AUTIZMAS IR ASPERGERIS SUAUGUSIEMS

AUTIZMAS SPEKTRO SUTRIKIMAI SUAUGUSIEMS

Tarptautinė ligų klasifikacija: Psichologiniai raidos sutrikimai. (F80-89) Įvairiapusiai raidos sutrikimai (F84)
F84.0 Vaikystės autizmas (Kanner’io sindromas) 
F84.1 Atipiškas autizmas 
F84.2 Rett’o sindromas 
F84.3 Kitas dezintegracinis vaikystės sutrtrikimas (Heller’io sindromas) 
F84.4 Hiperaktyvus sutrikimas, susijęs su protiniu atsilikimu ir stereotipiniais judesiais 
F84.5 Asperger’io sindromas
F84.8 Kiti įvairiapusiai raidos sutrikimai 

Psichologiniai raidos sutrikimai. (F80-89) 

Sutrikimai, įtraukti į šį skyrių, turi šiuos bendrus požymius: 

1. (a)  prasideda tik kūdikystėje arba vaikystėje; 
2. (b)  funkcijų,glaudžiaisusijusiųsucentrinėsnervųsistemosbiologinebranda, vystymosi sutrikimas arba sulėtėjimas; 
3. (c)  stabili eiga be remisijų ir paūmėjimų. Dažniausiai pažeidžiama kalba, vizualinis erdvės suvokimas ir judesių koordinacija. 

Paprastai raidos sutrikimas arba sulėtėjimas konstatuojami labai ankstyvame vystymosi etape, tada, kai tik galima patikimai nustatyti pakitimus. Vaikui bręstant, sutrikimų laipsnis vis mažėja, nors nedidelis deficitas gana dažnai išlieka ir suaugus. 

Įvairiapusiai raidos sutrikimai šiuo metu galiojančioje klasifikacijoje (3/10) 

F 84. Įvairiapusiai raidos sutrikimai. 

Šiai grupei priklausantys sutrikimai apibūdinami kokybinėmis socialinio bendravimo ir komunikacijos anomalijomis bei ribotu, stereotipiniu ir pasikartojančiu interesų ir veiklos ratu. 

Šios kokybinės anomalijos yra asmens iškreipto funkcionavimo visose situacijose požymis. 

Įvairiapusiai raidos sutrikimai šiuo metu galiojančioje klasifikacijoje (4/10) 

F 84.0 Vaikystės autizmas 

Tai įvairiapusis raidos sutrikimas, kuriam būdinga:
(a) nenormalus ar sutrikęs vystymasis, pasireiškiantis iki trejų metų amžiaus; (b) psichopatologija visose trijose sutrikusiose funkcionavimo srityse: socialinio bendravimo, komunikacijos ir riboto, stereotipinio bei pasikartojančio elgesio. Be šių specifinių diagnostinių požymių dažni yra ir kiti, nespecifiniai sutrikimai: fobijos, miego ir mitybos sutrikimai, žema frustracijos riba bei agresija (nukreipta į save).
Autistinis sutrikimas
Infantilinis (-ė):
• autizmas
• psichozė
Kenerio (Kanner) sindromas 

Išskyrus: autistinę psichopatiją (F84.5)

Įvairiapusiai raidos sutrikimai šiuo metu galiojančioje klasifikacijoje (5/10) 

F 84.1 Netipinis autizmas 

Tai įvairiapusis raidos sutrikimas, besiskiriantis nuo autizmo pasireiškimo amžiumi ar diagnostikos kriterijų visose trijose srityse stoka. Esant netipiniam autizmui, nenormali ir sutrikusi raida pirmą kartą pasireiškia vyresniam nei trejų metų vaikui bei konstatuojama nepakankamai anomalijų vienoje ar dviejose iš trijų būtinų autizmo diagnozei simptomų grupių (socialinis bendravimas, komunikacija ir ribotas, stereotipinis bei pasikartojantis elgesys), nepriklausomai nuo būdingų anomalijų likusiose srityse. Netipinis autizmas dažniausiai pasireiškia gilaus protinio atsilikimo atveju ir esant sunkiam kalbos suvokimo raidos sutrikimui. 

Netipinė vaikų psichozė
Protinis atsilikimas su autizmo požymiais 

Protiniam atsilikimui, jei toks yra, nurodyti naudokite papildomą kodą (F70–F79). 

Įvairiapusiai raidos sutrikimai šiuo metu galiojančioje klasifikacijoje (6/10) 

F84.2 Reto (Rett) sindromas 

Tai būsena, kol kas nustatoma tik mergaitėms ir pasižyminti po normalios ankstyvosios raidos pasireiškiančiu daliniu ar visišku kalbos, judėjimo, rankų naudojimo įgūdžių praradimu bei galvos augimo sulėtėjimu. 

Dažniausiai šis sutrikimas prasideda 7–24 mėnesių amžiaus kūdikiams. Būdingas tikslių rankų judesių praradimas, rankų grąžymo stereotipiniai judesiai ir hiperventiliacija. 

Socialinis ir žaidimų vystymasis sustoja, tačiau socialiniai interesai turi tendenciją išlikti. 

Ketverių metų amžiaus vaikui pradeda vystytis liemens ataksija ir apraksija, dažnai kartu pasireiškia ir choreoatetoziniai judesiai. 

Beveik visada būna sunkus protinis atsilikimas. 

Įvairiapusiai raidos sutrikimai šiuo metu galiojančioje klasifikacijoje (7/10) 

F 84.3 Kiti dezintegraciniai vaikystės sutrikimai 

Tai įvairiapusis raidos sutrikimas, kai po normalios raidos periodo per kelis mėnesius aiškiai prarandami kelių vystymosi sričių anksčiau įgyti įgūdžiai. Tipiniu atveju kartu būna ir bendro domėjimosi aplinka praradimas, stereotipinės ir pasikartojančios motorinės manieros bei autistinės socialinio bendravimo ir komunikacijos anomalijos. Kai kuriais atvejais sutrikimo priežastis gali būti susijusi encefalopatija, tačiau diagnozė turi būti rašoma, remiantis elgesio požymiais. 

Vaikų demencija Dezintegracinė psichozė Helerio (Heller) sindromas Simbiozinė psichozė 

Susijusiai neurologinei būklei nurodyti naudokite papildomą kodą. Išskyrus: Reto (Rett) sindromą (F84.2) 

Įvairiapusiai raidos sutrikimai šiuo metu galiojančioje klasifikacijoje (8/10) 

F84.4 Hiperaktyvus elgesys, susijęs su protiniu atsilikimu ir stereotipiniais judesiais 

Tai nepakankamai apibrėžtas neaiškios nozologinės reikšmės sutrikimas. Ši kategorija skirta vaikams, kuriems būdingas sunkus protinis atsilikimas (IQ mažesnis nei 34 balai) ir rimti hiperaktyvaus elgesio bei dėmesio sutrikimai. Kartu pasireiškia stereotipiškas elgesys. 

Tendencinga, kad tokiems vaikams nepadeda stimuliantai (priešingai nei vaikams su normaliu IQ), o bandant gydyti stimuliuojamaisiais vaistais, jiems gali pasireikšti sunkių disforinių reakcijų (kartais su psichomotoriniu slopinimu). 

Paauglystėje hiperaktyvumas turi tendenciją tapti hipoaktyvumu (tai neįprasta hiperaktyviems vaikams su normaliu intelektu). 

Dažnai šis sindromas būna susijęs su įvairiais raidos sulėtėjimo variantais, tiek specifiniais, tiek bendriniais. Nežinoma, kiek įtakos tokiam elgesio ypatumui turi žemas IQ arba organinis smegenų pažeidimas. 

Įvairiapusiai raidos sutrikimai šiuo metu galiojančioje klasifikacijoje (9/10) 

F84.5 Aspergerio (Asperger) sindromas 

Tai neaiškios nozologinės reikšmės sutrikimas, apibūdinamas tomis pat kokybinėmis socialinio bendravimo anomalijomis, kaip ir autizmas, kartu su ribotu, stereotipiniu bei pasikartojančiu veiklos ir interesų ratu. Sutrikimas skiriasi nuo autizmo tuo, kad nėra bendro kalbos ar pažinimo raidos sulėtėjimo arba atsilikimo. Šis sutrikimas dažnai siejamas su dideliu vaiko nerangumu. Labai dažnai anomalijos išlieka ir paauglystės periodu bei suaugus. Ankstyvuoju suaugusio žmogaus gyvenimo periodu kartais pasitaiko ir psichozės epizodų. 

Autistinė psichopatija Šizoidinis sutrikimas vaikystėje 

Įvairiapusiai raidos sutrikimai šiuo metu galiojančioje klasifikacijoje (10/10) 

F84.8 Kiti įvairiapusiai raidos sutrikimai
F84.9 Nepatikslintas įvairiapusis raidos sutrikimas 

Autizmo pionieriai 

Leo Kanner 

• „Autistic disturbances of affective contact” (1943) 
• „early infantile autism“ 
• 11 vaikų su panašiais bruožais: socialinės sąveikos sutrikimai, pasikeitimų sukeltas sielvartas, gera atmintis, echolalija, perdėtas jautrumas tam tikriems stimulams, ypač garsams, maitinimosi problemos, spontaniško aktyvumo apribojimai, geras intelektualinis potencialas, dažnai kilę iš talentingų šeimų 

Hans Asperger 

• „Autistic psychopathy in childhood“ (1944) 
• Platesnis apibūdinimas 
• Skyrė nuo Kanner aprašytojo autizmo 
• “…jis svyruoja nuo ryškiai fiziškai ir psichiškai atsilikusio asmens… iki labai gabaus, aukštą intelektą turinčio, kurio socialinis sutrikimas pasireiškia subtiliausia forma kaip vienintelis jo sutrikimas. Jis persidengia su mokymosi sutrikimais ir nueina į normalų ekscentriškumą…” 

Abu: 

• Pasisavino E. Bleuler jau sukurtą terminą, skirtą šizofrenijai 
• Tai laikė fundamentaliu sutrikimu, kuris buvo nuo pat gimimo ir dėl kurio vėliau išsivystė specifinės problemos 
• Bendras sutrikimų bruožas- šie vaikai nesugebėjo palaikyti normalių santykių su kitais žmonėmis 

Asperger sindromas šiandien- tai ne tai, ką aprašė Asperger. 

Uta Frith („Explaining the Enigma“, 1989): 

„…autizmas nėra šiuolaikinė problema, nors ji buvo atpažinta tik šiais laikais. Vertinant palyginti trumpą psichiatrijos istoriją ir dar trumpesnę vaikų psichiatrijos istoriją, mes žinome, kad neseniai aprašytas sutrikimas nebūtinai reiškia neseną sutrikimą. Diagnozuotų atvejų skaičiaus augimas nebūtinai reiškia pačių atvejų skaičiaus augimą.“

Viktoras- “laukinis Aveyron berniukas” 

Hacking („The mad travelers“, 1998) įvedė terminą “praeinanti psichinė liga”: „…ji atsiranda laike, vietoje, vėliau išnyksta. Ji gali būti selektyvi tam tikrai klases ar lyčiai. Tai beprotybės rūšis, kuri egzistuoja tik tam tikrais laikais ir tam tikrose vietose. Žymiausias „kandidatas“ praeinančiai psichinei ligai yra isterija“. 

Asperger berniukai- „matome, kokie tolimi realybei autistiški interesai iš tiesų yra“. 

„Išsiblaškę” profesoriai, Bill Gates ir NASA
„Mąstymas paveikslėliais”- Temple Grandin ir Bill Dreyer 

„Tam tikros meistriškumo formos reikalauja ne kitokių mąstymo būdų, bet tiesiog kitokių smegenų” (Dan Geshwind) 

„Atrodo, kad sėkmei moksle ir mene truputis autizmo yra būtinas“ (Hans Asperger) 

Dažnumas 

• 36 iš 10.000 vaikų su AS ir 5 iš 10.000 su autizmu (Ehlers ir Gillberg, 1993). 
• Siblingų rekurentiškumas pagal Ritvo 8,6proc; jei pirmas autistiškas vaikas berniukas, galimybė sulaukti antro autistiško vaiko yra 7proc, jei mergaitė- 14,5proc. 

„Priežastys“

• Mielių infekcijos 
• Kai kurių maisto produktų netoleravimas (gliuteno netoleravimas , „nesandarių žarnų sindromas“/kazeino netoleravimas sukeliantis žarnų pralaidumą, kai nepakankamai suvirškinti baltumai patenka į kraują, praeina hematoencefalinį barjerą) 
• Tas pats gali būti dėl tam tikros bakterijos dalyvaujančios virškinime trūkumo, kai kyla nereikalingos imuninės reakcijos 
• Bakterinės/virusinės priežastys (Chess 1977 teigė, kad padaugėjo vaikų, kurie gimė per 1964 metų raudoniukės pandemiją; taip pat vėjaraupiai, sifilis ir toksoplazmozė- su pavieniais autizmo atvejais. Ciaranello apibendrino, kad intrauteriniai veiksniai turi daugiau įtakos autizmui su protiniu atsilikimu) 
• Imunologinės priežastys 
• Vakcinos (ypač, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio) 
• Motinos hipotireoidizmas. 
• Kokainą vartojusios- 11,4proc (iš 70 moterų).  

Bruno Bettelheim knyga „The empty fortress“: vaikų autizmo faktorius yra tai, kad tėvai nori, kad vaiko iš viso nebūtų. Jo žodžiams paprieštaravo psichologas Bernard Rimland, kuris pats augino vaiką sergantį autizmu. 

„Theory of mind“- „Proto teorija“- autistams trūksta supratimo apie kitų asmenų protus, kas paprastai atsiranda jau jauname amžiuje. Autistai tą supratimą išvysto patys intelektualiai. 

„Kryptingo pasirinkimo” rezultatas (tokių vaikų giminaičiai dažnai turi vienokių ar kitokių autistinių savybių, tačiau nepakakamų diagnostikai; genetikai tai vadina „plačiu autistiniu fenotipu“). 

