AUTIZMAS IR ASPERGERIS VAIKAMS - Privatus psichiatras

Įvairiapusių raidos sutrikimų simptomų pradžia

Amerikos pediatrų akademija rekomenduoja dėl galimų raidos sutrikimų vertinti 9 mėn, 18 mėn. ir 30 mėn. amžiaus vaikus periodinio sveikatos būklės patikrinimo metu. Specializuotą atranką dėl galimo įvairiapusio raidos sutrikimo rekomenduojama atlikti 18 mėn. ir 24 mėn. amžiaus vaikams.

Vaikystės autizmas. Požymiai, kuriuos patebi tėvai

➢ Kitoks bendravimas:

o vaikas neatsako žvilgsniu, šypsena;

o nesupranta kalbos, atrodo, lyg negirdėtų, nevykdo prašymų.

➢ Savireguliacijos sutrikimai:
o dirglumas, jautrumas aplinkos dirgikliams; o miego problemos;
o maitinimo sunkumai.

➢ Jei ne pirmagymis, šiuos požymius tevai gali pastebėti dar iki metų amžiaus (6-12 mėn).

Vaikystės autizmas 02.3

Kokybiniai socialinės sąveikos sutrikimai;
Kokybinis trūkumas verbaliniame ir neverbaliniame bendravime;
Ribotas pasikartojantis stereotipinis elgesys, interesai, veikla.

1. Kokybiniai socialinės sąveikos sutrikimai

➢nesugebėjimas adekvačiai žiūrėti „akis į akį”, veido išraišką, kūno padėtį ir gestus priderinti prie socialinės sąveikos; (ismoke ziureti-mergaites ypac- ne tiesiai, o i kakta, nosi, ausi arba perdem idemiai- net nejaukiai-nejaucia kad per daug)

➢nesugebėjimas/sunkumai bendrauti su bendraamžiais atitinkamai pagal protinį amžių, dalintis interesais, veikla bei emocijomis; (su 1na drauge prisitaiko, o 2klasiokes jau sunku nes 1naip o 2a kitaip) su ausinemis vaiksto 2m nes padeda jos isbuti tylos fone-nerimas)

➢socialinio ir emocinio bendravimo stoka, pasireiškianti silpnu arba sutrikusiu atsaku į kito žmogaus emocijas, arba nesugebėjimu moduliuoti elgesį pagal socialinį kontekstą, arba silpna socialinio elgesio, komunikavimo, emocijų integracija; (neisaukletas vaikas, namandagus, neatjautos, filmuko nesupranta kai visi susigraudina, ner empatijos – nejautrus pvz kai kitas uzsigauna-juokinga, ner subtilumo)

➢spontaniško siekimo dalintis su kitais žmonėmis malonumais, interesais arba siekimais, stoka (pvz., daiktų ar dalykų, kurie yra įdomūs individui, rodymo, atnešimo, pateikimo kitiems stoka).

2.Kokybinis trūkumas verbaliniame ir neverbaliniame bendravime

➢kalbos raidos sulėtėjimas arba visiškas jos nebuvimas, nėra kuno kalbos pastangų kompensuoti tai gestais ar mimika kaip alternatyviu komunikacijos būdu; (pazodziui tesupranta)

➢sutrikęs gebėjimas pradėti ar tęsti pokalbį su kitais;

➢stereotipinis ir pasikartojantis žodžių ar frazių vartojimas;

➢pažeisti sugebėjimai žaisti įvairius spontaniškus, vaizduotės arba socialinės imitacijos žaidimus. (zaidzia salia tu vaiku, o ne kartu)

3.Ribotas pasikartojantis stereotipinis elgesys, interesai, veikla

➢vienas ar daugiau interesų, neįprastų savo intensyvumu ir ribotu pobūdžiu, o ne turiniu; (lingavimas, plasnojimas(metereolog prognozem tik domisi-seka)

➢griežtas specifinių nefunkcinio pobūdžio rutinų ar ritualų laikymasis; (sukioja su nerimu padideja)

➢stereotipiniai ir besikartojantys motoriniai manieringumai, apimantys rankų ar pirštų sukiojimą, plasnojimą arba sudėtingus viso kūno judesius;

➢specifinis domėjimasis daiktų dalimis ar nefunkciniais žaidimo priemonių elementais (jų kvapas, paviršius, pojūtis palietus, sukeliamas garsas bei vibracija).

Vaikystės autizmo papildomi kriterijai

kūno pozos ypatumai, motorinis nerangumas; (nepagauna kamuoliuko, fizini, lipant zemyn bijo)
sensoriniai sutrikimai, neįprasti atsakai į sensorinę stimuliaciją., pvz. nejautrumas skausmui ar padidintas jautrumas garsams; (megsta rutina)
neįprastas bei ribotas maisto pasirinkimas; (vienos firmos desreles bandeles- tokie patproduktai, ar raudonu produktu nevalgo ar tam tikra tvarka leksteje, tik miltinius)
nuotaikos ir emocinių atsakų sutrikimai; (dirglumas)
stereotipiniai judesiai (supimasis, vaikščiojimas ant pirštų galų, plasnojimas rankomis ir kt.).

Sensoriniai sutrikimai

greitai sudirgsta, esant daug stimulų;
gali sunkiai perprasti verbalines instrukcijas, gali
nesiklausyti ir kalbėti su savimi;
gali uostyti ar paliesti daiktus;
gali užsidengti ausis nuo per didelio triukšmo;
kyla savarankiškumo įgūdžių problemų

TLK 10 = DSM 4

1-Soc.b 2-ribotas pasikartojantis elgesys

Nepagydomi- visa gyvenima. Dgn nuimama-tik kai hiperdignostika per anksti o tik veluojanti raida iki 18m isaiskeja. Arba lengvas isreikstumas ir spmt neisreiksti.

Anglu geriau nei lietuviu moka- bendrauja su kitom laiko juostom – naktim bendrauja su kitais bendraamziais internetu.

Aspergerio sindromas

nesutrikusi kalbos bei kognityvinių funkcijų raida;
galimi kalbos naudojimo ypatumai – neįprasta intonacijos, žodžių ar frazių kartojimas, nerišli sakinių struktūra, fiksavimasis į detales.
mąstymo ir mokymosi ypatumai: susitelkimas į detales, sunkumai apibendrinant, išskiriant esminius bruožus nuo neesminių, perkeliant įgytą patirtį į kitą veiklą;
normalus ar aukštas IQ;
motorikos negrabumas, nerangumas.
išskirtiniai gebėjimaivienoje ar keliose siaurose srityse (dažnai muzikoje, piešime, konstravime ar skaičiavime).

