisthesis-vienalaikis pojūtis, jungtinis jutimas) – esti tuomet, kai vieno analizatoriaus sujaudinimas iradijuoja į kitą analizatorių. Priklauso spalvinė klausa (audition colore: pranc.audition-klausymas, coloze-spalvingas), sudirginus klausos analizatorių, jaudinimas plinta į regos analizatorių,  ko pasėkoje garsai yra lydimi spalvų. Sinestezija gali pasireikšti ir spalvotais vaizdais (vision colore: pranc.vision-matymas, regėjimas) t.y.  kai matomi daiktai įgauna vienokį ar kitokį atspalvį.

  • Būdinga: silpno nervų sistemos tipo arba labai lakios vaizduotės žmonėms, asteninių būsenų metu, pradinėje psichozės stadijoje.

Senestopatijos (gr.kančia, negalia) – keisti, nemalonūs, sunkiai nusakomi pojūčiai. Ligoniai negali tiksliai apibūdinti pojūčio pobūdžio, lokalizacijos, intensyvumo (“kažkaip”, ”lyg”, “tarytum”, “kažkur”). Jutimai neturi anatominio pagrindo, nepadeda simptominis gydymas (poilsis, nuskausminantys).

Senestopatinių jutimų klasifikavimas pagal G.Huberį:

1.Tirpimo, svetimumo.

2.Silpnumo.

3.Skausminiai (degina, gręžia, duria)

4.Sunkumo, sukimosi

5.Lengvumo (viso kūno ar atskirų dalių)

6.Įelektrinimo (elektros srovės jutimas)

7.Terminiai (kūnas atšalo ar jame yra ugnis mirties baimė)

8.Judėjimo (kūne ar jo dalyje kažkas šliaužioja, vibruoja)

9.Kūno deformacijos (pailgėjimas, sutrumpėjimas)

10.Vestibuliniai (svaigimas)

Sutrikimas būdingas:

  • ypač būdingas šizofrenijai, depresijai (maniakinei depresijai psichozės fazėje, užmaskuotai depresijai, hipochondrinei depresijai), organinėms CNS ligoms.

Iliuzijos (lot.illusio – jutimų apgaulė) – tai tikrovėje esančio objekto ar dirgiklio klaidingas suvokimas.

Iliuzijų klasifikavimas:

  1. Fizikinės – kyla dėl fizikos dėsnių (pvz: lazda pusiau mirkstanti vandenyje atrodo laužta per vandens paviršiaus liniją).
  2. Fiziologinės – priklauso nuo analizatoriaus veiklos (pvz.: važiuojant traukiniu atrodo, kad medžiai lekia pro mus, o mes stovime vietoje).
  3. Psichogeninės – dėl suvokimo sutrikimo, kyla iš bet kurio analizatoriaus: regos, klausos, uoslės, skonio, taktilinės.

Iliuzijos gali būti:

  • Afektogeninės iliuzijos (afektas = emocinė įtampa) – pasireiškia emocinės įtampos metu arba sergant psichikos liga, kai ligonis yra įsibaiminęs.
  • Verbalinės iliuzijos – depresinių būsenų metu.

*   Pareidolijos (gr.para-kartu,greta;eidolon-vaizdas) – sudėtingos, fantastiškos iliuzijos. Paprastai kyla tarp miego ir budrumo fazių.

5.Haliucinacijos, pseudohaliucinacijos, haliucinozės sindromas, psichosensorinių sutrikimų sindromai.

Haliucinacijos  (lot. hallucinatio-kliedesys) – tai tariamas neesamų objektų ar vyksmų jutimas neesant išoriniam dirgikliui. Tai sunkesnis suvokimo sutrikimas nei iliuzijos. Iliuzijoms atsirasti reikia dirgiklio, nors ir suvokiamo klaidingai; haliucinacijoms jokio išrinio nervų sistemos dirginimo nereikia.

Savybės:

–          ryškumas: ligonis jas suvokia kaip realybę, todėl negali kritiškai vertinti,

  • kintantis intensyvumas,
  • nepriklausomumas nuo ligonio valios.

Haliucinacijos sveikiem žmonėms: sapnai (sapnai – tai haliucinacijos), hipnozės seansai, medikamentų vartojimas (pvz, LSD).

Haliucinacijos patologinių būklių metu:

  • depresija,
  • manija,
  • šizofrenija,
  • intoksikacija,
  • organiniai sutrikimai.

Diagnostika:-

–              dažniausiai ligoniai patys papasakoja, tačiau gali būti simuliacijos ir disimuliacijos atvejų.

  • elgesys, veidas (mimikos): stebi judantį objektą, kurio iš tikrųjų nėra, staiga praneša žinią, kurios iš niekur negalėjo sužinoti, kalba su savimi, įkvėpia tariamus kvapus ir pan.