Priežastys 

• Genetinės priežastys 
• Konstitucinis pažeidžiamumas 
• Retikuliarinės aktyvuojančios sistemos deficitas 
• Nesėkminga psichogeninių ir neurovystymosi faktorių sąveika 
• Struktūriniai smegenėlių pakitimai 
• Smegenų pažeidimas 

Sunkumai nustatant paveldimumo pobūdį 

• Lyties įtaka 
• Geno penetrantiškumas? 
• Skirtingas sutrikimo pasireiškimas 
• Diagnostikos nesutarimai 
• „Stoppage“ fenomenas- po autistiško vaiko gimimo tėvai kito vaiko jau nebenori 

Pakitimai CNS 

Struktūriniai pakitimai rasti hipokampe, amygdala, smegenėlėse: turi reikšmės socioemociniam funkcionavimui, sensoriniam procesingui, motoriniam planavimui. 

Granuliuotų ir Purkinje ląstelių praradimas smegenėlėse gali pakenkti smegenų citoarchitektūrai. Augant fetalinius neuronus keičia brandūs, tačiau kai kuriais atvejais senieji išnyksta, o nauji jų nepakeičia. 

Kai kuriuose tyrimuose atžymimas auditorinio ir vestibiuliarinio traktų pakenkimas. Tačiau randama ir neautistuose. 

Kemper ir Baumas 1993: rado mažas, glaudžiai supokuotas ląsteles hipokampe ir amygdala. Taip pat nebrandžius neuronus Broca zonoje, kuri projektuoja aferentinę cholinerginę hipokampo ir amygdala įnervaciją. 

Svarbus neuronų brendimas, migracija ir sinapsiniai ryšiai. 

Kai kurie mano, kad susiję su disfunkcija kairiosios frontalinės skilties medialinėje dalyje. 

Pakitimai CNS  

• Smegenų asimetrijos pasikeitimai 
• Kartais randami padidėję skilveliai 
• Smegenėlių pakenkimas (tai labai nebrandi smegenų dalis vaikuose, o tokios smegenys gali būti greičiau pažeidžiamos) 
• Pakitimai priekiniame cingulate 
• Hipokampo pakitimai 
• Amygdalos disfuncija 
• Gyrus fusiform pasikeitimai 
• Bazalinių ganglijų patologija 
• Smegenų ląstelių mielinizacijos proceso sutrikimai 
• Dalyvauja glijos ląstelės 
• Purkinje ir grūdėtųjų ląstelių pažeidimai 
• Sutrikęs dopamino, serotonino, norepinefrino lygis 
• Sutrikusi GABA receptorių funkcija 
• Žievinio acetilcholino trūkumas 

Vyrų smegenys subręsta vėliau- viena iš teorijų bandančių pagrįsti didesnį vyrų su AS skaičių. 

„Theory of mind“ 

• Simon Baron- Cohen (1995) “Mindblindness” 
• individo “proto suvokimas” priklauso nuo eilės smegenų mechanizmų, kurie išsivysto ankstyvoje vaikystėje, apimant akių krypties detektorių (eye direction detector, EDD), kartu išgyvenamo dėmesio mechanizmą (shared attention mechanism, SAM) ir intensijų detektorių (intentionality detector, ID) 
• “Normalių” ir būsimų AS kūdikių skirtumai. 
• Kontaktas ir imitacija kaip socializacijos pagrindas. 
• “Checklist for Autism in Toddlers” 
• Autistiškiems asmenims trūksta kitų žmonių proto suvokimo, ką kiti žmonės pradeda vystyti palyginti jauname amžiuje. Tai yra, autistiški žmonės ne taip noriai vysto teorijas apie tai, kas dedasi kito žmogaus mintyse. Tai autistiški žmonės išvysto intelektualiai savo pačiu pastangomis. Kai kurie paprasti testai skirti išsiaiškinti žmogaus susidomėjimu kito mintimis. 
• Autistai žmones dažnai vertina kaip objektus. 
• Ludwig Wittgenstein “Tractatus logico- philosophicus”- autistinio požiūrio pavyzdys. 

Sistematizuotojas prieš empatizuotoją 

Sistematizuotojas- tai tas, kurio mąstymo stilius viską aiškina taisyklėmis ir dėsniais. Sistemos gali būti įvairios- matematinės, mechaninės, natūralios ar socialinės. Stengiamasi suprasti, kokie dėsniai valdo sistemą. Sistematizavimas pasireiškia elgesyje. Taip pat tai įtakoja interesus, kurie pasireiškia prote, o ne tik elgesyje. Sistematizuotojo protas nukreiptas suprasti sistemas. 

Vyrai spontaniškai sistematizuoja geriau.
Moterys spontaniškai empatizuoja geriau.
Autistai geriau spontaniškai sistematizuoja, negu empatizuoja, lyginant su sveikais.

Lyties įtaka Aspergerio sindromui 

Asperger pradžioje galvojo, kad tai būdinga tik vyrams, tačiau vėliau požiūrį pakeitė. 

Wolff ir Barlow 1979: santykis 9 su 1. 

Berniukų vyravimas buvo pastebėtas jau pirmųjų tyrinėtojų, tačiau moterų tarpe dažnumas yra didesnis, negu manoma. Santykis mažėja gilėjant protiniam atsilikimui: žemiausiuose lygiuose 2 su 1, o aukščiausiuose 15 su 1. Newson, Dawson ir Everard 1982 nustatė 93 labai gabius autistiškus asmenis gyvenančius Didžiojoje Britanijoje: iš jų tik 9 buvo moterys. 

Tony Attwood teigia, kad moterys su Aspergerio sindromu gali būti nepakankamai diagnozuotos. Autizmas savo poveikiu į charakterį gali sukelti tai, kad asmuo atrodo labiau racionalus ir mažiau empatiškas. Tai labiau išreikšta, kai kalba eina apie moteris. 

Išoriškai tokios mergaitės atrodo labiau socializuotos, bet tik išoriškai. 

Autizmas- tai viso gyvenimo sutrikimas

• Tiek Kanner, tiek Asperger pastebėjo, kad sunkumai bendravime buvo nuo pat pradžių, o ne atsirado vėliau, kaip kad Bleuler autizmo atveju. Jų pacientų sunkumai buvo labiau pastovūs ir lėtiniai, negu progresuojantys. 
• Simptomų pradžia 3 metai, diagnozė- 11 metų. 
• Maždaug pusė AS turinčių vaikų niekada nebuvo nukreipti pas gydytojus ar bent psichologus, net jei problemą suvokė mokytojai (Gillberg, 1998). Jis taip pat teigia, kad 2 iš 3 AS asmenų jau 16 metų amžiuje turėjo rimtų alkoholio problemų. 

• Paauglystėje AS turintys asmenys vargiai supranta, kad jie yra skirtingi ir kad jiems neprieinami daugelis bendravimo aspektų 
• Keistumai, kurie ignoruojami vaikystėje, akivaizdžiais tampa jaunystėje. 
• Suaugę tokie asmenys gali būti paviršiniai sėkmingai adaptuoti, tačiau išlieka ekscentriški ir izoliuoti. Jie retai spontaniškai pradeda dalyvauti kalboje. 
• Suaugusiojo amžiuje sutrikimo simptomai gali būti jau užmaskuoti asmens gyvenimo ir gydymo patirtimi, vaistų efektais ir jo/jos pačių sugebėjimais ir noru susitvarkyti su savo sutrikimu. Asmenys su autizmu gyvena tiek pat, kiek ir visi kiti. 

Įvairiapusiai raidos sutrikimai suaugusiojo amžiuje: klinikos ypatumai

Kalba

• Kalbėti pradeda laiku ar net anksčiau 
• Monotoniškos balso intonacijos, stokoja moduliacijų 
• Sunkumai taikant kalbos apimtį ir greitį 
• Prosodijos sunkumai 
• Puikus žodynas, vaikai gali atrodyti kaip „maži profesoriai“ 
• Šnekamoji kalba yra nenatūrali 
• Kartoja tam tikrus žodžius ar frazes po kelis kartus (echolalija) 
• Tiek vaikai, tiek suaugę gali sukurti naujus žodžius 
• Naudoja giminingus žodžius 

Problemos vartojant įvardžius, antrines ir tretines formas vartoja vietoj pirmojo asmens 

Sunkumai suprasti tam tikrą kalbą, pvz. kryptį nurodantys terminai gali būti lengvai supainiojami 

Ilgų ir miglotų žodžių reikšmės gali būti žinomos, tačiau šiuos žodžius naudoja retai 

Kalba pedantiška.
Kalba daro įspūdį tarsi būtų išmokta atmintinai
Kalba skurdi, dalis jos nukopijuota nuo kitų asmenų ar nuo knygų 

Asperger apie santykius su kalba: ypatingai intymūs santykiais su kalba,  aukštai sofistikuoti lingvistiniai sugebėjimai. 

Trys kalbos ypatumai: 

• Bloga prosodija 
• Aplinkybiška kalba 
• Daugžodžiavimas 

Justine Stillings (Ph D). Lingvistika gali parodyti didelį kiekį ir įvairovę duomenų, kuriuos turi žinoti kalbantysis, kad bent vieną žodį panaudoti teisingai. Normaliems kalbėtojams kiekvienas žodis yra saugomas atmintyje kartu su dideliu kiekiu informacijos susijusios su tuo žodžiu: 

• Tarimas (o jei kurčias, tai ženklas atitinkantis jo reprezentaciją kalboje) 
• Gramatinė kategorija 
• Gramatiniai ypatumai, tokie kaip daugiskaita daiktavardžiams 
• Koncepcinė reikšmė- panašiai kaip apibūdinimas žodyne 
• Emocinė kalbančiojo reakcija į žodį 
• Kas tavo atmintyje ypatingai siejasi su žodžiu (pvz. žodis dviratis- tai visi dviračiai, kuriais važiavai, kaip juo važiuoti, įvardinti dviratį jį pamačius pirmą kartą ir pan.) 
• Žodžių taisyklės saugomos atskirai nuo gramatinių taisyklių. 

Autistiški žmonės pritrūksta kai kurių ar visų šių kategorijų, kai išgirsta jau girdėtą žodį. 

Bendravimas/ pokalbis 

• Ilgai kalba apie tam tikrus dalykus 
• Pažodžiui interpretuoja žodžius ir frazes (sunkumai su šnekamąja kalba, 

neologizmais, bendrai suprantamus humoristinius išsireikšimus) 

• Kalba konkreti, sunkumai suprasti parodijas, alegorijas ir t.t. 
• Pastebėjimai sąžiningi, bet neadekvatūs 
• Subtilūs verbaliniai juokai nesuprantami, nors visumoje paprastas verbalinis humoras gali būti priimtinas. 
• Keistas humoro jausmas 
• Sunkumai su grįžtamuoju pasikeitimu padėkomis ir maloniais žodžiais 
• Sunkumai išreiškiant empatiją su kitais: sielvartas, užuojauta, sveikinimai 
• Sunkumai suprasti pokalbio taisykles (vienpusiškumas, pertraukinėjimas, dominavimas, minimalus dalyvavimas, sunkumai pakeisti pokalbio temą, sunkumai pokalbį pradėti ar pabaigti) 
• Kalba „sukauptomis“ frazėmis ar frazėmis pasiskolintomis iš kitų asmenų ar situacijų 

Bendravimas- bendri bruožai 

• Sunkumai užmezgant ar palaikant akių kontaktą 
• Veidas mažai judrus, išskyrus stiprias emocijas, tokias kaip pyktis; grimasavimas 

• Sunkumai suprasti veidų išraiškas ir kito asmens emocijas 
• Kartais gali sąžininga žiūrėti į kito žmogaus veidą, ieškodami prasmės, kurios nesuvokia 
• Sunkumai suprasti kūno kalbą 
• Nejautrūs neverbalinėms kitų užuominoms (pozos, veido išraiškos) 
• Neteisingai supranta ir gali neteisingai interpretuoti kitų žmonių veido išraiškas ar gestus. 
• Sunkumai suprasti grupės sąveikas 
• Sunkiai skiria tarp pažįstamų ir draugų 

• Sunkumai atpažįstant veidus, jei jie nėra įprastoje aplinkoje ar įprastame kontekste 

• Šaltoki, užsidarę, pernelyg santūrūs arba perdėtai draugiški 
• Gali pasisavinti kitų elgesį, kalbos ar rengimosi ypatumus tam, kad pagerinti ir padaryti sklandesne socialinę komunikaciją ir adaptaciją 

• Sunkumai priimant kritiką ar korekciją 
• Sunkumai pasiūlyti kritiką neatrodant grubiu, pedantišku ar bejausmiu 
• Sunkumai suprantant ir taikant nerašytas taisykles 
• Nebrandžios manieros 

• Nesuvokia privačių ir viešai rodomų asmens priežiūros įpročių 
• Diskomfortas manipuliuojant ar žaidžiant žaidimus su kitais 
• Nemoduliuota reakcija, jei yra manipuliuojamas, patronuojamas ar valdomas kitų 
• Naivus pasitikėjimas kitais 
• Drovumas 
• Mažas dalyvavimas grupiniuose susirinkimuose ar konferencijose, arba visiškas nedalyvavimas 
• Pastovus nerimas apie tai, kaip atrodo ir kaip atlieka darbus, nepriklausomai nuo to, kad yra giriamas 

• Skrupulingas sąžiningumas, dažnai išreiškiamas visiškai nuginkluojančiu ar neadekvačiu būdu 
• Sunkumai užsidedant socialinę kaukę, kad paslėpti realius jausmus, nuotaikas, reakcijas 
• Neadekvatus socialinių kaukių naudojimas: užsideda vienokią, o visi kiti kitokią 
• Ilgą laiką nesupranta socialinės hierarchijos ypatumų 
• Jie sudaro įspūdį trapaus pažeidžiamumo kartu su patetišku vaikiškumu, ką vieni laiko be galo jaudinančiu dalyku, o itin nepakenčiamu. 
• Socialinė branda vėlesniais metais 

Socialinio kontakto sutrikimai yra ne dėl nenoro bendrauti. Problema kyla iš to, kad jie nesupranta ir nesugeba naudoti taisyklių, kurios reguliuoja socialinį bendravimą. 

AS asmenys nori draugystės. Nors šie asmenys gali teisingai apibūdinti kitų žmonių ketinimus, emocijas, tačiau jie negali jų spontaniškai naudingai panaudoti. Spontaniškos adaptacijos stoka yra susijusi su perdėtu pasitikėjimu formaliomis taisyklėmis. 

Jie gali suvokti savo sunkumus ir stengtis juos įveikti, tačiau neadekvačiais būdais ir be ryškesnės sėkmės. Jie neturi jutimo, kaip prisiderinti prie kitų. 