Įvairiapusių raidos sutrikimų klinikiniai ypatumai tarp lyčių

4:1, 4 kartus dažniau pasireiškia vyriškos lyties asmenims nei moteriškos;
Esant vidutiniam ar aukštesniam intelekto koeficientui santykis padidėja iki 6–8:1;
Naujausi populiacijos tyrimai rodo, kad vyrų ir moterų santykis yra mažesnis 2–3:1
Esant intelekto deficitu šis skirtumas mažėja tos mergaitės, kurioms diagnozuojama, turi žemesnį intelektą ir daugiau elgesio sutrikimų nei diagnozuojami berniukai.
Mergaitėms (yra socialios, kopijuoti moka, elgesys ramesnis) neretai atpažįstami vėliau nei berniukams, Kai kuriais atvejais mergaitėms gali likti ir nepastebėti.
Berniukų, turinčių įvairiapusį raidos sutrikimą, ankstyvas socialinis vystymasis labiau sutrikęs (nebendrauja ar primuse, nevalgo-saukia) nei mergaičių ir jų pasikartojančio elgesio dažnis yra didesnis.
Nustatyta, kad moterys turi mažiau pasikartojančio elgesio nei vyrai, bet socialinių ir bendravimo sutrikimų yra tiek pat. (jusu dukra lyg is medzio iskritus)
Įrodyta, kad moteriška lytis dažnai sušvelnina fenotipinę išraišką.

Vėlyva diagnostika mergaitėms siejama su:

kompensaciniu mechanizmu, kai analizuoja kopijuoja ir pritaiko tai savo elgsenoje, taip maskuodamos
del IQ ir socialinės kompetencijos buv socialinio elgesio ypatumai vaikystėje žymesnių problemų nekėlė
dėl lengvų simptomų, jų neužteko diagnozei patvirtinti.

Pauglyste – nera tinkamas (iskraipo elgesy kopijuodamos) diagnozei. SH, lyt.disforija

skirtinguose vaiko raidos tarpsniuose

kompensaciniai socialinio elgesio mechanizmai. turėti ir neigiamos įtakos savalaikei ASS diagnostikai
Kaip kad ūgis susijęs su svoriu, taip ir intelekto ypatumai, dėmesys, struktūriniai kalbos gebėjimai, emocijų reguliavimas gali turėti įtakos socialinei komunikacijai; (isaukleti , mandagus

Gretutiniai sutrikimai >70% asmenų turi gretutinių

Epilepsija, 8-30%;
Žarnyno veiklos sutrikimai 9-70%: gastritas, ezofagitas, gastroezofaginis refliuksas, uždegiminės žarnyno ligos, celiakija, Krono liga, kolitas;
Imuniteto sutrikimai iki 38%; alerginius bei autoimuninius
Miego sutrikimai, 50-80%. Nemiga. Pas juos < melatonino. Uztenka tik ji ir paskirti
Genetiniai sindromai apie 5%**

o Timothy sindromas (60-70%),
o Angelmano sindromas (50-81%),
o Jouberto sindromas (40% ),
o Čardžo (CHARGE) sindromas (15-50%),
o fenilketonurija (5-20%),
o Tuberozinė sklerozė 24-60%
o Fragilios X chromosomos sindromas 21-50%.

Esant įvairiapusiams raidos sutrikimams asmenys turi nuo dviejų iki keturių kartų didesnę riziką psichikos sutrikimams nei įprastos raidos bendraamžiai; Tyrimai nurodo, kad iki 70% vaikų simptomai atitiko vieno, iki 40% dviejų ir daugiau gretutinių psichikos sutrikimų kriterijus.

Gretutinių atsiradimo rizika išauga esant stresui vaiko socialineje aplinkoje:

Rutinos pokyciai: gyvenamos vietos,savo kambario, mokyklos keitimas, mokytoju draugu kaita, brolio/sesės gimimas ir kt.,

dėl poreikio rutinai, prisitaikymo prie pokyčių -vaikai, neretai patiria adpatacijos problemų

Gretutiniai psichikos sutrikimai

Aktyvumo dėmesio sutrikimas 28.2% – 87% (28% – 44%);
Nerimo sutrikimai 15.7% – 84.1% (42% – 56%) – (socialinio nerimo sutrikimas, generalizuotas nerimo sutrikimas); Obsesinis kompulsinis sutrikimas 7% – 24% – neretai sunkiai atskiriamas nuo stereotipijų;
Nuotaikos sutrikimai 2% – 57% (12% – 70)% – dažniau suaugusių amžiuje;
Intelektro sutrikimai 45%;
Tikai 14% – 38%;
Psichotiniai sutrikimai 12% – 17% – dažniausiai suaugusių amžiuje.

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas anksciau nebuvo išskiriamas kaip gertutinis, nes atsižvelgiant į autizmo diagnostinę hierarchiją, bet kokie nesusikaupimo, impulsyvumo ir/ar hiperdinamiškumo simptomai vertinti kaip autizmo išraiška.

Nerimo sutrikimai negalejimo buti nerutinoje- Leo Kanneris (1943) aprašė vaiko elgesį, kuris buvo „valdomas nerimastingo įkyraus troškimo išlaikyti monotoniją“ (pvz.: jis tapdavo labai nerimaistingas perstačius baldus, bet nerimas išnykdavo, kai daiktai būdavo atstatomi į savo vietas); Kitas aprašytas vaikas patirdavo nerimą esant stipriems garsams ar mašinų triukšmui;

-SI, Socialinis vengimas, atsiribojimas gali būti būdingas tiek nerimui tiek autizmui;
-Ritualai, obsesijos gali pasireikšti nerimo atvejais, bet taip pat kaip patognominis autizmo simptomas.
-asmenys neturi reikiamų įgūdžių būtinų verbaliai išreikšti distresą-riboja galimybę nustatyti nerimo simptomus, ypač vaikas su minimalia verbalizacija;

Depresija Pradžia paauglystėje; labiau suvokia savo socialinių įgūdžius; Gali būti klaidingai įvertinta kaip autizmui būdingi bruožai;

Autizmo simptomai neretai maskuoja tokius depresijos simptomus:
o socialinis atsiribojimas;
o blankus afektas.
Labiau specifiški simptomai autizmo atveju:
o Irzlumas;
o Pasikartojančio ir stereotipinio elgesio pokyčiai
o Suintensyvėjęs kompulsyvus elgesys.

Psichozės gali būti neteisingai diagnozuotos asmenims, turintiems ASS, jei išgyvenimai pasireiškia didelio streso ar staiga pasikeistusios rutinos metu;

Pasikartojantis elgesys, ritualai sunku atskirti raidai įprastus ritualus (užmigimo ritualai, mėgstami objektai – žaislai) nuo patologonių;
Pasikartojantys veiksmai galimi esant: o obsesiniam kompulsiniam sutrikimui, o Tourette sindromui.

