Streso valdymas

Nesuvaldytas stresas  – daugelio ligų priežastis, apatijos ir depresijos kaltininkas, dažniausia gyvybinės ir kūrybinės energijos praradimo priežastis, tačiau yra neišvengiama mūsų gyvenimo dalis. Šiuolaikiniame gyvenimo ritme stresas tapo nuolatiniu kiekvieno iš mūsų palydovu. Nustatyta, kad stresas darbe yra antroji po nugaros skausmų su darbu susijusi sveikatos problema.

Stresas – tai užtrukusi įtampos situacija, kurios išvengti subjektyviai neįmanoma, jei asmuo nesugeba kontroliuoti padėties. Stresas – netikėtų, dažniausiai neigiamų aplinkybių sukelti orga­nizmo ir žmogaus veiklos funkcijų sutrikimai, dažniausiai pasireiškiantys tokiais somatiniais simptomais kaip nemiga, galvos skausmais, spazmais, širdies ritmo bei kraujospūdžio pakitimais, skrandžio ir virškinimo sutrikimais, dirgliosios žarnos sindromu. Taip pat eile psichinės sveikatos simptomų, tokių kaip nerimas, baimės, depresija, nuotaikų kaitos ar net sunkesniais psichikos sutrikimais.

Stresogeniniai faktoriai

Žalingi produktai (alkoholis, kava, tabakas, narkotikai, nuodingi ar mums netinkami maisto komponentai)
Infekcijos, užterštas oras ir įvairi spiduliuotė, temperatūros svyravimai, vibracijos, įskaitant garsines (ir girdimo diapozono, ir ne)
Sukrečiantys įvykiai su mumis arba atsitikę mums matant, konfliktai su aplinkiniais arba su savimi
Mūsų reagavimas į situaciją – nuo mūsų požiūrio priklauso ir reakcijos(streso) stiprumas ir pasekmės.

Ilgą laiką patiriamas stresas darbe gali sukelti rimtus psichinės ar fizinės sveikatos sutrikimus: depresiją, nerimą, nuovargį nervingumą, širdies ligas, mažinti atsparumą ligoms. Nuo tokių pasekmių kenčia darbo našumas, kūrybingumas ir konkurencingumas. Ilgalaikį stresą dažnai lydi: fiziniai skausmai; dėl stiprios nuolatinės įtampos gali kilti arba tęstis ligos, pavyzdžiui, širdies ir kraujotakos, aukštas kraujospūdis, skrandžio opos; nuolatiniai aukšti ir perdėti reikalavimai, keliami sau; stiprus nevisavertiškumo jausmas, menkas pasitikėjimas savimi, jausmas, kad esi silpnesnis už kitą, abejojimas savo verte, baimė, kad esi nemėgstamas. stiprus nepasitenkinimas, kad kūno išvaizda neatitinka norų; patirdami sunkumų žmonės gali išmokti netinkamo elgesio modelių, pavyzdžiui, atidėti sunkius darbus ilgesniam laikui, agresyviai reaguoti, vengti sunkių situacijų arba neplanuotų veiksmų, sprendžiant kompleksines užduotis.

Streso valdymo būdai

Naujausi moksliniai tyrimai parodė, kad teigiami jausmai, kaip kad dėkingumas ir meilė, teigiamai veikia sveikatą. Pozityvūs jausmai stiprina imuninę sistemą, ir taip kūnas geriau atsispiria ligoms ir greičiau nuo jų atsigauna. Stresą lengviau valdyti, kitaip vertinat situaciją. Valdantys stresą asmenys atsipalaiduoja, kad kūnas ir protas pailsėtų nuo fizinių bei psichinių krūvių, kovojant su stresais. Jie dažnai keičia krūvių tipus: imasi intensyvių fizinių už­siėmimų arba, priešingai, imasi ramių, atpalaiduojančių pratimų. Sugeba analizuoti savo gyvenimo įvykius, nepasimesdami smulkiose situacijos detalėse.Valdo stresinę situaciją, ją planuodami ir veikdami taip, kad stresai jų nesugniuždytų. Jie aiškiai įsivaizduoja įvykių raidą ir nesutrinka, nepasimeta, apipinti problemų.