Klasifikacija:

  • Regos, klausos, uoslės, skonio, taktilinės  (pagal jutimo organus)
  • Visceralinės, bendro jutimo.
  • Elementarios: ūžesiai, blykstelėjimai.

Paprastos: apsiriboja vienu analizatoriumi (pvz., tik klausos haliucinacijos).

Sudėtingos (kompleksinės) vienu metu kelių rūšių: mato žmones+balsai.

  • Afektogeninės – po stiprių išgyvenimų, atsispindinčios psichiką pažeidusį momentą.
  • Stereotipiškos – kai nuolat kartojasi tas pats balsas, vaizdas (epilepsinių psichozių metu).
  • Dominuojančios – pasireiškia esant nuolatinei psichotraumuojančiai situacijai, visa psichika būna nukreipta į ją.
  • Eksperimentinės – eksperimento metu paskyrus haliucinogenų.
  • Hipnagoginės (gr.hypnos-miegas;agogos-sukeliantis) – pereinant iš budrumo į miego būseną. Dažniausiai būna alkoholinio delyro pradinėje stadijoje.
  • Hipnopompinės (gr.pompo-lydintis) pereinant iš miego į budrumo būseną. Sugrįžę į budrumo būseną, ligoniai šias haliucinacijas vertina kritiškai.
  • Tikrosios: ryškios, vaizdžios, kintančio intensyvumo, įtikinamos (suvokiamos kaip realybėje), negali kritiškai jų vertinti, užvaldo žmogų ir tai atsispindi elgesyje, nepriklauso nuo ligonio valios, susidaro išorėje (už ligonio kūno ribų).

Pseudohaliucinacijos.

Pseudohaliucinacijos

Pirmą kartą aprašytos 1885m. V.Kandinskis “Apie haliucinacijas”.

Pseudohaliucinacijos – tai sutrikęs suvokimas, kai matomi vaizdai ar girdimi garsai atrodo nerealūs, kyla subjektyviame ligonio pasaulyje, tarsi kažkieno veikiami iš šalies.

Vaizdai, garsai yra nerealūs. Jos atrodo kažkieno padarytos, sukeltos. Pseudohaliucinacijos dažniau atsiranda ligai įsigalėjus,  ne iš karto. Neatsispindi elgesyje, neužvaldo, nepasireiškia emociškai. Veiksmas vyksta subjektyviame ligonio pasaulyje (jo viduje).

Sutrikimas būdingas:

  • šizofrenijai, ypač jos paranoidinei formai, intoksikacinės psichozėmis (ypač alkoholinėmis), trauminėmis psichozėmis ir kitos kilmės organinės psichozės, sudėtinė Kandinskio – Klerambo sindromo dalis.

Klasifikuojama:

  • Regos – vaizdai projektuojami ne aplinkoje, o ligonio smegenyse, tarsi turėtų trečią akį. Mato ryškių spalvų, judančias, besikeičiančias figūras, veidus, landšaftą.
  • lausos – balso negirdi, bet aiškiai suvokia žodžius kurie yra jo galvoje, pilve, mintys skamba, kažkas “įdeda” svetimas mintis = atsirado poveikio komponentas, su jais kalba įvairiais aparatais.

*Dažniausios šios dvi pseudohaliucinacijos.

  • Uoslės – kažkas “siunčia” kvapus.
  • Skonio – kažkas “suteikia” blogą skonį.
  • Taktilinės – kažkas sukelia nemalonius jutimus kūno paviršiuje.
  • Visceralinės – kažkas į vidaus organus prikemša įvairiausių gyvių.
  • Kinezinės – ligonis jaučiasi kaip robotas, jo judesius ir veiksmus valdo kažkokios jėgos.

Tikrųjų haliucinacijų ir pseudohaliucinacijų diferenciacija

Požymis Tikrosios Pseudohaliucinacijos
Vaizdų, balsų lokalizacija Aplinkoje, už kūno ribų. Ligonio galvoje, kūne.
Informacijos gavimas Natūraliais kanalais: ausim, akim. Nenatūraliais kanalais: trečia akis, vidinė klausa.
Vaizdų, balsų realumas Realūs. Nerealūs, keistesni,  kažkas transliuoja kalbą ir rodo vaizdus prieš ligonio valią
Atspindys elgesyje Paveikia elgesį, bėga, ginasi. Elgesyje neatsispindi, ligonis ramus.
Pasireiškimo laikas Ligos pradžioje. Ligai progrsuojant.