Agresija gali kilti dėl:
o empatijos sunkumų;
o nerimo;
o sensorinės hiperstimuliacijos;
o rutinos pokyčių;
o komunikacijos, verbalizacijos sunkumų.

Gretutinių psichikos sutrikimų išeitims įtakos turi:
o amžius,o lytis, o intelektas, o autizmo simptomų išreikštumas

patiria sunkumų apibūdinant savo jausmus bei emocijas, tad atpažinti gretutinius nėra lengva.
Gretutiniai psichikos sutrikimai gali būti užmaskuoti autizmui būdingais simptomais.

Probleminis elgesys susijes su
aplinka:
o nauji žmonės (pirma specialisto konsultacija), nauja vieta (pirmas vizitas gydymo įstaigoje, pasikeitęs konsultuojančio specialisto kabinetas), o kvapai (kvepalai, dezinfekcinis skystis),
o garsai (pvz.: aplinkinių pašnekesiai gydymo įstaigos laukiamajame)
vidiniais dirgikliais (skausmas, gastroezofaginis refliuksas, nerimas, liūdesys) viduriu uzkietejimas
komunikacijos (verbalinės bei neverbalinės komunikacijos, socialinio supratingumo) sunkumais.

pasikeitusį elgesį, stipresnį autizmo bruožų išreikštumą:
labiau riboja maistą,
pablogėja akių kontaktas,
agresyvus/autoagresyvus elgesys,
padažnėja ritualai, nebeskiria laiko savo dominančiai veiklai,
padidėjęs jautrumas sensoriniams dirgikliams.

Nerimo sutrikimų epidemiologija:

➢ Viena dažniausiai pasitaikančių psichopatologijos formų vaikystėje ir paauglystėje.

➢ Nerimas, baiminimasis – natūrali vaiko raidos proceso dalis, atspindinti normalų pereinamąjį raidos laikotarpį, tačiau per stipriai ir per dažnai jaučiamas nerimas tampa sutrikimu.

➢ Paplitimo dažnis nuo 6% iki 20%.

Nerimo sutrikimų pasireiškimą didinatys rizikos veiksniai:

➢ Genetiniai faktoriai – dvynių studijos nurodo genetinių faktorių ir aplinkos įtaką;
➢ Vaiko temperamento bruožai – suvaržytas elgesys;
➢ Auklėjimo stilius:

o perdėtai kontroliuojantis o perdėtai globojantis

o pernelyg kritiškas

➢ Nesaugus prieraišumas tėvų atžvilgiu;
➢ Tėvų nerimo sutrikimai.

Per stipriai ir per dažnai jaučiamas nerimas trukdo:

➢ užsiimti nauja veikla;
➢ saugiai tyrinėti aplinką;
➢ įgyti naujų įgūdžių;
➢ stabdo ir skatina vengti net ir malonių patirčių; ➢ tapti savarankiškam;
➢ pasitikėti savimi;
➢ prisitaikyti prie aplinkos keliamų reikalavimų; ➢ apsunkina bendravimą.

Vaikų nerimo sutrikimų klinikinis pasireiškimas

➢ Vaikų nerimo sutrikimai pasireiškia kitaip nei suaugusiems;
➢ Ikimokyklinio ar jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikai, dažnai sunkiai įvardina savo emocijas;
➢ Vaikų baimių išraiška ir pastangos panaikinti nerimo sutrikimus skatinančius stimulus gali pasireikšti:

o verksmu, dirglumu, irzlumu;

o elgesio pokyčiais (atsisakymu būti tam tikrose vietose ar situacijose, kurios kelią baimę ir nerimą, pykčio protrūkiais);

o somatiniais simptomais (galvos ar pilvo skausmai, pykinimas,vėmimas, viduravimas, raumenų įtampa, miego sutrikimai).

Vaikų amžiuje dažniausiai pasireiškiantys nerimo sutrikimai:

➢ Atsiskyrimo nerimo sutrikimas (F93.0) ➢ Fobinis nerimo sutrikimas (F93.1)
➢ Socialinio nerimo sutrikimas (F93.2) ➢ Elektyvus mutizmas (F94.0)

➢ Panikos sutrikimas (F41.0)
➢ Generalizuotas nerimos sutrikimas (F41.1) ➢ Obsesinis-kompulsinis sutrikimas (F42)

Atsiskyrimo nerimo sutrikimas:

Perdėta baimė ir disstresas dėl atsiskyrimo nuo svarbaus prisirišimo objekto (tėvų, globėjų);
Perdėtas nerimavimas dėl savo ar tėvų saugumo bei sveikatos;
Sunkumai miegoti vienam;
Košmariški sapnai atsiskyrimo tema;
Galimi psichosomatiniai simptomai (pilvo skausmai, pykinimas);
Galimas atsisakymas eiti į darželį, mokyklą;
Prasideda ankstyvoje vaikystėje;
Paplitimo dažnis apie 4%.

Fobinis nerimo sutrikimas:

Nerimo laipsnis kliniškai išreikštas.
Pasireiškia raidos tarpsnį atitinkančiu amžiaus periodu:

o gyvūnų (šunų) baimė;o vorų, vabzdžių baimė;
o tamsos baimė;o griaustinio, žaibo baimė;
o klounų, neįprastai atrodančių žmonių baimė; o kraujo, injekcijų baimė.

Kada baimė tampa sutrikimu?

kai ji per daug intensyvi;
baimės situacijos kartojasi Ilgą laiką;
baimę sukelia neįprastas turinys ir neįprasti objektai;
kai baimė trukdo gyventi įprasta tam amžiui gyvenimą;
vaikas neturi potencialių galimybių įveikti ar sumažinti baimę.

Fobinis nerimo sutrikimas:

➢ Baimės stimulo poveikis provokuoja nerimo reakcijas, kurios vaikams gali pasireikšti:

o verkimu, prigludimu prie suaugusiojo;

o prieštaraujančiu elgesiu;

o somatiniais simptomais – padažnėjusiu širdies ritmu, prakaitavimu, skrandžio veiklos sutrikimais.