Labai nedaugelis anamnezėje turi tikrai keistų socialinių poelgių, dažniausiai dėl empatijos stokos. 

Emocijos 

• Vidinis jausmas neatitinka išorinio jo pasireiškimo 
• Sunkumai išreikšti emocijas 
• Suirzimas, pyktis, atsiribojimas nuo kitų atsiranda iš niekur ir gali pasireikšti netikėtu rakursu 
• Pyktis ant savęs, ant kitų, apmaudas 
• Viena emocinis įvykis gali apspręsti visos dienos nuotaiką 
• Nevaldomos baimės, sunkumai vertinant situacijos keliamą baimę- gali būti bebaimiai pavojingose situacijose ir pernelyg baimingi saugioje aplinkoje 
• Emocinių reakcijų blankumas 
• Problemos išreiškiant meilę ir prisirišimą taip, kaip tikisi kiti. 

Kognityvinės funkcijos 

• Labai orientuoti į detales 
• Sunkumai įvertinant pilną vaizdą ar situaciją 
• Sunkumai suprasti priežastingumą 
• Viską vertina tuo pačiu lygmeniu, neatsižvelgiant į tai, ar tai adekvatu, ar ne 
• Labiau vertina konkrečias, negu abstrakčias koncepcijas, mąstymas labiau konkretus 
• Pažodinis instrukcijų supratimas, nesugebėjimas skaityti tarp eilučių 
• Priklausomi žingsnis po žingsnio išmoktoms procedūroms, sunkumai kyla, kai vienas iš žingsnių pakeičiamas, ištrinamas 
• Sunku nukreipti kita kryptim (mąstymo kryptis, veikla) 
• Polinkis į perserveracijas, ji gali būti apibūdinta „buldogo atkaklumas“ 
• Sprendimo patologija, pvz. neadekvatus sezonui apsirengimas 
• Sunkumai įvertinant problemų svarbą (per medžius nemato miško) 

• Apsunkintas suvokimas, kada pabaigiama užduotis 
• Sunkumai organizuoti ir eiliškumą sustatant (planavimas ir vykdymas, užduočių vykdymas logine funkcionalia tvarka) 
• Rezistentiškumas ar nesėkminga žodinė terapija 
• Teikia pirmenybę vizualiai orientuotoms intrukcijoms ir apmokymams 
• Gali pasižymėti išskirtiniais gabumais tam tikrose srityse, tačiau labai menkomis kitose, pvz. vadinamieji eruditai 
• Autistiškame individe abstraktus mąstymas taip išvystytas, kad ryšys su konkrečiais dalykais, objektais ir žmonėmis dalinai yra prarastas. 
• Dauguma žmonių naudoja 2-3 mokymosi stilius. Autistai paprastai naudoja vieną mokymosi stilių. 

Neįprastas jų požiūris priklauso nuo tendencijos pasirinkti, nuo ko pradėti loginę grandinę, kas nebūdinga asmeniui, kuris gerai sugėręs savo kultūrinę aplinką. Kartais tai atrodo neadekvatu, tačiau kartais gali suteikti naują požiūrio kampą. Moksla, mena, netradic sprendima.

„Tai kitoks, bet ne defektinis mąstymo būdas“ (Tony Atwood) 

Jutimai 

• Sensorinė perkrova (isderina iki fiz skausmo)
• Problemos dėl prisilietimų (nenori apsikabinti)
• Pernelyg jautrūs arba visai nejautrūs šviesai, skausmui, prisilietimams, garsams, kvapams 
• Gali trokšti specifinių prisilietimų, kvapų, garsų ir t.t. 
• Gali turėti sužeidimų, kurie jiems nekelia jokio rūpesčio 
• Gali jausti fizinį skausmą dėl pernelyg intensyvaus dirginimo šviesa, garsu, prisilietimu 
• Išrankūs maistui- tiek pačiam maistui, tiek formai, kaip jis pateikiamas lėkštėje, ant stalo 
• Pernelyg jautrūs pasikeitimams aplinkoje, žmonėms, vietoms 
• Perdėta stimuliacija gali būti dėl pernelyg didelio kiekio verbalinių nurodymų ar instrukcijų 
• Ankstyvas sužadinimas garsais, minia, šviesa, kvapais 
• Uoslės ir olfaktorinė disfunkcijos 
• Eidetizmas (dirginimas is 1sis I kita persimeta. Muzika spalvomis ar atv)

Savęs ir kitų suvokimas 

• Sunkumai suprasti, kur baigiasi jų kūnas 
• Kartais neatpažįsta savęs veidrodyje 
• Sunkumai su veido ir balso atpažinimu 
• Negali suprasti, ką kiti galvoja 
• Ilgai neišmoksta apsimesti/vaidinti, bet kai išmoksta, peržengia visas ribas 
• Neturi supratimo arba neteisingai supranta kitų darbotvarkes, prioritetus, pirmenybes 
• Sunkumai suprasti kito mintis ir jausmus tokioje pačioje situacijoje, kaip kitokius (“Proto teorija”) 
• Sunkumai suprantant, kur yra kito asmens erdvė 

Motorika 

• Judesių nedaug, jie nerangūs ir neadekvatūs. 
• Judesiai ir laikysena keisti. 
• Kartais turi problemų rašyti ir piešti. 
• Keisti stereotipiniai judesiai galūnėse ir kūne. 
• Balanso problemos 
• Sunkumai su kai kuriais įgūdžiais reikalaujančiais tam tikro motorinio išsivystymo (90proc blogai atlieka žaidimus, kur reikalingi motoriniai įgūdžiai) 
• Sunkumai su didžiaisiais motoriniais įgūdžiais: šlaužimas, dviračio vairavimas, plaukimas 
• Subtilūs įgūdžiai- rašysena, raištelių užsirišimas 
• Kai kurie įgūdžiai atitinka amžių, tuo tarpu kiti atsilieka (pvz. anksčiau išmoksta užsirišti raištelius, negu lipti laiptais)  nemoka bordiuru eiti, ciuozti slidineti neismoksta
• Neįprastas vaiščiojimas arba nerangumas 
• Sunkumai su motoriniais įgūdžiais, kurie reikalauja tikslios vizualinės percepcijos, tokie kaip ėjimas per automobilų parkavimosi aištelę, naudojimasis besisukančiomis durimis, dalyvavimas sportinėse rungtyse (pirstu galiuku vaiksciojau, kaire desine, vakar rytoj
• Koordinacijos sutrikimai 
• Gali būti pavėluotas vaikščiojimas. 
• Paprastos motorinės funkcijos su amžiumi gerėja, sudėtingos nyksta. 

Pavyzdys: „negalėjo marširuoti dėl nerangumo ir nesugebėjimo atlikti tinkamus judesius tinkamu laiku- atleistas iš armijos“. 

Orientacija 

• Paklysta, lengvai dezorientuojami 
• Nežino, kaip apsisukti, problemos su kryptimis 
• Problemos su laiko suvokimu 
• Sutrikęs judesio suvokimas 
• Sutrikęs erdvinis suvokimas 
• Sutrikęs vizualinis/periferinis suvokimas 

Seksualinės funkcijos 

• Apie 20-uosius gyvenimo metus seksualinis supratingumas yra kaip paauglio 
• Vaikinai ieško būdų, kaip patikti merginoms, knygose (paaiskinta kaip su mergina uzmezgti santyki )
• Žemas tariamas (ar matomas) seksualinis aktyvumas 
• Danai teigia, kad skyrybų dažnumas yra 80proc. 
• Geresni rezultatai, jei abu sutuoktiniai turi AS 

Elgesys stresinėse situacijose 

• Mentalinis užsidarymas /kognityvinis uztrumpinimas kaip atsakas į konfliktinius reikalavimus ar “multitaskingą” 
• Generalizuotas pasimetimas esant stresinei situacijai 
• Pakeltas balso tonas streso ar frustracijos metu 

Savęs nuraminimo/komforto suteikimo įgūdžiai 

• Reikia daiktų, kurie ramina, pvz. apklotėliai, minkšti žaislai (is vaikystes issaugotu)
• Gali reikėti išorinių objektų nusiraminimui- glostymo, besisukančio objekto 
• Komforto būseną pasiekia naudodami mažąsias motorines stimuliacijas- lingavimą, niūniavimą, pirštų, kojų judinimą, čiulpimą, trynimą, pirštų sudėjimą ratu ar drabužių siūlių čiupinėjimą 
• Gali reikėti specifinės vietos išsikrauti 
• Relaksacijai reikalingos formalios instrukcijos (nelabai pavyksta 

Asmenybės bruožai

• Aiškus “sveiko proto” nebuvimas 
• Daug ir įvairių kolekcijų 
• Perfekcionizmas 
• Žemas iki vidutinio paranojos lygis 
• Raukymasis gromulavimas, fiksavimasis į blogus įspūdžius, trunkantis pernelyg ilgai 
• Akivaizdus relaksacijos, atsipalaidavimo nebuvimas 
• Rimtas visą laiką (as gimiau rimta)
• Žinomas kaip vienpusiškai mąstantis 
• Greitai užsidegantis charakteris 
• Socialinė izoliacija ir didelis susirūpinimas privatumu 
• Ribotas drabužių pomėgis, jaučia diskomfortą su uniformomis ir formaliais darbo drabužiais 
• Orientuoti į taisykles, rigidiškas jų laikymasis ten, kur reikalingas lankstumas 
• Linkę rinktis žinomus elgesio stereotipus, kur maža netikėtumų tikimybė 
• Linkę rinktis įprastus drabužius, žmones, vietas 
• Sunkumai su veiklos pasikeitimais 

• Sunkumai užmezgant ir palaikant draugystes (ypač su bendraamžiais) 
• Dažnai žavisi automobiliais, lakrodžiais, žemėlapiais. 
• Stiprus ir staigus mėgimas ar nemėgimas 

„egocentriški iki kraštutinumo” (H. Asperger apie vaikus) 

• Paprastai toks asmuo turi stiprų norą siekti žinių, tiesos ir perfekcionizmo, turėdamas skirtingus prioritetus, lyginant su kitais žmonėmis. Skirtingas situacijų ir sensorinės patirties suvokimas. Prioritetus teikia problemos išsprendimui, o ne socialinių ar emocinių kitų asmenų poreikių patenkinimui. 
• Labiau vertina kūrybiškumą, negu bendradarbiavimą. 
• Gali suvokti klaidas, kurių nemato kiti, nes labiau skiria dėmesį detalėms, o ne paveikslo visumai. 
• Žinomi, kai tiesmukiški, išsakantys savo nuomonę, sąžiningi ir kryptingi, turintys stiprų socialinio teisingumo jausmą (nemoka graziai pasakyti ka mato)

Kasdieninės veiklos organizavimas- asmeninės ir darbinės 

• Fokusuojasi į detales, o ne į visumą 
• Pastoviai rūšiuoja daiktus 
• Nori, kad daiktai būtų sudėti tam tikra tvarka 
• Rigidiški elgesio ritualai 
• Teikia pirmenybę paprastoms, pasikartojančioms rutinoms 
• Polinkis pilnai užbaigti vieną užduotį prieš pradedant kitą 
• Rigidiškas rutinų ir taisyklių laikymasis, ypatingas dėmesys detalėms, ypač vaizdinėms ar tokioms, kurios gali būti vizualizuotos („Mąstymas paveikslėliais“) ar kognityvinėms detalėms, kurios dažnai išmoktos mintinai 
• Atotrūkis dėl vidinių ar išorinių pojūčių, minčių, todėl atrodo užsisvajoję ar pasinėrę į savo vidinį pasaulį 

• Akivaizdus bjaurėjimasis maistu, jei netinka 
• Sunkumai nustatant laiką reikalingą užduočiai įvykdyti 
• Sunkumai išmokstant savęs monitoravimo technikas 
• Nenoras pasiekti reikalaujamų rezultatų tradiciniu būdu 

Darbinės savybės 

Sunkumai dirbti komandoje. 

Sąmoningas stengimaisi viską atlikti aukščiausiame lygyje galvojant, kad kitu atveju pastangos bus nepastebėtos ir neįvertintos. 

Intensyvus pasididžiavimas vertinant ar atliekant darbus, ką kiti dažnai vertina kaip nesiskaitymą. 

Sarkazmas, negatyvizmas, kriticizmas. 

Sunkumai priimti komplimentus, dažnas atsakymas į juos saviironija ar save sumenkinančiais žodžiais. 

Tendencija pasimesti esant sensoriniai perkrūviui, multitaskingui, ar kaip iškeliamos prieštaringos ar traumuojančios užduotys. 

Sunkumai pradėti projektą. 

Diskomfortas esant varžyboms, reakcijos į pralaimėjimą „išeina už ribų“. 

Žema motyvacija vykdyti užduotis, jei nėra momentalaus asmeninio susidomėjimo. 

Neapsižiūrėjimas ir užduočių užmiršimas, jei nėra formalaus priminimo, tokio, kaip tvarkaraštis. 

Didelis susirūpinimas darbo vietos tvarka ir atrodymu. Lėtas darbo vykdymas.
Perfekcionizmas.
Sunkumai su nestruktūruotu laiku. 
Nenoras prašyti pagalbos.
Perdėtas klausinėjimas.
Žemas jautrumas rizikai aplinkoje tiek, kiek tai liečia patį, tiek ir kitus. Sunkumai su ataskaitomis.
Pasikliovimas vidiniais kalbos procesais- kalbėjimas atliekant užduotis. Stresas, frustracija, pyktis, jei pertraukiamas.
Sunkumai derybose ar konfliktinėse situacijose, ar apsiginant. 
Labai žemas kategoriškumo (nenuolaidumo) lygis. Nenoras priimti vadovybės nuomonę ar superviziją. Didelis noras apmokyti ir globoti naujai atėjusius. Sunkumai palaikant santykius su vadovybe. 
Dažnai vertinami kaip jautrūs, negalintys atsispirti įžeidinėjimams ar „kaulinimui“. 
Puntualumas ir sąžiningumas (dorumas).
Vengia socializacijos, mažų pašnekesių darbe ar už jo ribų. 