Regos  haliucinacijos

Fotopsijos (gr.phos-šviesa; opsis-regėjimas)elementarios regos haliucinacijos (mato spalvas, geometrines figūras, dėmes). Pasitaiko sergant organinėmis smegenų ligomis (epilepsija, encefalitas, progresuojantis paralyžius, rečiau šizofrenija).

Sudėtingos:

  • Sceninės – mato ištisus vaizdus, kartais mato lyg vykstanšius scenoje, kurie greitai keičiasi. Vaizdų tematika susijusi su asmens gyvenimu.
  • Panoraminės – ligonis mato landšaftą, kuris dažnai būna sustingęs, tačiau gali ir kisti (epilepsija).
  • Mikroptinės – mato liliputus.
  • Makroptinės – mato milžinus.
  • Ekstrakampinės – mato už jutimo organo ribų – akimis mato sau už nugaros, gali pasakyti kaip tas žmogus atrodo.
  • Šarlio Bonė – žmogus aklas dėl pačių akių patologijos (glaukoma, katarakta), tačiau regos centras nepažeistas, dėl to gali kilti regos haliucinacijos.
  • Autoskopinėsligonis mato pats save, suvokdamas save kaip savo dvynį.
  • Adelomorfinėsjos neturi aiškių kontūrų, neryškios, tarsi siluetai.

* Haliucinacijos gali būti nespalvotos ar spalvotos, natūralių spalvų ar vienos spalvos (pvz. sergant epilepsija – vaizdai raudoni ar mėlyni).

* Gali matyti tiek realius daiktus, žmones, gyvūnus, tiek fantastiškus vaizdus.

* Ligos pradžioje haliucinacijos būna neryškios, vėliau pasireiškia visu spalvingumu, sveikstant vėl blėsta.

* Regos haliucinacijos primena sapnus.Jos dažniau atsiranda kai esti sutrikusi sąmonė,savimonė,psich veiklosdezintegracija

Klausos  haliucinacijos

Akoazmos – elementarios   haliucinacijos (tam tikri garsai: ūžesys, šūvis, traškesys).

Sudėtingos

  • Fonemos – tam tikri žodžiai, sakiniai ar ištisa kalba (girdi balsus, kurie jį įžeidinėja, smerkia, kartais giria. Balsai gali būti įvairaus garsumo, sklisti iš už sienos, grindų, gali būti tiek pažįstamų, tiek nepažįstamų žmonių).
  • Ekstrakampinės – girdi už fiziologinių klausos analizatoriaus ribų (girdi, ką kalba kitame miesto gale žmonės).

Pagal turinį klausos haliucinacijos skirstomos:

  • Įsakomosios – pavojingiausios, ligonis girdi balsus, kurie jam įsakinėja: liepia nevalgyti, nusižudyti. Įsakymai labai įtaigūs ir ligoniui labai sunu jų nevykdyti.
  • Pranašaujamosios – balsai kalba apie jo ateitį, šeimos likimą.
  • Komentuojamosios – balsai aptaria jo elgesį.
  • Konstatuojamosios – balsai teigia faktą, ką jis tuo metu daro (valgo, sėdi).
  • Kontrastinės (antagonistinės) – balsai tai bara, tai giria. (būdinga alkoholinei haliucinozei).

Uoslės  haliucinacijos

  • Jaučia nesamus kvapus, kurie džniausiai yra nemalonūs (pūvančios mėsos, nuodų).

Skonio  haliucinacijos

  • Jaučiamas nemalonus skonis burnoje. Gali atrodyti, kad maistas yra apnuodytas. Būdinga:
  • šizofrenijai, intoksikacijos, organinės psichozės būklėms.

* Uoslės ir skonio haliucinacijos džniausiai būna kartu.

Taktilinės haliucinacijos

  • Jaučia, kad vabzdžiai, kirmėlės, gyvatės šliaužioja po odą (alkoholinis delyras), ligonis pjausto odą, kad tuos gyvius pašalintų (kokaininė psichozė). Ligonis tiksliai jaučia, kas ir kurioje vietoje prie jo liečiasi.

Visceralinės haliucinacijos

  • Savo vidaus organuose jaučia įdėtą kokį nors daiktą ar gyvį. Jie juda jo viduje, gali nurodyti net judėjimo kryptį. Jos yra konkrečios.

Bendro jutimo (propriorecepcinės) haliucinacijos

  • Jaučia perpjautą, sutrūkusį organą.

Refleksinės haliucinacijos

  • Kad jos atsirastų t.b. bet koks realus dirgiklis. Kitaip nei iliuzijų atvejais, dirgiklis suvokiamas neiškreiptai, tik dar prie to dirgiklio prisideda haliucinacijos. Jei refleksinės haliucinacijos siejasi tik su vienu analizatoriumi – funkcinės – jų metu visada išlieka ir jas išprovokavęs dirgiklis. Būdingos:
  • šizofrenijai, intoksikacinėms, organinėms psichozėms.