➢ Paplitimas nuo 2% iki 9%

Socialinio nerimo sutrikimas:

Pastovi ar besikartojanti svetimų žmonių baimė;
Gali bijoti suaugusių arba/ir bendraamžių;
Baimė yra stipresnė nei įprasta to amžiaus vaikui;
Vaikas vengia naujų socialinių kontaktų ar situacijų (sunku atsakinėti prieš klasę, garsiai skaityti, pradėti pokalbį, paklausti kelio ir pan.);
Diskomforto jausmas susijęs su patiriamu socialiniu vertinimu ir baime atsidurti nepatogiose, kebliose situacijose įvairiose vietose (atsakinėjant prieš klasę, garsiai skaitant, pradedant pokalbį);
Kūno pojūčiai – delnų prakaitavimas, veido raudonis, dažnas širdies plakimas;

u Paplitimo dažnis paauglystėje – apie 11%.

Elektyvus mutizmas :

Būdingas emociškai sąlygotas selektyvumas kalbant, kai vaikas demonstruoja savo kalbinius gebėjimus vienose situacijose, bet negali kalbėti kitose;
Paprastai vaikas kalba namie ar su artimais draugais, bet tyli mokykloje ar su nepažystamais;
Kalbos supratimo ir išraiškos lygis normalus ar beveik normalus;
Simptomų trukmė >1 mėnesį;
Diferencijuotina nuo kalbos raidos sutrikimų, įvairiapusio raidos sutrikimo, šizofrenijos, kitų psichozių;
Paplitimo dažnis – nuo 0,03% iki 2%.

Panikos sutrikimas:

Pasikartojantys intensyvios baimės epizodai;
Patiriami netikėtai;
Nėra susiję su konkrečia situacija ar aplinkybėmis;
Pasireiškia širdies plakimas, prakaitavimas, sunkus kvėpavimas, dusimo jausmas, krūtinės spaudimas/skausmas, pykinimas;
Kartu gali būti baimė išprotėti, mirties baimė;
Dėl panikos priepuolių pasikartojimų baimės, galimas tam tikrų vietų, kurose kilo panikos priepuoliai, vengimas, „laukimo nerimas“;
Paaugliams dažniau būdingi paniškos baimės epizodai, kuriuos reikia atskirti nuo tikrojo panikos sutrikimo ir, kurie galimi sergant bet kuriuo nerimo sutrikimu;
Paplitimas 0,5-5%.

Generalizuotas nerimo sutrikimas:

pernelyg didelis, sunkiai kontroliuojamas nerimas keliose srityse: mokyklinė veikla, šeima, sveikata, saugumas, bendravimas socialinėses srityse;
kūno simptomai: galvos ar skausmas, diskomfortas skrandžio srityje, raumenų įtampa;
nerimas dažnai išgyvenamas visą laiką;
vaikai, patiriantys tokį nerimą, dažnai yra siekiantys aukšto pripažinimo ir taip kovoja su vidiniu distresu;
Pasireiškimo pradžia apie 10-12 metus;
Paplitimo dažnis apie 6%

Obsesinis kompulsinis sutrikimas:

dažniausiai prasideda 12-15 metų amžiuje;
besikartojančiais veiksmais vaikas ar paauglys bando apsaugoti save nuo objektyviai mažai tikėtino įvykio;
Ikyrios mintys: baimė apsikrėsti ar apkrėsti kitus bakterijomis; fiziškai pakenkti sau ir aplinkiniams; perdėtos mintys religijos ar moralės temomis; perdėtas tvarkos ir simetrijos poreikis;
Pasikartojantys veiksmai: labai dažnai plauna rankas; dažnai ką nors tikrina (ar visi prietaisai išjungti, durys užrakintos ir pan.); pakartotinai dėlioja daiktus „reikiama tvarka“.
paplitimas 1-2%.

Nerimo sutrikimų komorbidiškumas:

Nuotaikos sutrikimai
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas
Tikai
Elgesio sutrikimai
Vaikų amžiuje būdingas skirtingų nerimo sutrikimų komorbidiškumas

Vaikų ir paauglių nerimo sutrikimų gydymo principai:

Kompleksinis, apimantis tėvų bei vaikų edukaciją, bendradarbiavimą su pirminės sveikatos priežiūros gydytojais, įvairias psichoterapijos rūšis (kognityvinę elgesio terapiją, psichodinaminę psichoterapiją, šeimos terapiją), farmakoterapiją.

Individualus, atsižvelgiant į nerimo sutrikimo sunkumo laipsnį, gretutinius psichikos sutrikimus, bei jų išreikštumą.

Pirmo pasirinkimo nerimo sutrikimų gydymas vaikų amžiuje – psichoterapija.

Nerimo sutrikimų prevencija:

➢ Ankstyva sutrikimų diagnostika;
➢ Edukacinės programos;
➢ Tėvystės įgūdžių mokymo programos;
➢ Tėvų nerimo sutrikimų diagnostika ir gydymas;

Depresija vaikų ir paauglių amžiuje

Vaikystėje prasidėjusi depresija (lyginant su vėliau prasidėjusia depresija) yra susijusi su:

didesniu depresijos epizodų kiekiu,
bandymais nusižudyti,
didesniu psichiatriniu ir somatiniu komorbidiškumu,
blogesne gyvenimo kokybe.

Depresijos epidemiologija

Ikimokykliniame amžiuje – apie 1% vaikų;
Jaunesniajame mokyklinio amžiuje – apie 2% vaikų;
Paauglystėje – apie 3-8% paauglių;
Vaikystės amžiuje skirtumo tarp lyčių nenustatyta;
Paauglystėje 2-3 kartus dažniau serga mergaitės.

Depresijos etiologija vaikų ir paauglių amžiuje:

➢ Biologinių, psichologinių ir socialinių faktorių visuma;

➢ > 95% depresijos atvejų vaikystėje ir paauglystėje yra susiję su ilgalaikiais nepalankiais psichosocialiniais faktoriais (pvz.: dažni nesutarimai, smurtas šeimoje, skyrybos, fizinė ar seksualinė prievarta, sunkumai ir nesekmės mokykloje, nesutarimai su bendraamžiais).

Nustatant depresiją vaikams ir paaugliams, taikomi tie patys TLK-10 diagnostinių kriterijų, kaip ir suaugusiems.

Esant depresijos epizodui, simptomai turi pasireikšti ne mažiau, kaip 2 savaites.

Pagrindiniai depresijos epizodo simptomai

1. Pažeminta nuotaika (liūdesys, verksmingumas, nuotaikų svyravimas, padidintas jautrumas, dirglumas, to pasekoje dažnesni nesutarimai su tėvais);

2. Sumažėję interesai ir pasitenkinimas anksčiau malonia veikla (požiūrio į mokyklą, užklasinę veiklą pasikeitimas);

3. Sumažėjusi energija, aktyvumas ir padidėjęs nuovargis (mažesnis aktyvumas grupėse, socialinis atsiribojimas, socialinių poreikių sumažėjimas; susidomėjimo mokslais praradimas, požiūrio į mokyklą pasikeitimas).