Neurologinės funkcijos 

• Daugelis funkcinių sričių panašios į rinkinį stiprybių ir silpnybių 
• Netvarkingos, permainingos neurologinės funkcijos 
• Nereguliarus miegas 
• Sensorinio procesingo sutrikimai 
• Paprastas regėjimas n. y., tačiau sudėtingi vizualinės- erdvinės organizacijos įgūdžiai, ypač naujoje situacijoje, blogesni už amžiaus normas 
• Auditorinio procesingo sutrikimai 
• Sensorinės integracijos sutrikimai 
• Sunkumai vertinant gylį, atstumą, aukštį 
• Psichomotorinės koordinacijos sutrikimai yra bilateraliniai, nors labiau išreikšti kairėje kūno pusėje. 
• Bilateraliniai taktiliniai- percepciniai- taip pat. 

Žievinis regėjimo sutrikimas (“Cortical visual impairment”) 

• Labiau linkę naudoti periferinį, o ne centrinį matymą 
• Tendencija žiūrėti į šalį, kai siekiama objekto 
• Susijęs su centrinio garsų apdorojimo sutrikimu (labai domisi garsais, labiau reaguoja į intonacijas, o ne į realius žodžius) 
• Susiję su nesugebėjimu organizuoti save erdvėje 
• Sunkumai atskirti kairę nuo dešinės 
• Sunkumai nurodyti savo kūno dalis 
• Sunkumai atpažinti spalvas 

Komorbidiškumas:

Psichikos sutrikimai suaugusiojo amžiuje: • Nerimas;
• Depresija; Obsesinis-kompulsinis sutrikimas; Psichozė, šizofrenija. 

Kiti svarbūs elgesio ar būsenos aspektai: 

• Suicidiškumas (mintys ir veiksmai); 
• Asmenybės sutrikimai (nors sociopatija yra reta); 
• Piktnaudžiavimas alkoholiu; 
• Valgymo sutrikimai; 
• Lyties disforija. 

• Epilepsija; 

Neurovystymosi sutrikimai: 

• Intelektualinis nepakankamumas ar intelektualinio nepakankamumo sutrikimas; 
• ADHD; 
• Socialinis (pragmatinis) komunikacijos sutrikimas; 
• Komunikacijos sutrikimai; 
• Vystymosi koordinacijos sutrikimas; 
• Įvairūs tikai. 

Asperger atžymėjo, kad tik vienam iš 200 jo aprašytų atvejų buvo diagnozuota šizofrenija. 

Wolff ir Chick 1980m atliko 22 AS turinčių asmenų sekimą: viena nustatyta šizofrenija, kitam taip pat, bet mažiau tikėtina, 5 iš 22 bandė žudytis ankstyvoje jaunystėje. 

Utta Frith: iš 18- 4 afektiniai sutrikimai, 4 tapo labai keisti ir atitrūkę nuo gyvenimo (gali būti ir dėl depresijos), 1 patyrė psichozę su kliedesiais ir haliucinacijomis (neklasifikuojamą), 1 katatoninį stuporą, 1 keistą elgesį ir nepatvirtintą šizofrenijos diagnozę, 2 keistai elgėsi, 2 bandė žudytis, o vienas kalbėjo apie tai. 

Įvairiapusiai raidos sutrikimai ir šizofreninio registro sutrikimai (1/3) 

Wing 1996: nėra duomenų, kad dažniau suserga šizofrenija. 

Šizofrenijos dažnumas nėra didesnis, negu bendroje populiacijoje 0,6proc, tačiau kliedesiai ir haliucinacijos gali pasitaikyti dažniau. 

Kodėl galima supainioti: 

• Keistas elgesys ir kalba 
• Keisti požiūriai ir gyvenimo interpretavimas 
• Veiksmai panašūs į įkyrius, kurie pasidaro gan keisti esant nuotaikos svyravimams 
• Pernelyg didelis jautrumas kritikai ir pajuokai gali būti neteisingai įvertintas kaip paranoidas. 
• Socialinių ryšių skurdumas 
• Tiems, kurie pernelyg pasinėrę į vidinius pergyvenimus, gali būti priskirtas kliedesių ar haliucinacijų buvimas 
• Kartais garsiai kalba su savim. 
• Abstrakčių ir nežinomų koncepcijų supratimas AS metu gali būti sutrikęs. Pvz. gali sakyti taip į bet kurį klausimą, kurio nesupranta, nes tai greičiausias būdas užbaigti pokalbį. 

Aspergerio sindromą turinčių asmenų negalima klausti, ar jie girdi balsus. 

Įvairiapusiai raidos sutrikimai ir depresija

Problemos atpažįstant depresiją: 

• yra problemos su subtiliu ir adekvačiu emocijų išreiškimu, pvz. gali kikenti sielvarto metu (Atwood, 1998) 
• tokių žmonių nesugebėjimas išreikšti jausmus (Howlin, 1997) 
• šių asmenų depresija nesiskiria nuo kitų depresijų, nors jos turinys gali būti kitoks: pvz. nuolatinis susirūpinimas kuo nors ar įkyrumai (gerai būtų tokiu atveju nediagnozuoti šizofrenijos) 

Lainhart ir Folstein (1994): 

• simptomai labiau stebimi kognityvinėje funkcijoje, kalboje, elgesyje,- dažniausiai nevartojami nusiskundimai nuotaika; 
• anamnezėje reikia įvertinti bazinį nuotaikos lygmenį; 
• įvertinti psichinę būseną –tiesiogiai ir netiesiogiai. 

Tantam (1991): dėl sutrikusios neverbalinės komunikacijos jie atrodo depresiški. 

Įvairiapusiai raidos sutrikimai ir nerimas (1/2) 

T. Grandin (2000) teigė, kad brendimo metu nerimas buvo jos pagrindinė emocija. 

Murris, 1998: 84,1proc vaikų su įvairiapusiais raidos sutrikimais turi nerimo sutrikimų ir nebūtinai juos išauga. 

AS sergantys asmenys ypač linkę į nerimo sutrikimus kaip į socialinio spaudimo jiems išraišką: bet koks socialinis kontaktas gali iššaukti nerimą, nes nežinoma, kai jį pradėti, palaikyti ir baigti. 

Tokį pat nerimą sukelia rutinos pasikeitimai ar sensoriniai įspūdžiai. 

Vienas iš būdų jiems susidoroti su nerimu yra pasitraukti į savo specifinio užimtumo sritį. Šis pasitraukimas netgi atspindi jų nerimo laipsnį. Kuo nerimastingesnis asmuo, tuo didesnis toks pasitraukimas (Atwood, 1998). 

Taip pat nerimą jaučiantis asmuo gali reikalauti kuo didesnės rutinos. 

Taigi, kuo didesnis nerimas, tuo ryškesni Aspergerio sindromo pasireiškimai. 

Įvairiapusiai raidos sutrikimai ir OKS 

Szatmari, 1989 tyrė 24 vaikų grupę: 8proc turintys AS ir 10proc HFA tiko OKS kriterijai. Vėliau šie simptomai pereina į suaugusiųjų amžių. 

Jei asmuo su AS turi įkyrumų, jie nevertinami kaip egodistoniniai ir jais dažnai mėgaujamasi. 

S. Baron- Cohen mano, kad terminas „įkyrumai“ neturėtų būti vartojamas autistams, kadangi nėra subjektyvaus pojūčio priešinimosi pasikartojančiam elgesiui. Jis pasiūlė terminą „pasikartojantis aktyvumas“.

OKS prasideda vėliau, jo atveju nebūna emocinio atsako stokos, empatijos problemų ir socialinių įgūdžių problemų. 

Diferencinė diagnostika su asmenybės sutrikimais 

Labai dažnai painiojama su šizoidiniu sutrikimu; 

Moterys- su ribiniu asmenybės sutrikimu:
– Daugiau sunkumų su socialiniu ir emociniu funkcionavimu; – Gali patirti daugiau prievartos dėl savo pažeidžiamumo; 

– Patekusios į stacionarus su kitomis moterimis, kurios žaloja save ar turi valgymo sutrikimų, jos gali pradėti imituoti tokį elgesį. 

Priklausomybė psichoaktyvioms medžiagoms  

Psichologas Espen Arnevik (Oslo universitetas, Norvegija) rado tik 18 tyrimų, kuriuose buvo nagrinėjamas autizmo ir priklausomybės komorbidiškumas. 

Jis nustatė, kad bendras alkoholizmo ir priklausomybės paplitimas autizmu sergantiems žmonėms svyravo nuo 0,7 iki 36 proc. 

„Dauguma tyrimų rodo, kad paplitimas yra žymiai mažesnis nei bendroje populiacijoje“. 

Jungtinėse Amerikos Valstijose priklausomybės alkoholiui paplitimas per visą gyvenimą yra 14 procentų; kitų priklausomybių nuo narkotikų atveju šis skaičius svyruoja apie 2–3 procentus. 

Autizmo diagnozė padvigubina priklausomybės riziką. Padidėjusi rizika yra sutelkta tarp tų, kurių IQ yra 100 ar didesnis. 

Rizikos „daugiklis“ – ADHD: tarp autizmo ir intelekto sutrikimų turinčių žmonių ADHD padidina priklausomybės riziką keturis kartus; tarp tų, kurių intelekto koeficientas yra tipiškas ar didesnis, ADHD padidina riziką aštuonis kartus. 

Autizmo sergančių žmonių tėvai ir broliai ir seserys taip pat turi didesnę priklausomybės riziką, o tai rodo genetinį ryšį. 

Impulsyvumas ir kompulsyvumas yra ir savikontrolės, ir „vykdomosios funkcijos“ problemos. 

Impulsyvumas yra stipriai susijęs su rizika tapti priklausomam; priklausomybė apibrėžiama kaip kompulsyvus psichoaktyvių medžiagų vartojimas, kuris išlieka nepaisant neigiamų pasekmių. 

Žmonėms, patiriantiems, pvz. Aspergerio sindromą, stebime impulsyvumo ir kompulsyvumo požymius. 

Valgymo sutrikimai 

1983 metais psichologas Christopheris Gillbergas „British Journal of Psychiatry“ skaitytojams iškėlė provokuojantį klausimą: ar autizmas ir nervinė anoreksija gali būti bendrų priežasčių? 

Gillbergo smalsumą iš dalies lėmė jo pastebėjimai apie tris berniukus autistus, kurių pusseserės turėjo valgymo sutrikimą, kuriam būdingi maisto apribojimai, mažas kūno svoris, didelė baimė priaugti svorio ir iškreiptas kūno vaizdas. 

Gillbergas, vaikų ir paauglių psichiatrijos profesorius Geteborgo universitete Švedijoje, iš pradžių teigė, kad anoreksija yra „moteriška autizmo forma“. 

Kai kurie tyrėjai teigia, kad maždaug 20 procentų žmonių, sergančių anoreksija, priklauso autizmo spektrui. 

Aleksitimija. Būdinga tiek autizmui, tiek anoreksijai. 

Anoreksijai būdingas žalingas dėmesys svoriui ir kūno įvaizdžiui, tačiau žmonės, sergantys autizmu, gali apriboti valgymą dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, susidoroti su sunkiomis emocijomis ar turėti tam tikrų nepatogumų maistui. 

Kai kuriems autistiškiems žmonėms valgymo sutrikimai gali atsirasti dėl riboto ir pasikartojančio elgesio, pasireiškiančio dideliu susidomėjimu, pavyzdžiui, kalorijų skaičiavimu, mankšta ar reikalavimu laikytis ribotos dietos. 

Valgymo sutrikimai dažniausiai prasideda paauglystėje, kai žmonių socialinis gyvenimas tampa sudėtingesnis. 

Tokia emocinė varomoji jėga gali būti ypač paplitusi tarp nediagnozuoto autizmo mergaičių, kurios gali patirti skausmingą vidinį gyvenimą be tinkamos paramos. 

Valgymo sutrikimai – tai pasirinktas tvarkymosi su nerimu ir kančia būdas. 

Būklė, vadinama vengiančiu/ribojančiu maisto vartojimo sutrikimu (ARFID), įtraukta į Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovą 2013 m. 

Tai gali būti tinkamiausia diagnozė kai kuriems autistinio spektro asmenims, turintiems nepakankamą svorį ar turintiems problemų valgyti. 

ARFID, kartais vadinamas „ekstremaliu išrankiu valgymu“, taip pat apima maisto vengimą, tačiau neapima intensyvaus dėmesio svoriui ir kūno įvaizdžiui, pastebėtam sergantiems anoreksija. 

Apribojimai: 

1. Gali būti sunku tiksliai diagnozuoti autizmą žmonėms, sergantiems sunkia anoreksija, nes badas sukelia smegenų pokyčius. 
2. Mažiau žinoma apie kitus valgymo sutrikimus. 
3. Mažiau žinoma apie valgymo sutrikimus tarp berniukų ir vyrų. 

Katatoninis elgesys, esant autizmui 

Stebimas ilgalaikės globos įstaigose: 

• Negatyvizmas; 
• Dvejojimas (ambitendenciškumas); 
• Kartotiniai judesiai (pvz. kelis kartus paspaudžia ranką); 
• Echopraksija; 
• Vaškinis lankstumas; 
• Bet koks judesys į kurią nors pusę atsveriamas priepriešinio judesio; 
• Judesiai nesklandūs; 
• Galūnių sustingimas kuriam laikui; 
• Automatinis paklusnumas; 
• Kompleksiškas manierizmas; 
• Keistos pozos; 
• Paprastos stereotipijos. 

Kitas nepaminėtas elgesys, esant autizmui 

Stebimas ilgalaikės globos įstaigose: 

• Manierizmai; 
• Keistas elgesys (vaikščiojimas ant pirštų galiukų); 
• Stereotipiniai judesiai; 
• Keista ir neadekvati išvaizda. 
• Socialinių normų nesilaikymas; 
• Keistas, egocentriškas elgesys; 
• Apsileidimas; 
• Sveikata apleista (ligos, dantys ir t.t.); 
• Asmeninė higiena; 
• Įprastinių pavojų nepaisymas; 
• Renka nereikalingus daiktus, įskaitant ir šiukšles; 
• Nekongruentiškas socialiniam ar emociniam kontekstui juokas, kikenimas. 

Diagnostika 

Asperger nesukūrė ligos diagnostinių kriterijų, jie buvo migloti iki 1981m juos aprašė Lorna Wing. 

Autizmas ligų klasifikacijose 

1978 m. TLK-9. Autizmas – kitų psichozių grupėje. 

1980 m. DSM III klasifikacija. Vaikystės autizmas – atskira diagnostinė kategorija. 

1994 m. DSM – IV Aspergerio sindromas. 

1992 m. TLK-10 klasifikacija. Vaikystės autizmas – įvairiapusių raidos sutrikimų grupėje. 