Stresą valdyti padeda

  • Fizinis aktyvumas – ilgalaikė mankšta gerina širdies ir plaučių veiklą, kartu gali sumažinti stresą, depresiją ir nerimą. Žmonės, kurie nuolatos mankštinasi, lengviau susidoroja su stresą sukeliančiais įvykiais, la­biau pasitiki savimi ir yra mažiau prislėgti negu tie, kurie nesimankština .
  • Tikslinga, kryptinga kvėpavimo reguliacija. Tai – vienas efekty­viausių būdų, įgalinantis suvaldyti ir reguliuoti emocinę būseną. Specialūs kvėpavimo pratimai (įvairaus gilumo, intensyvumo, daž­numo, ritmo, trukmės) teigiamai veikia nervų sistemą ir organizmo apykaitos procesus  Praktikuoti pravartu kvėpavimo technikas tiems, kurie turi ypač didelį protinį ar emocinį krūvį. Dėl gyvenimo sąlygų, o ypač po ligos kvėpavimo mechanizmas dažnai sutrinka.
  • Relaksacinėmis įtampos valdymo priemonėmis siekiama greitai ir efektyviai atstatyti organizmo funkcijas. Tai kvėpavimo pratimai, meditacija.
  • Humoras – sumažina neigiamą streso poveikį psichologinei ger­ovei, ypač nuotaikai. Juokas veikia panašiai kaip mankšta – jis mus suaktyvina, masažuoja raumenis, sukelia atsipalaidavimo jausmą. Tai padeda paaiškinti, kodėl linksmus žmones ne taip trikdo stresiniai įvykiai.
  • Malonumas taip pat padeda sumažinti stresą. Tačiau reikia pastebėti, kad stresinėje situacijoje sumažėja žmogaus gebėjimas patirti malonumą.
  • Artimi ryšiai taip pat padeda įveikti stresą. Draugystė palengvina didžiau­sius gyvenimo stresus. Artimai bendraujant, atsiranda galimybė pasidalyti savo skaus­mu.
Fiziniai pratimai suderinti su kvėpavimu:
  • didina hemoglobino kiekį kraujyje ir normalizuoja kraujo spaudimą;
  • besikeičiantis raumenų tonusas reguliuoja vidaus organų refleksus;
  • pagerina smegenų veiklą;
  • padeda stiprinti raumenų jėgą bei plaučių elastingumą – padeda išvengti peršalimo ligų, bronchų ir plaučių uždegimo.

Stresas visada turi pasekmes. Kartais jos lengvesnės kartais sunkesnės, bet visada veikia žmogaus energetiką. Žmogaus energetinė sistema  tiesiog blokuojama streso metu, tiksliau blokuojama tam tikra jos dalis ir ne visada atsiblokuoja atgal. Organizmo reakcija į stresą yra pilnai fiziologinė, bet jos stiprumas ir pasekmės didžiąja dalimi priklauso ir nuo mūsų sąmonės. Pašalinkime streso pasekmę – energetinį bloką ir streso – kaip nebūta. Dirgiklio veikiamas organizmas stresuoja t.y. hormonų pagalba organizmas pasiruošia kovoti arba bėgti. Mūsų amžiuje būsi nelabai suprastas jei iš karto kovosi arba imsi bėgti  vadinasi, reikia ieškoti naujų kelių.  Streso suvaldymas prasideda nuo – procesų supratimo, o vėliau – sau tinkamų metodikų pasirinkimo ir  tų metodikų naudojimo.

Streso valdymo metodikos

Streso suvaldymo metodikos apima:

  • Savęs supratimą ir keitimą (savo asmenybės stresiškumo tipo identifikavimas Tipas A /Tipas B, savo tipinių elgesio schemų streso metu atpažinimas ir keitimas )
  • Streso valdymo planą
  • Stresą provokuojančių veiksnių identifikavimas
  • Savęs valdymo metodus
  • Sveiką filosofinį požiūrį į gyvenimą
  • Tikėjimą dievu
  • Konfliktų sprendimą
  • Labiau realistiškų požiūrių formavimą
  • Savitaigą, autoreguliacinius pratimus
  • Kvėpavimo pratimus
  • Meditataciją
  • Fizinius pratimus
  • Mitybos ir dietos sutvarkymą
  • Regularaus ir efektyvaus poilsio režimą

Tinkama psichologo konsultacija ir psichoterapija padės efektyviai įveikti stresą ir jo pasekmes. Atskirais, sunkesniais atvejais, yra  reikalinga psichiatro konsultacija bei trumpalaikė medikamentinė pagalba.

Susisiekime ir aptarkime Jūsų streso valdymo planą.