Papildomi simptomai:

Susilpnėjusi koncentracija ir dėmesys (užsisvajojimas per pamokas, blogėjantys pažymiai, sunkumai atliekant namų darbus);
Sumažėjęs savęs vertinimas ir pasitikėjimas savimi (beprasmiškumo, kvailumo ar kaltės jausmai);
Kaltės ir bevertiškumo idėjos;
Niūrus ir pesimistinis ateities įsivaizdavimas;
Savęs žalojimo ar savižudybės idėjos arba veiksmai;
Miego sutrikimai: sunku užmigti, neramus miegas, nakties košmarai, ankstyvas prabudimas, sunku keltis ryte, nuovargio jausmas dieną, miego ir būdravimo ritmo pasikeitimas;
Sumažėjęs apetitas (apetito bei svorio svyravimai).

Diagnostikos principai:

➢ Apklausa, atskirai apklausiant vaiką ir tėvus;

➢ Rizikos veiksnių išsiaiškinimas: neseniai buvusios netektys, ilgalaikiai asmenybės, šeimos ir sociokultūriniai stresoriai, psichikos sutrikimai šeimoje;

➢ Vaiko psichikos būsenos vertinimas: nuotaika, aktyvumas dienos metu, mintys apie savižudybę ir jų įgyvendinimo riziką (planas, ketinimai);

➢ Psichologiniai tyrimai: standartizuoti depresijos testai, psichologinis emocinės būsenos vertinimas;

➢ Somatinės būklės vertinimas, esant reikalui – laboratoriniai tyrimai.

Depresijos gydymo principai:

➢ Lengvas depresijos epizodas: individuali ar grupinė psichoterapija;

➢ Vidutinio sunkumo ar sunkios depresijos epizodas: individuali, grupinė psichoterapija, šeimos terapija kartu su medikamentiniu gydymu.

➢ Medikamentinis vaikų ir paauglių depresijos gydymas: selektyvūs seratonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI);

Depresijos gydymo principai:

Stacionarinis gydymas: esant sunkios depresijos epizodui su psichozės simptomais ar didele savižudybės rizika;
Antipsichoziniai ar normatiminio poveikio vaistai skyriami: esant sunkios depresijos epizodui su psichozės simptomais, atspariai gydymui formai arba pasikartojantiems bandymams nusižudyti.
Gydymo antidepresantais trukmė:

o gydant pirmą depresijos epizodą 6-9 mėnesiai nuo remisijos pradžios, o pasikartojančio depresijos sutrikimo atveju – 12-24 mėnesiai nuo remisijos pradžios.

Psichoziniai sutrikimai vaikų ir paauglių amžiuje

➢ Vaikų amžiuje psichozių dalinė rizika yra susijusi su: o ligomis, kurių metu yra sutrikęs metabolizmas,o aukšta temperatūra,o skysčio netekimu, o neurologiniais susirgimais, o intensyvaus gydymo metu skirtomis didelėmis dozėmis medikamentų.

Delyras

➢ Praeinantis organinis smegenų funkcijos sutrikimas, vertinamas kaip pagrindinės ligos (neurologinės, somatinės, chirurginės) ar vartotų medikamentų komplikacija.

➢ Etiologiškai nespecifinis sindromas, apibūdinamas kartu pasireiškiančiais sąmonės ir dėmesio, suvokimo, mąstymo, atminties, psichomotorinio elgesio, emocijų bei miego – budrumo ciklo sutrikimais.

➢ Delyro metu registruojami EEG pokyčiai, būdingi CNS žievės ir požievinių struktūrų disfunkcijai.

Psichoziniai sutrikimai vaikų ir paauglių amžiuje

Vaikai labiau nei suaugę yra linkę reaguoti delyru ir haliucinacijomis į karščiavimą, infekcijas.
Vaikystėje delyras dažniau pasireiškia dėl infekcijų ir karščiavimo, intoksikacijos medikamentais ar nuodais, epilepsijos, traumos.
Paauglystėje – dėl intoksikacijos ar narkotinių medžiagų nutraukimo, galvos traumos, infekcijos, pooperacinės būklės.
Vaikai, kuriems ankščiau buvęs delyras, ar turintys neurologinių disfunkcijų, yra žymiai jautresni.
Delyro rizika didėja esant keliems rizikos faktoriams.

Psichozės epizodo klinikinę išraišką lemia paciento kognityvinių funkcijų bei emocinė branda.

Galimi simptomai:

o kliedesinės idėjos;o haliucinacijos;
o negatyvi psichosimptomatika; o dezorganizuota kalba; o psichomotorinis sujaudinimas; o katatoninis elgesys.

Psichozinių sutrikimų, pasireiškusių vaikų ir paauglių amžiuje, kompleksinės pagalbos principai

Somatinių priežasčių išsiaiškinimas ir gydymas;
Sumažinamas ar nutraukiamas ši sutrikimą sukėlusio medikamento(-ų) ar medžiagos naudojimas;
Slauga: o apsaugoti nuo savęs žalojimo, nuo iškritimo iš lovos; o mėgstami žaislai, padedančios orientuotis priemonės. o vaikui, kurio realybės suvokimas yra sutrikęs, padeda raminantis, pastovus suaugusių (šeimos nario ar slaugytojos) buvimas. o vengti sensorinės deprivacijos bei perdėtos stimuliacijos

➢ Psichofarmakoterapija: neuroleptikų dozės parenkamos individualiai, priklausomai nuo simptomų sunkumo, vaiko vorio/ūgio santykio.

Įvairiapusių raidos sutrikimų diagnostika

➢ Kiek daugiau nei dešimtmetį įvairiapusiai raidos sutrikimai buvo laikomi retais ir dažniausiai lydimais intelekto sutrikimo;

➢ Nebuvo standartizuotų metodų simptomų išreikštumui įvertinti ir tik retais atvejais sutrikimas būvo siejamas su biologine priežastimi;

➢ Išsamūs paplitimo tyrimas nurodo iki 2–5 proc

DSM-IV ir TLK-10-AM trys pagrindiniai diagnostiniai kriterijai:	DSM-V autizmo spektro sutrikimas
• Kokybiniai socialinės sąveikos sutrikimai;	• socialinis bendravimas
• kokybiniai komunikacijos (verbalinės ir neverbalinės) trūkumai;	• ribotas/pasikartojantis elgesys
• ribotas, stereotipinis ir pasikartojantis interesų bei veiklos ratas.