2013 m. DSM – V klasifikacija. Autizmo spektro sutrikimai. TLK-11: seka DSM – V klasifikacijos pavyzdžiu. 

DSM-IV diagnostiniai kriterijai  

A kokybinis socialinių sąveikų sutrikimas, pasireiškiantis bent jau dviem 

požymiais iš sekančių: 

• Ryškus sutrikimas naudojant daugybę neverbalinio elgesio pasireiškimų- akių kontaktas, veido išraiška, kūno pozos, gestai,- tai kas reguliuoja socialinę sąveiką. 
• Nesugebėjimas užmegzti tinkamus pagal išsivystymo lygį ryšius su bendraamžiais. 
• Trūksta spontaniško siekio pasidalinti pomėgiais, interesais ar pasiekimais su kitais asmenimis (t. y. nepakankami rodo, atneša, nurodo interesų objektus kitiems asmenims). 
• Socialinio ir emocinio grįžtamojo ryšio stoka. 

DSM-IV diagnostiniai kriterijai 

B Ribotas, pasikartojantis ir stereotipinis elgesys, interesai ir veikla, kas 

pasireiškia bent jau vienu požymiu iš sekančių: 

• Visa apimantis įsitraukimas į vieną ar daugiau stereotipiškų ir ribotų interesų sričių, kas nėra normalu intensyvumo ar fokusavimo prasme. 
• Akivaizdžiai nelankstus laikymasis specifinių nefunkcionalių rutinų ar ritualų. 
• Stereotipiški ir pasikartojantys motoriniai manierizmai (plojimas rankomis, rankų ir jų pirštų sukiojimas ar kompleksiški viso kūno judesiai). 
• Pastovus susirūpinimas objekto dalimis. 

DSM-IV diagnostiniai kriterijai  

C Sutrikimai sukelia kliniškai reikšmingą sutrikimą socialinėje, užimtumo ar kitoje svarbioje funkcionavimo srityje. 

D Nėrakliniškaireikšmingokalbosvėlavimo(pavieniaižodžiainaudojami jau 2 metų amžiuje, komunikacinės frazės 3). 

1. E  Nėra kliniškai reikšmingo vėlavimo vystantis kognityvinėms funkcijoms, rūpinimuisi savimi ar adaptaciniam elgesiui (išskyrus socialinę sąveiką) bei smalsumui aplinkos atžvilgiu vaikystėje. 
2. F  Kriterijai neatitinka kito specifinio PDD ar šizofrenijos. 

DSM-IV diagnostiniai kriterijai  

DSM-IV ekskliuduoja kalbos ir kalbėjimo ypatumus, taigi, jos diagnostiniai kriterijai yra siauresni, negu tie, kuriuos pateikė Chr. Gillberg ar Lorna Wing. Remiantis ja keli atvejai aprašyti paties Asperger turėtų būti atmesti. 

DSM-V diagnostiniai kriterijai  

DSM-5 dabar turi tik vieną plačią autizmo kategoriją: autizmo spektro sutrikimas, kuris pakeičia visus ankstesnius spektro sutrikimus, įskaitant Aspergerio sutrikimą, išplitusius vystymosi sutrikimus (PDD) ir autizmą.

Autizmo spektro sutrikimas apima sudėtingų neurologinio vystymosi sutrikimų grupę, kuriai būdingi pasikartojantys ir būdingi elgesio modeliai bei sunkumai komunikuojant bei socialinėse sąveikose. 

Simptomai pasireiškia nuo ankstyvos vaikystės ir turi įtakos kasdieniam funkcionavimui. 

Socialinio bendravimo trūkumai gali būti: 

1. Sumažėjęs dalijimasis interesais su kitais. 
2. Sunku įvertinti savo ir kitų emocijas. 
3. Atsisakymas išlaikyti akių kontaktą. 
4. Nepakankamas įgūdis naudojant neverbalinius gestus. 
5. Sutrikusi ar scenarijuota kalba. 
6. Abstrakčių idėjų aiškinimas pažodžiui. 
7. Sunku susirasti draugų ar juos išlaikyti. 

Riboti interesai ir pasikartojantis elgesys gali apimti: 

1. Elgesio nelankstumas, labai sunku susidoroti su pokyčiais. 
2. Pernelyg susikoncentravimas į nišines temas, neįtraukiant kitų. 
3. Tikimasi, kad kiti bus vienodai suinteresuoti tomis temomis. 
4. Sunku toleruoti rutinos pokyčius ir naują patirtį. 
5. Jautrus padidėjęs jautrumas, pvz., Pasibjaurėjimas garsiais garsais. 
6. Stereotipiniai judesiai, tokie kaip rankų plakimas, supimas, sukimasis. 
7. Daiktų, dažnai žaislų, išdėstymas labai konkrečiu būdu. 

Dabartinis DSM-5 diagnostikos vadovas padalijo sutrikimą į tris skirtingus laipsnius: 

1 lygis: reikalinga parama;
2 lygis: reikia didelės paramos;
3 lygis: reikia labai didelės paramos. 

Asmenys, turintys 1 lygio autizmą, be tinkamos paramos, pasižymės pastebimais socialinio bendravimo sutrikimais. 

Dažnai 1 lygio autizmo asmenų elgesys apima: 

• Elgesio ir mąstymo nelankstumas. 
• Sunkumai perjungiant veiklą. 
• Sunkumai vykdomojoje funkcijoje, kas neigiamai įtakoja nepriklausomumą. 
• Netipiškas atsakas socialinėse situacijose. 
• Sunku pradėti socialinę sąveiką ir išlaikyti abipusiškumą socialinėje sąveikoje. 

Asmenys, turintys antro lygio autizmą, turės reikšmingesnių problemų tiek kalbinio, tiek neverbalinio bendravimo srityje: 

• Kalba paprastais, atskirais sakiniais. 
• Aiškus pasikartojantis elgesys. 
• Turi daugiau siaurų ir specifinių interesų. 
• Pasipriešinimas pokyčiams. 
• Rodo akivaizdžiai sumažėjusį susidomėjimą socialinėmis situacijomis ar sąveika. 

3 lygis yra sunkiausia autizmo forma. Šios kategorijos vaikai elgsis taip pat, kaip ir 1 ir 2 lygiai, tačiau kraštutiniau. 

Problemos, pasireiškiančios tiek žodžiu, tiek neverbaliniu būdu, gali labai apsunkinti veiklą, socialinį bendravimą ir vietos pasikeitimą. 

Pasikartojantis elgesys yra dar vienas 3-io lygio autistinio spektro sutrikimo simptomas. 

Asmuo, turintis 3 ASD lygį, turės labai ribotą supratingumą ir retai inicijuos sąveiką. 

Kai jie inicijuoja sąveiką, jie tai padarys gan keistai, neįprastai. 

Asmuo, turintis 3 lygį, taip pat reaguos tik į labai tiesioginius kitų žmonių socialinės sąveikos signalus. 

Nors ASD lygiai yra naudingi nurodant autizmo sunkumą ir paramos poreikius, kategorijos nėra išsamios. Jie gali būti subjektyvūs ir neturėti niuansų, o DSM-5 nesuteikia konkrečios informacijos apie nurodytas paramos rūšis ar situacijas, kai reikia pagalbos. Pavyzdžiui, kai kuriems autistams reikia pagalbos mokykloje, tačiau jie puikiai jaučiasi namuose, o kiti gali gerai mokytis mokykloje, tačiau kovoja socialinėse situacijose. 

Be to, lygis, kuris žmogui priskiriamas pirmą kartą diagnozavus, gali pasikeisti, kai jis tobulina ir tobulina socialinius įgūdžius, o svyruoja tokių problemų kaip nerimas ar depresija, būdingos tarp autizmo žmonių, sunkumas. 

Esmė: priskyrimas vienam iš trijų autizmo lygių gali būti naudingas norint suprasti, koks gali būti aukšto ar prasto funkcionavimo lygis, ir nustatyti, kokios paslaugos ir palaikymas jiems labiausiai tiktų. Tačiau tai neprognozuos ar neatsižvelgs į jų asmenybės ir elgesio niuansus, o tai reiškia, kad jų teikiama parama ir paslaugos turi būti labai individualizuotos. 

Kiti klausimynai: 

• Asperger ‘s Syndrome Diagnostic Scale (Asperger Sindromo Diagnostinė Skalė) (2001)- Myles, Boek, Simpson: 50 punktų, padalinta į 5 poskasius (kalba, socialinė, maladaptacinė, kognityvinė, sensomotorinė). Skirta vaikams nuo 5 iki 16 metų. Trunka 15 min. 
• Asperger Syndrome Screening Questionnaire“ (ASSQ, Asperger Sindromo Skriningo Skalė), Ehlers ir kt, 1999 
• PDD-Q (Pervasive Developpmental Disorders, Questionary), Baron- Cohen ir kt. , 1996 
• Autism Diagnostic Interview- Revised (ADI-R, Autizmo Diagnostinis Interviu- Revizuotas), Lord ir kt, 1994 
• Autism Diagnostic Observational Schedule-Generic, (ADOS-G, Autizmo Diagnostinis Stebėjimo Aprašas), Lord ir kt 1999 
• The Checklist for Autism in Toddlers (CHAT, Kūdikių Autizmo Nustatymo Aprašas), Baird ir kt, 2000 
• Autism-Spectrum Quotient (Autizmo Spektro Koeficientas), S. Baron- Cohen ir kt 

Į ką atkreipti dėmesį –Aspergerio sindromo

Naujagimystė ir pirmieji 12 gyvenimo mėnesių: 

•Dėmesys ir interesai;
•Bendrystė;
•Ankstyvieji socialinio suvokimo ženklai. 

Kalba ir komunikacija: 

•Kalbos vystymasis;
•Grįžtamasis ryšys komunikacijoje; 

Kūno kalba: 

•Veido išraiška; 

•Gestų naudojimas (gali kaitaliotis laikotarpiai su minimaliu gestų panaudojimu ir laikotarpiai su perdėtu gestų vartojimu); 

Socialinė sąveika: 

• Socialinis jausmas; 
• Kitų pasirinkimas; 
• Draugystės; 

Akių kontaktas: 

• Žvilgsnio kokybė, panaudojimas. 

Vaizduotė ir apsimetimas: 

• Žaidimai su įsivaizduojamais draugais; 
• Interesų pasikartojimas; 

Kūno judesiai: 

• Stereotipijos, manieringumas, toks kaip vaikščiojimas ant pirštų galų. 

Sensoriniai ypatumai: 

• Atsakas į iki slenkstinę ar pernelyg stiprią stimuliaciją. 

Proksimalinė sensorinė stimuliacija: 

• Tvarkymasis su objektais; • Savi-stimuliacija; 

Atsakas į garsus: 

• Traukia arba kelia stresinę reakciją; 

Atsakas į vizualinius stimulus ir kiti sensoriniai ypatumai: 

• Susižavėjimas skirtingomis sensorinėmis patirtimis; 
• Distresas, sukeltas „normalaus“ stimulo; 

Rutinos ir nenoras keistis: 

• Kolekcionavimas; 
• Rutinos ir nekintamumo palaikymas aplinkoje; 
• Rezistentiškumas pokyčiams; 

Elgesio sunkumai vaikystėje ir suaugusiojo amžiuje: 

• Elgesys namuose ir viešose vietose; 
• Elgesys vaikystėje ir suaugusiojo amžiuje. 

Pradinis vertinimas 

Užduoti tinkamus klausimus. Klausytis.
Pastebėti.
Stebėti atsaką ir elgesį. 

Visa tai daryti turint omeny dvi kryptis: autizmo patvirtinimas ir autizmo atmetimas. 

Nepamiršti komorbidiškumo. 

Keturi pagrindiniai žingsniai pradiniame vertinime: 

1. Pirminis susitikimas su pacientu ir bet kokiu lydinčiu asmeniu; 
2. Pokalbis su pacientu, aiškinantis priežastis, dėl kurių jis siekia vertinimo; įvertinti ir ne-autistinius atvykimo paaiškinimus; 
3. Interviu su artimuoju, ypač svarbu gauti informacijos apie ankstyvąjį laikotarpį; 
4. Apibendrinimo padarymas: 
   0. kokius tolimesnius žingsnius daryti; 
   1. pasitikslinti lūkesčius. 

• Stebėti tai, kas vyksta laukiamajame; 
• Paprašyti pacientą papasakoti apie nekasdieninį įvykį; 
• Pertraukti pasakojimą kokiu nors komentaru, greitai pakeisti temą; 
• Įvertinkite galimą nerimą dėl naujo socialinio kontakto; 
• Konsultacijoje verta vykdyti du scenarijus – formalų ir neformalų (ir tai skiriasi nuo įprastinio konsultavimo stiliaus); autizmo bruožai turėtų išlikti tuose skirtinguose kontekstuose; jei neformalaus pokalbio metu dingsta autistiški bruožai, verta pasidomėti, kokios tikrosios diagnozės paieškos aplinkybės. 

Kartkartėmis nustokite klausytis, tik žiūrėkite ir vertinkite; 

Jei tik ką pastebite, užsirašykite trumpai, nes greitai tą įspūdį galite pamiršti; 

Keiskite savo elgesį; 

Palengvinkite situaciją klausdami tiesioginius klausimus; 

Sukelkite iššūkius, nesakydami nieko, komentuodami, neklausdami; 

Įneškite skirtingumo, susitikdami su pacientu, dalyvaujant asmenims, kuriuos jis žino, ir susitikdami su pacientu vienu; 

Keiskite savo elgesį nuo palaikančio iki griežto ir pan.; 

Skatinkite didesnį šnekumą ir neverbalinę išraišką, kalbėdami apie specialią paciento susidomėjimo sritį; 

Patikrinkite socialumą, pertraukdami ir pasakydami kažką, kas jums įdomu; Apleiskite savo profesionalų informacijos rinkimą bent jau dalį konsultacijos. 

Pirmojo susitikimo metu svarbu aptarti: 

• Diagnozės nauda ir rizika; 
• Kaip jie patys supranta savo sunkumus; 
• Ar ji/s gali prisiderinti prie socialinio pasaulio aplink juos; 
• Ar reikia detalaus vertinimo; 
• Kitos priežastys atvykti – psichikos ir elgesio sutrikimai; 
• Kiek ir kokius įtrauksime artimus žmones, iš kurių galima gauti informaciją; 

Pirmojo susitikimo su artimaisiais metu svarbu aptarti: 

• Dėl ko pergyvena jie? 
• Ankstyvasis laikotarpis; 
• Pasitikslinti, ar yra daugiau žmonių, kurie gali būti naudingi. 

