Migrena

Migrena – epizodinis galvos skausmas, lydimas įvairių neurologinių, virškinimo trakto ir autonominės (vegetacinės) nervų sistemos sutrikimų.

Apie 15% suaugusiųjų ir 5 – 12% vaikų kenčia nuo migrenos. Moterys nuo migrenos kenčia du – tris kartus dažniau, nei vyrai. Manoma, kad migrena yra susijusi su hormonų lygiu. Migrena apibūdinama kaip: pulsuojantis skausmas, dažniausiai vienoje galvos pusėje; su skausmu gali pasireikšti „auros” simptomai, pavyzdžiui, prieš akis vaidenasi judantys vaizdiniai ar mirguliuojanti šviesa; migrena dažnai susilpnina organizmą, pacientą pykina; gali trukti nuo 4 valandų iki trijų dienų; prasidėjus galvos skausmui, padidėja jautrumas ryškiai šviesai ir triukšmui; dažnai paveldimas (šeimos nariams vienoje ar keliose kartose); migreną gali sukelti stresas, kai kurie maisto produktai, oro permainos, maisto trūkumas, nemiga, taip pat ir daugelis kitų faktorių.

Migrenos simptomai

Migrena su aura. Jei migrenos priepuolis būna su aura, prieš ją gali pasireikšti šviesos baimė, dėmesio sutrikimas, padidintas jautrumas garsams, kalbos sutrikimai, uoslės jautrumo padidėjimas, žiovulys, norėjimas tam tikro maisto, šalčio pojūtis, apetito sumažėjimas, tingumas. Po to seka vadinamoji aura – ji pasireškia įvairiais regos sutrikimais, įvairių kūno vietų aptirpimu, paralyžiais. Po 5-20 minučių užeina pulsuojantis, vienpusis galvos skausmas, kuris vėliau gali apimti ir visą galvą. Paprastai skausmą lydi pykinimas, vėmimas, šviesos ir garsų baimė. Gali pakilti apetitas, ištikti nevaldomas apsišlapinimas. Skausmas gali trukti nuo kelių valandų iki 3 parų – tai labai vargina ligonį. Užsitęsus skausmui virš 3 parų konstatuojama migreninė būklė. Vėliau sveikata atsistato.

Migreną provokuojantys veiksniai

Sukeliantys veiksniai yra menstruacijos, stresas, miego trūkumas, sunkūs pratimai, ryški šviesa ar stiprus triukšmas, kelionės ir tam tikras maistas (sūris, vynas, kava).

Migrenos gydymas

Svarbu vengti provokuojančių veiksnių, laikytis darbo ir poilsio režimo, laiku nuspėti priepuolį. Medikamentinio priepuolinio gydymo metu vadovaujamasi individualių „kopėčių“ principu, gydymą pradedant geriamaisiais skausmą malšinančiais vaistais (paracetamolis 1000 mg arba dolmen (dexketoprofenas), vėliau juos papildant vėmimą slopinančiais vaistais (metoklopramidas ar domperidonas), pereinant prie intraveninių vaistų formų bei rektalinių žvakučių, ir baigiant triptanais, naujausiais preparatais- pvz., ilgo veikimo – frovatriptanu (vakaruose žinomo kaip Frova, Lietuvoje Migard pavadinimu; skalsių alkaloidais bei vaistų kombinacijomis, jei ankstesnis gydymas buvo neefektyvus tris kartus iš eilės. Gydymą inicijuoti ir keisti turėtų specialistas (neurologas).  Indikacijos profilaktiniam gydymui yra dažnos skausmo atakos, kurių nestabdo aktyvus priepuolinis gydymas. Tai paprastai nusprendžia pats gydytojas. Efektyvus profilaktinis gydymas turėtų būti tęsiamas 4-6 mėnesius. kai kurie triptanai gali būti naudojami ir profilaktikai, prieš tai suderinus su neurologu (pvz, ilgo veikimo triptanu).

Migrenos profilaktika

Galima išvengti migrenos priepuolių ar bent sumažinti jų intensyvumą. Svarbu suplanuoti savo laiką, kad galima būtų išvengti karštligiško skubėjimo ir streso. Į iškylančias problemas bandyti žiūrėti giliau, bet paprasčiau, jei galima, spręsti jas neatidėliojant. Pakeisti savo gyvenseną, laikytis nakties režimo, gerai išsimiegoti, kuo daugiau būti gryname ore, kasdien prieš miegą pasivaikščioti ar pasportuoti. Kuo mažiau vartoti alkoholio ir nerūkyti. Laikytis harmoningos dietos, pasistengti nustatyti kurie maisto produktai sukelia migrenos priepuolius. Vandens procedūros, kaitaliojant šiltą ir šaltą vandenį, gali sumažinti negalavimus. Tam tinka dušas, apsitrynimai, vonios.

Daugiau apie migrena skaitykite: http://ligos.sveikas.lt/lt/ligos/nervu_sistemos_ligos/migrena ir http://www.migrena.org/

 

viskas migrena migrena vaistai migrena gydymas migrena simptomai  supermamų klubas migrena  migrena pozymiai migrena su aura kaip gydyti migrena