TLK-11 diagnostiniai kriterijai. Autizmo spektro sutrikimas

6A02.0 ASS be intelekto sutrikimo, kai nėra/nežymus funkcinės kalbos sutrikimas

6A02.1 ASS su intelekto sutrikimu, kai nėra/nežymus funkcinės kalbos sutrikimas

6A02.2 ASS be intelekto sutrikimo, kai yra funkcinės kalbos sutrikimas

6A02.3 ASS su intelekto sutrikimu ir funkcinės kalbos sutrikimas

6A02.4 ASS be intelekto sutrikimo, kai nėra funkcinės kalbos

6A02.5 ASS su intelekto sutrikimo, kai nėra funkcinės kalbos

TLK-10 diagnostiniai kriterijai. Įvairiapusiai raidos sutrikimai F84

F84.0 Vaikystės autizmas

F84.1 Atipiškas autizmas

F84.2 Retto sindromas

F84.3 Kiti dezintegraciniai vaikystės sutrikimai

F84.4 Hiperaktyvus sutrikimas, susijęs su protiniu atsilikimu ir stereotipiniais judesiais

F84.5 Aspergerio sindromas

F84.8 Kiti įvairiapusiai raidos sutrikimai

F84.9 Nepatikslintas įvairiapusis raidos sutrikimas

Diagnostikos ypatumai

➢ Kuo anksčiau atpažįstami įvairiapusiai raidos sutrikimai, tuo anksčiau atsiranda galimybė pradėti taikyti specializuotą pagalbą.

➢ Tyrimai rodo, kad patikimai galima diagnozuojamas jau 18 mėn. amžiaus vaikams ir daugeliu atveju anksti nustatyta diagnozė vaikui augant išlieka nepasikeitusi.

➢ Ankstyva diagnostika turi didelės įtakos tolimesniam vaiko psichosocialiniam vystymuisi ir jo integracijai bei funkcionavimui visuomenėje, pasiekiamos geresnės išeitys.

Diagnostikos ypatumai

➢ Kūdikių, kuriems yra šeiminė įvairiapusių raidos sutrikimų rizika, tyrimuose naudojamos naujos technologijos kaip kad akių stebėjimas ir EEG arba su įvykiais susiję metodai. Siekiama ištirti kūdikių neurokognityvinius prognozes.

➢ Pirmaisiais gyvenimo metais buvo nustatyti keli neurokognityviniai biologiniai žymenys – socialinio atsako skirtumai, pvz. 2 – 6 mėnesių amžiuje silpnesė akių fiksacija stebint veidus.

➢ Vis tik, vidutinis įvairiapusio raidos sutrikimo nustatymo amžius pasaulyje yra apie 3 – 4 vaiko metus

➢ Dar nemažai atvejų nustatomi tik mokykliniame amžiuje.

➢ Svarbu įvertinti vaiko socialinio bendravimo savitumus įvairiose socialinėse situacijose ir skirtingose aplinkose (namuose, mokykloje, išvykoje, svečiuose ir pan.)

Įvairiapusių raidos sutrikimų diagnostika

➢ Norint įvertinti simptomus, informacija apie vaiko/paauglio elgesį įvairiose socialinėse aplinkose (namų, mokyklos ir bendruomenės) svarbi tiek iš tėvų/globėjų, tiek iš pedagogų:

o socialiniai interesai ir santykiai su bendraamžiais; jis supranta- ji supranta. Nevalgo tekstura/ trinto /raudono, kvepiancio

o informacija apie kasdienį socialinį bendravimą (įskaitant žodinės ir neverbalinės kalbos vartojimą, vaizduotę ir žaidimus, sensorinį atsaką, savipagalbos įgūdžius, nuotaiką, pykčio reakcijas ir protrūkiai)

o Įvertinti patognomoninio pasikartojančio ar stereotipinio elgesio buvimą ar nebuvimą, įskaitant ir rigidišką ar pasikartojantį elgesio modelį. Rutinos poreikis.

➢ Nustatyti ar klinikinio lygio funkcionavimo sutrikimas yra susijęs su įvairiapusiu raidos sutrikimu ar su kitais psichikos ar raidos sutrikimais, IQ

➢ Dažniausiai diferencijuojama nuio intelekto sutrikimo, kalbos raidos sutrikimo, hiperkinezinių sutrikimų, nerimo bei psichozinių sutrikimų

➢ Diagnostika:
o esamos simptomatikos, atitinkančios diagnostikos kriterijus, nustatymas

o jei tik įmanoma, raidos (būdingos įvairiapusiam raidos sutrikimui) anamnezės rinkimas, iš pirminių vaiko globėjų

o klinikinis patvirtinimas

Diagnostikos ypatumai

➢ Pastaraisiais metais išaugo dėmesys lengvesnės autizmo formos atvejams, kurie neretai diagnozuojami jau vaikui pradėjus lankyti mokyklą ar paauglystės laikotarpiu, kuomet atsirada didesnis socialinės integracijos tarp bendraamžių poreikis, išryškėja socialinio supratingumo trūkumas.

➢ Esant lengvam autizmo išreikštumui, kai kurie simptomai gali būti klaidingai interpretuojami kaip vaiko charakterio bruožai, pavyzdžiui, intravertiškumas arba nedrąsumas.

➢ Viena iš priežasčių, galinčių prisidėti prie vėlyvos diagnostikos, yra ASS turinčių asmenų taikomi kompensaciniai socialinio elgesio mechanizmai.

➢ Naudojamas platus kompensacinių mechanizmų spektras, kuris ne tik pagerina socialinius santykius ir suteikia didesnį savarankiškumą, tačiau gali turėti ir neigiamos įtakos savalaikei įvairiapusių raidos sutrikimų diagnostikai ir tolesnei psichinės sveikatos būklei.

➢ Pastaruoju metu diskutuojama, jog naudojami ASS atrankos testai yra nepakankamai jautrūs atpažinti mergaites, turinčias ASS, todėl reikalinga juos peržiūrėti ir modifikuoti.

Zaidzia ne su vaikais, o salia vaiku. Produktus valgo atskirai- nevalgo sumaisytu produktu. Pabega – Internete arba fantazijose ar knygose.

Ankstyvos rizikos grupių atrankos testai.

Pirmąjame diagnostiniame etape

➢Pradedančių vaikščioti kūdikių pritaikytas autizmo kontrolinis sąrašas (angl. Modified Checklist of Autism in Toddlers (M-CHAT), juo siūloma ištirti vaikus 18 mėnesių amžiaus. Nemokamas- nevaliduotas LT

➢ 2metų amžiaus vaikų patikrinimo priemonė (angl. Screening Tool for Autism in Two-Year-Olds (STAT);

➢4m socialinio bendravimo klausimynas (angl. Social Communication Questionnaire (SCQ) iki 4 metų ir vyresnio amžiaus vaikams.