Po pirmo pokalbio – sprendimas: 

1. Akivaizdus autizmas; 
2. Akivaizdu – ne autizmas; 
3. Reikia detalesnio ištyrimo. 

Kalbos ir komunikacijos vystymosi ypatumai, leidžiantys galvoti apie autizmą 

• Pasikartojantys žodžiai ir/ar frazės; 
• Įvardžių maišymas; 
• Pastoviai kalba tomis pačiomis temomis; 
• Specialiųjų reikšmių žodžių naudojimas; 
• Supranta pažodžiui; 
• Apsunkintas humoro suvokimas; 
• Apsunkintas gebėjimas palaikyti dvipusį pokalbį; 
• Balso intonacijos (pvz. arba taip tyliai kalba, kad beveik nesigirdi, arba kalba perdėtai garsiai). 

Socialinės sąveikos ypatumai, itariant autizmą 

Emocinės empatijos stoka; 

Nesidomi bendramečiais: 

• Žaidžia vienas; 
• Patiria stresą, kai patenka į naują bendramečių kompaniją; 
• Bendrauja arba su gerokai vyresniais ar jaunesniais. Pastebėta, kad jaunos moterys dažnai renkasi vaikų ugdymo ar priežiūros sritį. 

Pasyvumas, nors dėl socialinio naivumo gali sekti veiksmais tų, kurie imponuoja. Lorna Wing ir jos komanda tokį socialinį pasyvumą apibūdino kaip vieną iš trijų socialinio funkcionavimo sutrikimo sub-tipų (kiti du – „buvimas nuošaliai“ ir „aktyvus, bet keistas“. 

Kiti socialinio funkcionavimo ypatumai: 

• Bendrauja su kitais pagal savo paties taisykles, bendravimo vienpusiškumas; 
• Iš pažiūros pranašesnis požiūris į kitus; būna ypatingai mandagūs ir formalūs netgi su tais, kuriuos gerai žino; 
• Netaktiškos frazės ar naivus elgesys prie kitų (tai, beje, vienas iš tų ypatumų, kuris su metais „gerėja“ ir gali pasireikšti tiesiog trumpesniu laiku leidžiamu socialinėje aplinkoje); 

Socialinės sąveikos ypatumai, leidžiantys galvoti apie autizmą  

Draugystė:
Trūksta susidomėjimo kito gyvenimu ir –ypač-jausmais; Pamiršta progas, jubiliejus;
Nėra atgalinio pasikeitimo dovanomis;
Jungia keli bendri interesai;
Susitikimams reikia „logiškos progos“;
Lengvai nutraukia ryšius, pasikeitus aplinkybėms; 

Patyčios: jos negali būti autizmo „prediktoriumi“, tačiau patyčių pobūdis ir vaiko reakcija – gali. Patyčios gali persikelti ir į darbo vietą; tai jau patikimesnis autizmo prediktorius. 

Akių kontaktas, žvilgsnis 

Daugelis ekspertų tai laiko esminiu diagnostiniu kriterijumi. Skirtumai tarp lyčių, moterys įsisavina lengviau. Spoksojimas į kitą.
Jei vaikai gerai „treniruoti“, autizmas gali būti „pražiūrėtas“. 

Prosopagnozija – „aklumas veidams“ 

Prosopagnozijos pirmą atvejį aprašė Joachim Bodamer 1947m. 

Autistai naudoja neįprastą veido vaizdo apdirbimo techniką, jiems lengviau atpažinti veidus, kai juos mato apverstus. 

Kūno judesiai 

• Gali netikėtai entuziastingai pašokti. 
• Neįprasti rankų ir plaštakų judesiai. 
• Sukasi aplinkui. 
• Nenustygimas. 
• Vaikščiojimas ant pirštų galiukų. 
• Betiksliai judesiai. 

Proksimalinės sensorinės stimuliacijos pavyzdžiai 

• Daiktų ar žmonių uostymas. 
• Objektų lietimas 
• Paviršių gremžimas ar plekšnojimas. 
• Pasikartojantis destruktyvus elgesys. 
• Pasikartojantis betikslis daiktų dėliojimas. 
• Savęs žalojimas. 
• Savi-stimuliacija be žalojimosi. 

Atsakas į vizualinį stimulą 

• Mėgsta ryškius, spindinčius daiktus; 
• Mėgsta stebėti besisukančius daiktus; 
• Sukinėja daiktus ar rankas prieš veidą; 
• Mėgsta studijuoti geometrinius kampus ar objektus. 

Psichologiniai testai 

Blogai vykdo testus, kur reikia atkurti įvykių seką („bėda tame, kad nesu labai praktiškas žmogus“) 

Atsakydamas prideda informaciją, kuri yra teisinga, bet „ne į temą“ 

Gali puikiai žinoti žodžius „pterodaktilis“ ir „aeronautika“, bet nesugeba paaiškinti, ką reiškia „vakar“. 

AS- verbalinis IQ aukštesnis, negu konstrukcinis. 

Švedų psichiatro Christopher Gillberg kriterijai  

Ryškus sutrikimas grįžtamojoje socialinėje sąveikoje (bent jau du iš sekančių): 

– Nesugebėjimas bendrauti su bendramečiais; – Nėra noro bendrauti su bendramečiais;
– Trūksta socialinio supratingumo ženklų;
– Socialiai ir emociškai neadekvatus elgesys; 

Viską apimantis siauras susidomėjimas (bent jau vienas iš sekančių): 

– Visų kitų veiklų ekskliudavimas;
– Pasikartojantis susidomėjimas;
– Domisi labiau „mechanika“, negu prasme. 

Piktnaudžiavimas rutinomis ir interesais (bent jau vienas): 

– Taiko sau įvairiuose gyvenimo aspektuose; – Taiko kitiems; 

Kalbos ir kalbėjimo problemos (bent jau trys iš sekančių): 

–  Pavėluotas vystymasis; 

–  Paviršutiniškai puiki ekspresyvi kalba; 

–  Formali pedantiška kalba; 

–  Keista prosodija, savotiškos balso charakteristikos; 

–  Supratimo sutrikimai, įskaitant neteisingas interpretacijas, pažodžiui suvokiamas prasmes; 

Neverbalinės komunikacijos problemos (bent jau viena): 

– Ribotas gestų naudojimas;
– Nerangi, nemitri kūno kalba; – Ribota veido išraiška;
– Neadekvati išraiška;
– Savotiškas sustingęs žvilgsnis; 

Motorinis nerangumas. 

Diagnostikos ypatumai (NICE) 

Įtarti, kad asmuo turi autizmą, reikia, jei yra vienas ar daugiau žemiau išvardintų simptomų: 

• Pastovūs socialinės sąveikos sunkumai; 
• Pastovūs socialinės komunikacijos sunkumai; 
• Stereotipiškas (rigidiškas ir pasikartojantis) elgesys, pasipriešinimas pokyčiams, riboti interesai 

Ir vienas ar keli iš žemiau paminėtų simptomų:

• Sunkumai įgyti ar išlaikyti darbą ar išsilavinimą; 
• Sunkumai pradėti ar palaikyti socialinius santykius; 
• Ankstyvesnis ar einamasis kontaktas su psichikos sveikatos priežiūros sistema ar mokymosi sutrikimų tarnyba; 
• anamnezėje yra neurovystymosi būsena (įskaitant mokymosi sutrikimus, dėmesio sutrikimo- hyperaktyvumo sutrikimą) ar psichikos sutrikimas. 

Pradinis vertinimas (NICE) 

Asmenims, kuriems yra įtariamas autizmas ir kurie neturi vidutiniškai išreikšto ar sunkaus mokymosi sutrikimo, verta skirti Autism_ Spectrum Quotent – 10 (AQ-10). Jei asmuo patiria skaitymo sunkumų, perkaitykite jam šį klausimyną. 

Jei asmuo surenka virš 6 balų ar jei autizmas įtariamas remiantis klinikiniais požymiais, reikia pasiūlyti modernų autizmo vertinimą. 

Papildomos rekomendacijos (NICE) 

Verta gauti antrąją nuomonę. Kada būtina tai daryti: 

• Keli specialistai komandoje nesutaria dėl diagnozės; 
• Šeimos nariai ar legalūs atstovai nesutinka su diagnoze; 
• Trūksta kompetencijos ir patirties diagnozuojant autizmo spektro sutrikimą suaugusiems asmenims; 
• Jei asmuo turi kompleksišką komorbidinį sutrikimą, tokį kaip sunkų mokymosi sutrikimą, sunkų elgesio sutrikimą, vizualines, motorines, klausos problemas ar sunkų psichikos sutrikimą. 

Atliekant išsamų vertinimą, teiraukitės ir įvertinkite 

Pagrindiniai autizmo požymiai ir simptomai (socialinės sąveikos ir bendravimo sunkumai ir stereotipinio elgesio buvimas, pasipriešinimas pokyčiams ar riboti interesai), kurie buvo vaikystėje ir tęsiasi iki pilnametystės, ankstyva raidos istorija, jei įmanoma, elgesio problemos, veikimas namuose , švietimo ar įdarbinimo srityje, buvę ir esami fiziniai ir psichiniai sutrikimai, kitos neurologinio vystymosi sąlygos, hiper- ir hipo- jutimo jautrumas bei dėmesys detalėms. 

Tiesiogiai stebėkite pagrindinius autizmo požymius ir simptomus, ypač socialinėse situacijose. 

Norėdami padėti suaugusiesiems atlikti sudėtingesnę diagnozę ir vertinimą, apsvarstykite galimybę naudoti oficialią vertinimo priemonę, pvz .: šias priemones žmonėms, neturintiems mokymosi sutrikimų: 

• suaugusiųjų Aspergerio vertinimas (AAA; apima autizmo spektro koeficientą [AQ] ir empatijos koeficientą [EQ]), 
• autizmo diagnostikos interviu-peržiūrėtas (ADI-R), 
• autizmo diagnostikos stebėjimo tvarkaraštis-bendras (ADOS-G), 
• Aspergerio sindromo (ir gerai veikiančio autizmo) diagnostinis interviu (ASDI), 
• „Ritvo Autism Asperger Diagnostic Scale-Revised“ (RAADS-R). 

Priemonės, ypač skirtos žmonėms su mokymosi negalia: ADOS-G, ADI- R.

Norėdami organizuoti ir struktūruoti sudėtingesnio vertinimo procesą, apsvarstykite galimybę naudoti oficialią vertinimo priemonę, pvz., Socialinių ir komunikacijos sutrikimų diagnostikos interviu (DISCO), ADOS-G arba ADI-R. 

Atlikdami išsamų vertinimą, įvertinkite šias rizikas 

• savęs žalojimas (ypač žmonėms, sergantiems depresija ar vidutinio sunkumo ar sunkia mokymosi negalia); 
• spartus problemų eskalavimas; 
• pakenkti kitiems; 
• Apsileidimas;
• šeimos ar gyvenamosios vietos paramos suskirstymas; 
• kitų išnaudojimą ar piktnaudžiavimą 

.Jei reikia, sukurkite rizikos valdymo planą. 

Išsamų įvertinimą turėtų atlikti kvalifikuoti ir kompetentingi specialistai, kurie turi būti komandiniai ir remiasi įvairiomis profesijomis ir įgūdžiais, jei įmanoma, įtraukdami šeimos narį, partnerį, globėją ar kitą informatorių arba naudodamiesi dokumentiniais įrodymais (pvz., mokykla), ataskaitas apie dabartinį ir buvusį elgesį bei ankstyvą vystymąsi. Išsamaus vertinimo pradžioje su asmeniu aptarkite vertinimo tikslą ir tai, kaip vertinimo rezultatai jam bus grąžinti. 

Grįžtamasis ryšys turėtų būti individualus ir prireikus įtraukti šeimos narį, partnerį, globėją ar advokatą, kuris padėtų asmeniui ir padėtų paaiškinti atsiliepimus. 

Atliekant išsamų vertinimą, teiraukitės ir įvertinkite šiuos pagrindinius autizmo požymius ir simptomus (socialinės sąveikos ir bendravimo sunkumai ir stereotipinio elgesio buvimas, pasipriešinimas pokyčiams ar riboti interesai), kurie buvo vaikystėje ir tęsėsi iki pilnametystės vystymosi istorija, jei įmanoma, elgesio problemos, veikimas namuose, mokantis ar dirbant, buvę ir esami fiziniai ir psichiniai sutrikimai, kitos neurologinio vystymosi sąlygos, hiper- ir hipo-jutimo jautrumas bei dėmesys detalėms. 

Tiesiogiai stebėkite pagrindinius autizmo požymius ir simptomus, ypač socialinėse situacijose. 

Atliekant išsamų vertinimą, atsižvelkite ir įvertinkite galimas diferencines diagnozes ir kartu egzistuojančius sutrikimus ar sąlygas, tokias kaip: kitos neurologinio vystymosi sąlygos (naudokite oficialias mokymosi negalios vertinimo priemones), psichikos sutrikimai (pvz., Šizofrenija, depresija ar kiti nuotaikos sutrikimai, ir nerimo sutrikimai, ypač socialinio nerimo sutrikimas ir obsesinis -kompulsinis sutrikimas), neurologiniai sutrikimai (pvz., epilepsija), fiziniai sutrikimai. 

Nenaudokite biologinių testų, genetinių tyrimų ar neurovizualizacijos reguliariai diagnostikos tikslais kaip visapusiško įvertinimo. 

Atliekant išsamų vertinimą, įvertinkite tokią riziką: savęs žalojimas (ypač žmonėms, sergantiems depresija ar vidutinio sunkumo ar sunkia mokymosi negalia), spartus problemų didėjimas, žala kitiems, savęs nepriežiūra, šeimos ar gyvenamosios vietos gedimas, išnaudojimas ar kitų piktnaudžiavimas. Jei reikia, sukurkite rizikos valdymo planą. 