HALIUCINOZĖS SINDROMAS

Tai nuolatinė haliucinavimo būsena,kuomet vyrauja vien tik klausos, žymiai rečiau tik regos, lytos, uoslės ar skonio haliucinacijos. Jei būna pseudohaliucinacijų tai- pseudohaliucinozė. Būdinga ,kad nesutrinka sąmonė, dažnai išliek akritika šių haliucinacijų adresu. Haliucinozės terminą pasiūlė K. Wernicke (1900).

Haliucinozė gali būti ūmi ir lėtimė. Ūmi- nerimas arba baimė, neretai haliucinacinis kliedesys. Lėtinė- be haliucinacijų gali būti ir kliedesys. Haliucinozės simptomatika ypač susintensyvėja vakare.

VERBALINĖ HALIUCINOZĖ – girdimi balsai gali būti monologo, dialogo, balsų choro pavidalo. Turinys įvairus: grasinimai, tyčiojmasis, barimas ir kt. G.b. vieni grasinantys,kiti ginantys liogonį. Kliedesys neturi sistemos, dažnai būna kliedesino suvokimo lygio. Būna kraujagyslinė, organinė, trauminė, verbalinė, žymiai rečiau iliuzinė, regos lytos haliucinozė.

ILIUZINĖ HALIUCINOZĖ –būna daug kaltinamo ir grasinamo turinio  klauos iliuzijų, kurias lydi nerimas, baimė, neramumas, susijaudinimas (ažitacija). Būdinga, kad realioje aplinkinių kalboje (tik visai kitomis temomis) ligonis girdi kaip jį kaltina, jam grasina. Neretai kartu būna ir kaltinimo arba persekiojimo kliedesys, tik neintensyvus , be sistemos.

REGOS HALIUCINOZĖ – (Bonett haliucinacijos) vyresniame amžiuje, sutrikus regėjimui arb ajo netekus. Ligoniai įdėmiai žiūri haliucinacijas, tačiau kritiškai jas vertina. Dažniausiai tai būna lėtinė haliucinozė. Gali būti sergant encefalitu, vartojant psichoaktyvias medžiagas.

LYTOS (TAKTILINĖ) HALIUCINOZĘ– dažnai priešsenatviniame amžiuje. Ligoniai jaučia niežulį, deginimą, įkandimą, badymą, skausmą. Šie jutimai gali būti bet kurioje kųno dalyje, odos paviršiuje ar poodyje, gleivinėse. Ligoniai aiškina, kad tai esą daugybė parazitų. Kartu gali būti ir regos haliucinacijų.Ši haliucinozė gali būti organinės kilmės ar nuo psichoaktyv.medžiag

PSICHOSENSORINIAI SUTRIKIMAI

Tai būsenos kai sutrinka aploinkos daiktų dydžio ir formos suvokimas arba atsiranda jausmas, kad padidėjo ar sumažėjo ligonio kūnas ar atskiros jo dalys.

Būdingi šie sindromai:

Kūno schemos sutrikimai, arba autometamorfopsija- sutrinka normalių kūno proporcijų jutimas, atskiros dalys ( galva,kojos, rankos) atrodo padidėjusios arba sumažėjusios, pasidariuios labai lengvos arba itin sunkios, o kartais ir visai išnykusios. Kūno schemos sutrikimas gali pasireikšti autoskopija. Tai – somatopsichinė depersonalizacija, kurios metu ligonis mato pats save erdvėje. Skundžiai,kad kūnas staiga neteko svorio, kad jis sklando ore, krinta, kartu jaučiasi dvilypis lyg dvynys. Reiškiaisi organinių smegenų sutrikimo metu, kuomet pažeidimo viet abūn aviršugalvyje ar pakaušio srityje, taip pat esant pažeistam vestibuliariniam labirintui.

Metamorfopsija- kai matomi daiktai atrodo daug didesni arba mažesni, negu yra iš tikrųjų, pasikeičia jų splava, forma, išsidėstymas erdvėje, jie atrodo susitingę arba judantys. Pastebėtas ryšys su labirinto ir vestibuline patologija.

Poropsija- kai visi  daiktai atrodo esantys tolumoje (pvz. Nesibaigiatys laiptai, kylantys į erdvę).

Dismegalopsija- kai visi daiktai atrodo kitokio dydžio, apsisukę apie savo ašį.

Sutrikusi psichosensorinė sintezė rodo organinę ligą, epilepsiją, dažniau Jacksono ligą, rečiau-šizofreniją. Šie sutrikimai paprastai trunka trumpai