Antrajame diagnostiniame etape: golden standr-ts: ADIR ir ADOS

➢ Autizmo diagnostinis interviu (angl. The Autism Diagnosis Interview-Revised (ADI-R); Tai standartizuotas interviu, kurį sudaro daugiau nei 100 elementų, skirtas tiek autizmo sutikimo diagnostikai, tiek gydymo taktikos planavimui.

➢ Autizmo diagnostinis stebėjimo aprašas (angl. Autism Diagnostic Observation Schedule (ADOS); Standartizuotas elgesio stebėjimas ir kodavimas; Leidžia tiksliai įvertinti ir diagnozuoti autizmo sutrikimus, atsižvelgiant į amžių, išsivystymo lygį, kalbos įgūdžius.

Įvairiapusiams raidos sutrikimams diagnozuoti skirti standartizuoti testai.

➢ Socialinio jautrumo skalė (angl. Social Responsiveness Scale, SRS) naudoma: nustatant socialinio bendravimo psireiškimą ir sunkumo laipsnį; vertinant simptomus gyvenimo eigoje; pagrindinis šios skalės tikslas – nustatyti socialines disfunkcijas būdingas autizmo spektro sutrikimams bei jų išreikštumo lygį, ir diferencijuoti nuo socialinių disfunkcijų, kurios būdingos ne autizmo sprektro sutrikimams.

➢ Vaikystės autizmo vertinimo skalė (angl. Childhood Autism Rating Scale, CARS) skirta įvairiapusio raidos sutrikimo laipsniui nustatyti; Vertinamas ryšys su žmonėmis, gebėjimas mėgdžioti, kūno valdymas, daiktų naudojimas, prisitaikymas prie pokyčių, emocinės ir vizualinės reakcijos, sensorinių pojūčių naudojimas, verbalinis ir neverbalinis bendravimas, aktyvumo lygmuo, mąstymo nuoseklumas ir lygmuo, bendri pastebėjimai.

Įvairiapusių raidos sutrikimų gydymas: biopsichosocialinis modelis ir komandinio darbo svarba

➢ Šiuo metu įrodymais pagrįstos intervencijos ar medikamentinio gydymo išgydančio autizmą, nėra.

Islieka visa gyvenima

➢ Ankstyvas savalaikis specializuotos pagalbos taikymas turi įtakos tolimesniam vaiko psichosocialiniam vystymuisi, integracijai bei funkcionavimui visuomenėje, pasiekiamos geresnės išeitys.

Nemedikamentinės pagalbos priemonės

➢ psichoedukacija, psichologinis konsultavimas,
➢ psichoterapija (pvz.: kognityvinė elgesio terapija), ➢ tėvų konsultavimas ar šeimos psichoterapija,
➢ socialinė pagalba, specialioji pedagoginė pagalba,
➢ ergoterapija,meno terapija,aplinkos terapija,
➢ psichosocialinė reabilitacija.

Įvairiapusiai raidos sutrikimai. Pagalbos principai

Darbo su įvairiapusius raidos sutrikimus turinčiais vaikais pagrindiniai tikslai:

➢Komunikacija:

o mokyti vaiką bendrauti žodžiais ir/ar bet kuria kita bendravimo priemone/-ėmis(gestais, paveikslėliais, simboliais, raštu).

➢ Pritaikyti fizinę aplinką:
o vaizdinės dienotvarkės;
o jutiminės informacijos kiekis ir pobūdis ; o pritaikytos sveikatos ir socialinės priežiūros paslaugos (minimalus laukimo laikas, atskiri laukiamieji).

➢ Ankstyvąjai korekcijai taikomos įvairios elgesio programos Teach, Spell, sensorinės integracijos principai.

➢ Individuali į vaiką nukreipta terapija apima:

o struktūruotos aplinkos taikymą,
o vaiko raidos atsiliekančių funkcijų gerinimą, o bendravimo ir socialinių įgūdžių ugdymą, o nepageidaujamo ir netinkamo elgesio mažinimą, o vaiko ugdymą.

Į vaiką nukreipta terapija:

➢ Taikomoji elgesio analizė (angl. Applied behavior analysis, ABA);

➢ Denverio modelis mažiems vaikams (angl. EarlyStartDenvermodel);

➢ Alternatyvios mokymosi patirtys ir programos ikimokyklinio amžiaus vaikams ir jų tėvams (angl. Learning Experiences and Alternative Programs for Preschoolers and Their Parents, LEAP);

➢ Autizmą ir komunikacijos sutrikimus turinčių vaikų terapinis ugdymas (angl. Treatmentand Education of Autistic and Related Communication Handicapped Children, TEACCH).

Kaip bendrauti padeda
PECS(Picture Exchange Communication System) metodika

Įvairiapusiai raidos sutrikimai. Pagalbos principai

➢ Pagalba šeimai. Tikslas: o šeimos narių konsultavimas; apie dgn, apie ASS, bendruomene

o realistiškų trumpalaikių ir ilgalaikių terapijos tikslų nustatymaso aktyvus šeimos narių įtraukimas į vaiko terapijos programą; o šeimos narių tarpusavio supratimo ir bendravimo skatinimas.

Įvairiapusiai raidos sutrikimai. Bendravimo principai

➢ Bendrauti neutraliai, nekritikuojant, įgaunant pasitikėjimą, sukūriant ryšį su vaiku

➢ Struktūra – vaikui svarbu žinoti eiga, laikytis susitarto laiko trukmės. Konsultacijų perkėlimas, vietų keitimas, vėlavimas gali padidnti vaiko nerimo lygį, sąlygoti elgesio pokyčius. Tikslina aiškiai išdėstyti taisykles, numatomų atlikti tyrimų eigą (kai kuriais atbejais, jei įmanoma – vizualizuoti);

➢ Kantrumas – vaikui, turinčiam įvairiapusį raidos sutrikimą, neretai reikia daugiau laiko informacijos apdorojimui. Prisitaikant prie vaiko informacijos apdorojimo greičio, gali tekti kalbėti lėtesniu tempu, darant pauzes.

➢ Klausti tikslingai, vengiant tiek sudėtingesnės gramatinės struktūros, tiek uždaro tipo klausimų. Dažnu atveju vaikas atsakys tik į tą klausymą kurio klausiate, o į nesuprantamą klausimą visai neatsakys, kas gali suradyti nebendradarbiavimo įspūdį.

➢ Kalbėti aiškiai, konkrečiai, vengiant perkeltinių prasmių, sarkazmo, humoro, užuominų.

➢ Bendraujant su įvairiapusį raidos sutrikimą turinčiu vaiku svarbu vengti netikslių, neapibrėžtų pasakymų, kaip pvz.: „maždaug“, „galbūt“, „kartais“, „vėliau“, kada nors“.