Atliekant išsamų vertinimą, atsižvelkite ir įvertinkite 

galimas diferencines diagnozes ir kartu 

egzistuojančius sutrikimus ar sąlygas, tokias kaip: 

• kiti neurologinio vystymosi sutrikimai (naudokite oficialias mokymosi negalios vertinimo priemones); 
• psichikos sutrikimai (pvz., šizofrenija, depresija ar kiti nuotaikos sutrikimai ir nerimo sutrikimai, ypač socialinio nerimo sutrikimas ir obsesinis – kompulsinis sutrikimas); 
• neurologiniai sutrikimai (pvz., epilepsija); 
• fiziniai sutrikimai; 
• bendravimo sunkumai (pavyzdžiui, kalbos ir kalbos problemos ir selektyvus mutizmas);
• hiper- ar hipo-sensoriniai sutrikimai. 

Pagalbos asmenims turintiems įvairiapusių raidos sutrikimų Organizacinės rekomendacijos 

Turėtų būti vienas kreipimosi punktas (įskaitant kreipimąsi į specialistus) suaugusiems, sergantiems autizmu. Remti prieigą prie paslaugų ir didinti intervencijų naudojimą: 

Užtikrinti sistemas (pvz., priežiūros koordinavimą ar atvejų valdymą), kad būtų užtikrintas bendras suaugusiųjų, sergančių autizmu, priežiūros koordinavimas ir tęstinumas. 

Paskirti specialistą, kuris prižiūrėtų visą priežiūros laikotarpį (paprastai pirminės sveikatos priežiūros komandos narys tiems, kurie nėra globojami specialios autizmo grupės ar psichinės sveikatos ar mokymosi negalios tarnybos). 

Organizaciniai aspektai: specialistų komanda 

Rekomenduojama kiekvienoje bendruomenėje turėti multidisciplininę komandą, skirtą asmenims patiriantiems autizmo spektro sutrikimus. Turėtų įeiti: klinikinis psichologas, slaugytojas, užimtumo terapeutas, psichiatras, socialinis darbuotojas, kalbos ir kalbėjimo specialistai, palaikantys specialistai (panašu į atvejo vadybininkus). 

Autizmo specialistų komanda turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį: 

• Diagnostikoje; 
• Specialistų priežiūra ir intervencijos; 
• Patarimai ir kitų sveikatos priežiūros specialistų lavinimas apie diagnozę, diagnostiką, priežiūrą ir intervencijas suaugusiems autizmą patiriantiems asmenims; 
• Pagalba pasiekiant ir palaikant kontaktą su apgyvendinimo, mokymosi, įdarbinimo tarnybomis; 
• Pagalba šeimoms, partneriams, besirūpinantiems tada, kai to reikia; 
• Priežiūra ir intervencijos asmenims, kurie gyvena specialistų priežiūroje; 
• Lavinimas, parama, konsultacijos personalui, kuris rūpinasi autizmą patiriančiais asmenims priežiūros namuose ar bendruomenės priežiūros centruose. 

Darbuotojai, atsakingi už suaugusiųjų, sergančių autizmu, identifikavimą ar įvertinimą, prireikus turėtų pritaikyti šias procedūras, kad užtikrintų veiksmingą jų įgyvendinimą, įskaitant pakeitimus aplinkoje, kurioje atliekamas vertinimas ir vertinimo trukmę ir tempą. 

Išsamų įvertinimą turėtų atlikti kvalifikuoti ir kompetentingi specialistai, kurie turi būti komandoje ir remiasi įvairiomis profesijomis bei įgūdžiais, jei įmanoma, įtraukdami šeimos narį, partnerį, globėją ar kitą informatorių arba naudodamiesi dokumentiniais įrodymais (pvz., mokykla). ataskaitas) apie dabartinį ir buvusį elgesį bei ankstyvą vystymąsi. 

Išsamaus vertinimo pradžioje su asmeniu aptarkite vertinimo tikslą ir tai, kaip vertinimo rezultatai jam bus grąžinti. Grįžtamasis ryšys turėtų būti individualus ir prireikus įtraukti šeimos narį, partnerį, globėją ar advokatą, kuris padėtų asmeniui ir padėtų paaiškinti atsiliepimus. 

Visi darbuotojai, dirbantys su suaugusiais, sergančiais autizmu, turėtų: 

• bendradarbiauti su suaugusiais, sergančiais autizmu, ir prireikus su jų šeimomis, partneriais ar globėjais; 
• pagarbiai siūlyti paramą ir rūpestingumą; 
• skirkite laiko, kad sukurtumėte patikimus, palaikančius, empatiškus ir nesmerkiančius santykius kaip esminę priežiūros dalį. 

Visi sveikatos ir socialinės priežiūros specialistai, teikiantys pagalbą ir paramą suaugusiems, sergantiems autizmu, turėtų: 

• siekiama puoselėti asmens savarankiškumą, skatinti aktyvų dalyvavimą priimant sprendimus dėl globos ir remti savivalda; 
• kur įmanoma, išlaikyti individualių santykių tęstinumą; 
• užtikrinti, kad išsami informacija apie jų sunkumų pobūdį, intervencijas ir paslaugas būtų prieinama tinkama kalba ar formatu (įskaitant įvairius vaizdinius, žodinius ir garsinius, lengvai skaitomus ir skirtingus spalvų ir šriftų formatus)apsvarstyti, ar asmeniui gali būti naudinga turėti galimybę kreiptis į apmokytą advokatą. 

Jei autizmu sergantis asmuo nenori, kad į jo priežiūrą būtų įtraukta jo šeima, partneriai ar globėjas (-ai):suteikti šeimai, partneriui ar globėjui žodinę ir rašytinę informaciją apie tai, su kuo jie gali susisiekti, jei jiems rūpi asmens priežiūra. 

Atminkite, kad autizmu sergantys žmonės gali būti dviprasmiški ar neigiami savo šeimos ar partnerio atžvilgiu. 

Tai gali būti dėl įvairių priežasčių, įskaitant kartu egzistuojantį psichikos sutrikimą arba ankstesnę smurto ar prievartos patirtį. 

Pasiūlykite visiems suaugusiems, kuriems buvo diagnozuota autizmas (neatsižvelgiant į tai, ar jiems reikia ar atsisakė tolesnės priežiūros ir paramos), paskui susitikti ir aptarti diagnozės pasekmes, bet kokius su diagnoze kilusius klausimus bei bet kokios priežiūros ar paramos ateityje gali prireikti. 

Aptardami ir priimdami sprendimą dėl intervencijų su suaugusiais autizmu sergančiais suaugusiais asmenimis, atsižvelkite į: ankstesnių intervencijų patirtį ir atsaką į jas, autizmo pobūdį ir sunkumą, bet kokio susijusio funkcinio sutrikimo, atsirandančio dėl autizmo, mokymosi negalios ar psichikos ar fizinio sutrikimo, mastą. bet kokių socialinių ar asmeninių veiksnių, galinčių turėti įtakos kuriant ar palaikant nustatytą (-as) problemą (-as), buvimas, bet kokių kartu esančių sutrikimų buvimas ir pobūdis, sunkumas ir trukmė, predisponuojančių ir galimų provokuojančių veiksnių nustatymas; jei ne, tai gali sukelti krizes. 

Aptardami ir priimdami sprendimą dėl priežiūros ir intervencijų su suaugusiaisiais, sergančiais autizmu, atsižvelkite į: 

• padidėjusį polinkį į padidėjusį nerimą dėl sprendimų priėmimo autizmu sergantiems žmonėms, 
• didesnę jautrumo pasikeitimo riziką, 
• nenuspėjamą atsaką į vaistus ar kitas fizines intervencijas, 
• Aplinką, pvz., ar ji tinkamai pritaikytas žmonėms, sergantiems autizmu, ypač tiems, kurie yra jautrūs hiper- ar hipo-jutimams, 
• hiper- ar hipo-sensorinių jautrumų buvimą ir pobūdį bei kaip jie gali paveikti apie intervencijos įgyvendinimą, 
• nuspėjamumo, aiškumo, struktūros ir kasdienybės svarbą žmonėms, sergantiems autizmu. 

Būtina aptarti paramos pobūdį, reikalingą intervencijoms gauti. 

Aptardami intervenciją su suaugusiaisiais, sergančiais autizmu ir priimdami sprendimą dėl jų, pateikite informaciją apie: 

• bet kokios siūlomos intervencijos pobūdį, turinį ir trukmę, 
• bet kokios siūlomos intervencijos priimtinumą ir toleravimą, 
• galimą sąveiką su bet kokia dabartine intervencija, 
• galimą šalutinį poveikį; 

Suaugusiesiems, sergantiems autizmu, neturintiems mokymosi sutrikimų arba turintiems lengvą ar vidutinio sunkumo mokymosi negalią, kurie nustatė socialinės sąveikos problemų, apsvarstykite: grupinę socialinio mokymosi programą, skirtą socialinės sąveikos gerinimui, individualiai pristatytą socialinio mokymosi programą žmonėms, kurie suranda grupine veikla sunku. 

Socialinio mokymosi programos, skirtos pagerinti socialinę sąveiką, paprastai turėtų apimti: 

• Modeliavimas; 
• kolegų atsiliepimai (grupinėms programoms) arba individualūs atsiliepimai (individualiai pristatomoms programoms); 
• diskusijas ir sprendimų priėmimą; 
• aiškias taisykles; 
• pasiūlė strategijas, kaip spręsti socialiai sudėtingas situacijas. 

Suaugusiesiems, sergantiems įvairaus intelekto intelekto autizmu, kuriems reikia pagalbos kasdieniame gyvenime, apsvarstykite struktūruotą ir nuspėjamą mokymo programą, pagrįstą elgesio principais. 

Suaugusiesiems, sergantiems autizmu, neturintiems mokymosi sutrikimų arba turintiems lengvą ar vidutinio sunkumo mokymosi negalią, kurie yra socialiai izoliuoti arba turi ribotą socialinį kontaktą, apsvarstykite: 

• grupinė struktūrizuota laisvalaikio veiklos programa; 
• individualiai parengta struktūrizuota laisvalaikio veiklos programa žmonėms, kuriems grupinė veikla yra sunki. 

Į struktūrizuotą laisvalaikio veiklos programą paprastai turėtų būti įtraukta: 

• sutelkti dėmesį į dalyvio (-ių) interesus ir sugebėjimus; 
• reguliarūs susitikimai dėl vertingos laisvalaikio veiklos; 
• grupėms skirtoms programoms-pagalbininkas, turintis platų autizmo supratimą, padedantis integruoti dalyvius; 
• struktūros ir paramos teikimas. 

Suaugusiesiems, sergantiems autizmu, neturintiems mokymosi sutrikimų arba turintiems lengvą mokymosi negalią, kuriems sunku įsidarbinti ar išlaikyti darbą, apsvarstykite individualią remiamą užimtumo programą. 

Į individualią remiamą įdarbinimo programą paprastai turėtų būti įtraukta: 

• padėti rašyti CV ir darbo paraiškas bei ruoštis pokalbiams; 
• mokymas dėl nustatyto darbo vaidmens ir su darbu susijusio elgesio; 
• kruopščiai suderinti autizmą turintį asmenį su darbu; 
• patarimas darbdaviams, kaip tinkamai koreguoti darbo vietą; 
• nuolatinė parama žmogui, kai jis pradeda dirbti; 
• parama darbdaviui prieš ir po to, kai asmuo pradeda dirbti, įskaitant mokymus apie autizmą. 

Aptarkite su suaugusiais, sergančiais autizmu, ar jie nori, kad jų šeima, partneriai ar globėjai būtų įtraukti į jų priežiūrą. Diskusijų metu atsižvelkite į bet kokias protinių gebėjimų įstatymo (2005 m.) Pasekmes ir į bet kokius asmens bendravimo poreikius (žr. NICE gairių 1.1.5 rekomendaciją). 

Jei autizmu sergantis asmuo nori, kad jo šeima, partneris ar globėjas (-ai) būtų įtraukti, skatinkite tai dalyvauti ir: 

• derėtis tarp autizmą turinčio asmens ir jo šeimos, partnerio ar globėjo (- ų) dėl konfidencialumo ir nuolatinio keitimosi informacija; 
• paaiškinkite, kaip šeimos, partneriai ar globėjai gali padėti paremti autizmą turinčiam asmeniui ir padėti rengti priežiūros planus; 
• įsitikinkite, kad dėl šeimos, partnerio ar globėjo (-ų) dalyvavimo paslaugos neatšaukiamos, nebent dėl to būtų aiškiai susitarta tiek su autizmu sergančiu asmeniu, tiek su jo šeima, partneriu ar globėju (-ais).  

Pateikite visoms šeimoms, partneriams ir globėjams (ar ne, ar asmuo nori, kad jie būtų įtraukti į jų priežiūrą) žodinę ir rašytinę informaciją apie: 

• autizmas ir jo valdymas; 
• vietos paramos grupės ir paslaugos, specialiai skirtos šeimoms, partneriams ir globėjams; 
• jų teisę į oficialų globėjo savo fizinės ir psichinės sveikatos poreikių įvertinimą ir kaip tai pasiekti. 

Pasiūlykite šeimoms, partneriams ir suaugusiųjų, sergančių autizmu, globėjams įvertinti savo poreikius, įskaitant: 

• asmeninė, socialinė ir emocinė parama; 
• padėti jiems rūpintis, įskaitant atokvėpio priežiūrą ir skubios pagalbos planus; 
• patarimai ir parama siekiant praktinės paramos, 
• planuojant būsimą rūpinimąsi autizmu sergančiu asmeniu. 

Nustačius šeimų, partnerių ir globėjų poreikius, jie pateikia informaciją apie įvairias paramos grupes ir palengvina ryšį su jomis, įskaitant tas, kurios specialiai sukurtos siekiant patenkinti autizmo sergančių asmenų šeimų, partnerių ir globėjų poreikius. 

Suaugusiesiems, sergantiems autizmu, neturintiems arba lengvo ar vidutinio sunkumo mokymosi sutrikimų, kurie nustatė socialinės sąveikos problemų, apsvarstykite grupinio socialinio mokymosi programą, skirtą socialinei sąveikai gerinti. 

Darbuotojai, teikiantys intervencijas dėl kartu esančių psichikos sutrikimų suaugusiems, sergantiems autizmu, turėtų: 

• suprasti pagrindinius autizmo simptomus ir galimą jų poveikį kartu esančių psichikos sutrikimų gydymui; 
• apsvarstykite galimybę kreiptis pagalbos į specializuotą autizmo grupę dėl šių intervencijų teikimo ir pritaikymo žmonėms, sergantiems autizmu. 

Prieš pradėdami kitas intervencijas, atkreipkite dėmesį į visus nustatytus veiksnius, kurie gali sukelti ar išlaikyti sudėtingą elgesį. 

Tokie veiksniai turėtų būti sprendžiami siūlydami: 

• tinkama fizinių sutrikimų priežiūra (pvz., virškinimo trakto problemos ar lėtinis skausmas); 
• bet kokių kartu esančių psichikos sutrikimų gydymas, įskaitant psichologines ir farmakologines intervencijas (pvz., anksiolitinius, antidepresantus ar vaistus nuo psichozės; 
• intervencijos, skirtos pakeisti fizinės ar socialinės aplinkos aplinką (pavyzdžiui, su kuo asmuo gyvena), kai nustatomos problemos, pavyzdžiui: patarimas šeimai, partneriui ar globėjui (-ams)fizinės aplinkos pakeitimai ar pritaikymas . 

Pirmiausia pasiūlykite psichosocialinę intervenciją dėl sudėtingo elgesio, jei nenustatyta, kad kartu egzistuojantys psichiniai ar fiziniai sutrikimai ar problemos, susijusios su fizine ar socialine aplinka, sukelia ar išlaiko sudėtingą elgesį. 

Pateikite psichosocialines intervencijas, skirtas sudėtingam elgesiui, pagrįstą elgesio principais ir pagrįstą funkcine elgesio analize ir pagrindimą, kaip pasiūlyti intervenciją pradiniam sudėtingo elgesio valdymui. 

Ką būtina aptarti, kai planuojama pagalba ar intervencijos 

Aptardami ir priimdami sprendimą dėl intervencijų su suaugusiais autizmu, pateikite informaciją apie: 

• bet kokios siūlomos intervencijos pobūdį, turinį ir trukmę; 
• bet kokios siūlomos intervencijos priimtinumą ir toleravimą; 
• galimą sąveiką su bet kokia dabartine intervencija ir galimą šalutinį poveikį; 
• pasekmes tolesniam bet kokių dabartinių intervencijų teikimui. 

Ką būtina aptarti, kai planuojama pagalba ar intervencijos 

• Patirtis ir atsakas į anksčiau buvusias intervencijas; 
• Autizmo sunkumas ir pobūdis; 
• Bet kokį susijusį funkcinį sutrikimą, kuris kyla iš autizmo, mokymosi sutrikimą, fizinį ar psichinį sutrikimą; 
• bet kokių socialinių ar asmeninių veiksnių, kurie gali turėti įtakos kuriant ar palaikant bet kokią nustatytą (-as) problemą (-as), buvimas;
• bet kokių kartu esančių sutrikimų buvimas, pobūdis, sunkumas ir trukmė; 
• nustatyti predisponuojančius ir galimus provokuojančius veiksnius, kurie gali sukelti krizes, jei į jas nebus atsižvelgta. 

Aptardami ir priimdami sprendimą dėl priežiūros ir intervencijų su suaugusiaisiais, sergančiais autizmu, atsižvelkite į: 

• padidėjęs polinkis į padidėjusį nerimą dėl sprendimų priėmimo žmonėms, sergantiems autizmu; 
• didesnė rizika pasikeisti jautrumui ir nenuspėjamai reaguoti į vaistus; 
• aplinka, pavyzdžiui, ar ji tinkamai pritaikyta žmonėms, sergantiems autizmu, ypač tiems, kurie yra jautrūs hiper- ar hiposensoriams; 
• hiper- ar hipo-sensorinių jautrumų buvimas ir pobūdis bei kaip jie gali turėti įtakos intervencijos įgyvendinimui; 
• nuspėjamumo, aiškumo, struktūros ir kasdienybės svarba žmonėms, sergantiems autizmu; 
• paramos pobūdį, reikalingą intervencijoms gauti. 

Aptardami ir priimdami sprendimą dėl intervencijų su suaugusiais autizmu, pateikite informaciją apie: 

• bet kokios siūlomos intervencijos pobūdį, turinį ir trukmę; 
• bet kokios siūlomos intervencijos priimtinumą ir toleravimą; 
• galimą sąveiką su bet kokia dabartine intervencija ir galimą šalutinį poveikį; 
• pasekmes tolesniam bet kokių dabartinių intervencijų teikimui. 

Tikėtinos trigerinės situacijos 

• Trauminis įvykis. 
• Artimo žmogaus netekimas/mirtis. 
• Gyvenimo etapo pokyčiai. 
• Stresas, kuris reikalauja ypatingų tvarkymosi įgūdžių. 

Tėvai išsiskyrę, tėvas „labai logiškas“. Motina emocionali, vis bandė pacientę padaryti tokią, „kaip kiti vaikai“. Motinos tėvas nemėgsta bendrauti su žmonėmis, tačiau tiesiai to neišsako, tačiau argumentuoja, kad turi labai daug darbo, su tuo darbu tevas vienas užsidaro ir nebendrauja. 

Nuo vaikystės nerangi, atžymi, kad labai keistai bėgdavo per fizinio lavinimo pamokas, dėl ko pastoviai susilaukdavo pastabų (pradžioje mokytojai galvojo, kad ji taip išdykauja). Ir dabar užkliūva už kiekvieno daikto, net jei jis atrodo nesąs jos judėjimo kelyje, šlaunys dažnai su mėlynėmis. 

Atžymi sunkumą suprasti, ko žmonės iš tiesų nori, nesupranta kai kurių juokų, bando juoktis su visais, tačiau išeina nenatūraliai. Mėgsta aiškią sistemą ir tvarką, kai aišku, kas, kodėl, kur ir kaip. 

Akivaizdžiai nerangus. Rankos ir kojos atrodo nelabai susijusios su kilusia kūno dalimi. Atsisėda ne ant kėdės prie gydytojo, bet ant sofos tolimiausiame kabineto kampe. Užsimetęs koją ant kojos pastarąją judina taip, kad šį kyla beveik stačiu kampu. 

Kalbant intonacijos nelabai natūralios, balsas savotiškai užlūžta sakinio viduryje. Kalbos „melodija“ skamba nenatūraliai, dirbtinai. Jei pokalbio tema nepatinka, pradeda kalbėti labai garsiai, beveik rėkia, o koją judina dar intensyviau. Paklausus apie galimą pyktį, nustemba ir klausia, iš kur aš žinau, kad jis pyksta. Kurį laiką susimąsto, kai sulaukia atsakymo, kad iš judinamos kojos ir balso intonacijų. Vėliau sutinka su pastebėjimu ir pradeda labiau kontroliuoti savo judesius ir intonacijas. 

Labai gerai ir lengvai mokėsi, ypač mėgo matematiką, kurioje viskas suprantama, sekos aiškios, dominuoja logika. Visada bandė žmogiškus santykius vertinti taip, kaip matematikos užduotis, labai nervinosi, kai tai nesigaudavo. Ištekėjusi, turi suaugusį sūnų. Gyvena su vyru; jis tas žmogus, su kuriuo ji jaučiasi gerai. Tačiau atžymi, kad tuo metu, kai vyro šalia nėra, „jis jai neegzistuoja“.
Mėgsta į klausimus atsakyti raštu, sakydama, kad geriau įsisavina vizualinę informaciją, o savo mintis geriau dėsto rašydama. 
Neatpažįsta veidų, pasiklysta pastatų, ypač mažiau žinomų, viduje 

Save apibūdina kaip uždarą, nemėgstančią tam tikrų prisilietimų, pvz. negali leistis prie savo katino, nors patį katiną labai myli. Prisilietimas prie katino kailio, kaip ir prie bet kokio kailio ypatingai nemalonus. 
Pailsi važiuodama dideliu greičiu ir klausydamasi „metalo“.

Psichiatras dėl skausmų paskyrė eglonilį (sulpiridą). Vaistas padeda nuo skausmų, tačiau nėra juo patenkinta, nes jaučia slopinimą, be to, vaistą sieja su svorio augimu.  (nemegsta NL bet ko kas slopina bzd taip pat) Zoloft padejo iki 200mg padidino.

Per gyvenima Ismokau surezonuoti su kitu zm skausmu- bet surezonuoti su kitu zm dziaugsmu tai pir nepavyko 69m specialistui.

Pramoko ziureti I akis bet kai man ziuri- nepakenciama. 
ant 1 kojos sokinet ant pirstu galu vaiksciot.  Geraiusiai kai garsu nera. Mariaus ziedo dar nieko
kolekcionuoja- dezutes nuo dovanu, sasvinius, rusiuoti failus ir daiktus.
tai galvos tai pilvo skausmai vaikystej daznai sirgo.

Autizmo testas (Simon Baron- Cohen ir kt.) 

1 Man labiau patinka ką nors veikti drauge su kitais, negu vienam pačiam. 
2 Mėgstu dalykus atlikti tuo pačiu būdu vėl ir vėl. 
3 Jei noriu ką nors įsivaizduoti, nesunkiai savo mintyse sukuriu vaizdinį. 
4 Dažnai aš taip smarkiai įsitraukiu į kokį nors vieną dalyką, kad pametu visa kita iš akių.
5 Dažnai pastebiu silpnus garsus, kai aplinkiniai – ne. 
6 Paprastai pastebiu automobilių numerius ar panašias informacijos eilutes. 
7 Žmonės dažnai man sako, kad tai ką pasakiau, buvo nemandagu, nors aš manau, kad tai buvo mandagu. 
8 Kai skaitau pasakojimą, galiu lengvai įsivaizduoti veikėjų išvaizdą.
9 Datos mane užburia.
10 Būdamas tarp žmonių, nesunkiai galiu sekti kelis skirtingus pokalbius. 
11 Kompanijoje man būti lengva. 
12 Esu linkęs pastebėti detales, kurių kiti nepastebi. 
13 Mieliau eičiau į biblioteką nei į vakarėlį. 
14.man nesunku išgalvoti istorijas. 
15 Žmonės mane traukia stipriau, negu daiktai. 
16.linkęs kuo nors labai stipriai susidomėti, ir labai susierzinu negalėdamas tuo užsiimti. 
17 Man patinka kompanijoje šnekėtis apie bet ką.
18 Kai aš kalbu, kitiems nevisada lengva įsiterpti.
19 Skaičiai mane užburia.
20 Kai skaitau pasakojimą, man sunku nuspėti veikėjų motyvus. 
21.eypatingai mėgstu grožinę literatūrą.
22 Man sunku susirasti naujų draugų.
23 Nuolatos pastebiu dėsningumus įvairiuose dalykuose.
24 Mieliau eičiau į teatrą nei į muziejų.
25 Nesinervinu jei kasdienė dienotvarkė sutrikdoma.
26 Dažnai pasijuntu, jog nežinau kaip palaikyti pokalbį.
27 Lengvai “skaitau tarp eilučių”, kai kas nors kalbasi su manimi. 
28 Paprastai labiau susikoncentruoju į visumą, nei į detales.
29 Man nelengva įsiminti telefono numerius. 
30aprastai nepastebiu mažų pasikeitimų situacijoje ar kito asmens išvaizdoje. 
31 Lengvai pastebiu, jei kas nors besiklausydamas manęs pradeda nuobodžiauti. 
32 Man lengva tuo pat metu daryti daugiau nei vieną darbą. 
33 Kai kalbu telefonu, nesu tikras, kada mano eilė kalbėti. 
34 Man patinka veikti spontaniškai. 
35 Dažnai būnu paskutinis supratęs juoką. 
36 Man lengva nuspėti ką žmogus galvoja ar jaučia iš jo veido išraiškos. 
37 Jei kas nors nutraukia ar išblaško, lengvai galiu grįžti prie to ką dariau anksčiau. 
38 Man nesunku kalbėti apie šį bei tą. 
39 Žmonės dažnai man sako, kad kalbu apie ta patį ir tą patį. 
40 Vaikystėje man patiko žaisti kartu su kitais vaikais žaidimus, kuriuose reikėdavo vaidinti. 
41 Man patinka kaupti informaciją apie daiktų kategorijas (mašinų tipus, paukščius, traukinius, augalus).
42 Man būtų sunku įsivaizuoti, kaip jausčiausi jei būčiau kuo nors kitu.
43 Mėgstu kruopščiai susiplanuoti bet kokius dalykus, kuriuose dalyvauju. 44 Mėgstu pabūti kompanijoje.
45 Man sunku suvokti žmonių motyvus.
46 Naujos situacijos mane neramina.
47 Mėgstu susipažinti su naujais žmonėmis.
48 Esu geras diplomatas.
49 Man nelengva prisiminti gimtadienius.
50 Man labai lengva žaisti su vaikais žaidimus, kuriuose reikia vaidinti. 

Priklausomybes >100 IQ

ADHD daugiklis priklausomybiu.

Autizmas ir valgymo sutr – anorexia moteriska autizmo foma Gillbergas. 20pr anorex turi ir autizma ir alexetimija

AS ypatingo susidomejimo sritis- gb ir susidomej maistu ir kalorijom.

Valgymas- tvarkymosi su kancia budas.

AS dgn. Test intervju. Raidos istorija:

Pirmi 12men: demesys .bendryste. socialinio suvokimo zenklai

I objektus ar daiktus kreipe dem

Kalba- ar buvo atgalinis rysys. 

Kuno kalba:

Grimasavimas – dingo(po pastabos) ir pradejo elgtis adekvaciai. 

Socializacija- vienas zaisdavo.

Akiu kontaktas – nera, bet ir ismoksta. Ziuri tik I antakius ar I akiniu virsu 

Isivaizduojami draugai

Ant pirstu galiuku vaiksciojimas vaikystej. Poto ismoksta nevaiksciot.

Nepakete staigiu garsu ar sviesos ar audinio.

Dauzyti nugara I sofa- savistimuliacija.  Pritupimai, siubavimas. 

Besisukantys blizgantys daiktai- susizavijimas – su rutuliuku zaide 

Rutinos palaik ir nenoras keistis. Kolekcionavimas.

AS- ateina su piknaudžiavimu alkoholiu, nerimu ar depresija.

Medikamentu kurie sulėtina mastymo tempą – pacientai nemegsta. Net nuo populiarių Xanax ar Bromazepam. Neuroleptikai motoriką sulėtina – taigi irgi taikymas apribotas. 

Neblogą poveikį turi stimuliuojantys AD- ypač bupropion (AS) nes veikia į dopamino sistemą. 

Psichoterapija KET. Kad ne skirtingas bet ne per panašus.

KET nedaro namų darbų, bet sesijas toleruoja gerai. Grupinnė terapija netinka – dažnai iškrenta iš grupės.