➢ Įvairiapusį raidos sutrikimą turinčiam vaikui gali būti sunku parodyti ir kontroliuoti savo emocijas, gali atsakyti nuoširdžiai, tačiau tiesmukai. Ar izeidzianciai. Grazu/negrazu – pas jaunesni/be rauksliu eina specialista

➢ Išlikti profesionaliam, nepriimti vaiko pasisakymų asmeniškai. Jei vaikas atsakytų ne taip, kaip tykimąsi arba taisytų gramatikos klaidas, faktus, nepriimti tokio bendravimo kaip nemandagaus/įžūlaus elgesio.

➢ Bendraujant su vaiku, svarbu parodyti savo susidomėjimą, rūpestį ir paramą. Veido išraiška turėtų būti aiški, atitinkanti pokalbio temą.

➢ Tinkamų, adaptyvių pykčio išraiškos būdų mokymas.

➢ Pozityvus požiūris – svarbu pastebėti vaiko tinkamą elgesį ir pagirti. Įvairiapusį raidos sutrikimą turintys vaikai geriausiai reaguoja į teigiamą pastiprinimą.

➢ Svarbu gerbti asmeninę erdvę – kai kurie įvairiapusį raidos sutrikimą turintys vaikai nemėgsta būti liečiami, net ir lengvas kontaktas gali sukelti nerimą.

➢ Bendravimas per fizinę veiklą leidžia atsipalaiduoti ir jaustis ramiau. Vaikų, turinčių įvairiapusį raidos sutrikimą, dėmesio sutelkimo trukmė neretaiyra trumpa, ypač bendraujant.

➢ Bendradarbiavimas dirbant komandoje.

➢ Bendradarbiavimas su tėvais – informaciją apie vaiką (pomėgius, baimes, elgsenos ypatumus) gali padėti lengviau užmegzti kontaktą, įtraukti į veiklas.

Patekus į gydymo įstaigą

➢Nerimas ➢Elgesio problemos:

pasikeičia rutina, dienotvarkė;
daug nežinomybės;
sensoriniai dirgikliai (skoniai, kvapai, garsai, lietimai);
skausmas, kiti nemalonūs kūno pojūčiai
Susirgus jautrumas skausmui gali būti per didelis arba PER MAŽAS -Sunkiai apibudina skausmo intensyvumą, lokalizaciją

Ausines padeda- < dirgiklliu, net neklausant. Ar gamtos, lietaus garsa

Disfunkcinio elgesio analize

➢ pasikeitusio elgesio vertinimas ➢provokuojantys veiksniai –supratimas ➢priežastys ➢elgesio pasėkmės

Gretutinių psichikos sutrikimų gydymo pagrindiniai principai

Lengvai išreikštų atvejais pirmo pasirinkimo gydymas yra nemedikamentinis:

o edukaciją (tiek asmens, turinčio įvairiapusį raidos sutrikimą, tiek šeimos narių), o psichologinį konsultavimą, o psichoterapiją KET ar net PD

Gretutinių p s medikamentinį gydymą vaikams rekomenduojama pradėti pirmo pasirinkimo vaistais

➢ Vidutiniam ar sunkiam depresijos epizodui gydyti nuo 8 metų amžiaus skiriamas Fluoxetinas 10pr

➢ Elgesio sutrikimų simptominiam gydymui skiriami antipsichoziniai vaistai (Haloperidolis– del pasaliniu maziau nors veiksmingas, Risperidonas–skysta forma, Tiapridas) kai išlieka agresyvus ar/ir autoagresyvus elgesys ir neveiksmingos nemedikamentinės elgesio korekcijos priemonės. JAV- risp ir ariprazol

BZD daznos paradoxines reakcijos kaip ir senyvo amz

Gretutinių psichikos sutrikimų medikamentinį gydymą vaikams ir paaugliams rekomenduojama pradėti pirmo pasirinkimo vaistais

➢ Hiperkinezinio sutrikimo gydymui – centrinio veikimo simpatomimetikas Methylphenitatas.

➢ Gydymas gali būti skiriamas nuo 6 metų amžiaus, kai pasireiškia vidutinio, didelio ar labai didelio laipsnio hiperkinezinis sutrikimas, t. y. vaikų bendro vertinimo skalė (VBVS) yra 60 balų ir mažiau, kai ne mažiau kaip 3 mėnesius (ne mažiau kaip 6 konsultacijos) buvo taikomas nemedikamentinis gydymas.

Komandinio darbo bendri principai ir svarba, teikiant pagalbą, įvairiapusį raidos sutrikimą turintiems asmenims

➢ Siekiant efektyvios ir pilnavertės pagalbos, svarbus komandinios darbo principų taikymas.

➢ Problemos ir tikslų aptarimas su komandos nariais, bendri sprendimai leidžia efektyviau siekti norimo rezultato.

➢ Pagalba, esant įvairiapusiems raidos sutrikimams teikiama kompleksiškai, atsižvelgiant į konkretaus paciento biologinį amžių, raidos etapui būdingus ypatumus, psichosocialinį kontekstą, gretutinius sutrikimus.

Apibendrinant

➢ Įvairiapusiai raidos sutrikimai, tai nespecifinis neuropsichiatrinis sindromas, pastebimas jau ankstyvoje vaikystėje ir galintis išsivystyti dėl įvairių priežasčių.

➢ Vaikystės autizmas,tai raidos sutrikimas, kuriam būdingi kokybiniai socialinės sąveikos sutrikimai, kokybinis trūkumas verbaliniame ir neverbaliniame bendravime bei ribotas pasikartojantis stereotipinis elgesys, interesai, veikla.

➢ Aspergerio sindromui būdinga: emocinio ryšio deficitas, sunkumais bendraujant su žmonėmis, išskirtinis jautrumas pojūčiams – prisilietimams, garsams, vidutiniai ar aukštesni intelektiniai gebėjimai.

➢ Etiologinio gydymo nėra, bet kompleksinė, į vaiką orientuota terapiją, pagerina bendrą vaiko funkcionavimą, adaptaciją.

Nerimo sutrikimai yra viena dažniausiai pasitaikančių psichopatologijos formų vaikystėje ir paauglystėje.
Vaikų nerimo sutrikimų klinikinė simptomatika skiriasi nuo suaugusių nerimo sutrikimo simptomų.
Depresijos išsivystymą vaikų ir paauglių amžiuje lemia biologinių, psichologinių ir socialinių faktorių visuma.
Ūmios psichozės vaikų amžiuje dažniausiai yra sąlygotos kitų medicinių (somatinių, organinių) būklių.