Galvos skausmas

Dažnas streso, įtampos, didelio psichologinio ir darbinio krūvio bei problemų sudėtingumo, psichosomatinių ir kitų psichikos būklių palydovas yra galvos skausmas.  Kartu su nemiga ir dirglumu jis, kaip lydintis simptomas, dažnai pasireiškia įvairių organinių, neurozinių ir afektinių psichikos sutrikimų sudėtyje. Daugeliui “stiprių” žmonių būdingas vidinių konfliktų užslopinimas  “vėl sugrįžta” galvos skausmu.

Pirminis bei psichosomatinis galvos skausmas. Galvos skausmas – dažniausiai tai skausmas galvos ir kaklo srityje, sukeliantis sveikatos sutrikimus arba pastovios ligos simptomus. Galvos skausmas – tai labiausiai paplitęs simptomas, kurio priežastys gali būti labai įvairios ir jį vertinti reikėtų platesniame kontekste. Visi galvos skausmai nėra vienodi. Skausmo vieta, jo stiprumas, trukmė, dažnumas ir priežastis, kuri sukelia skausmą tai keli besikeičiantys faktoriai, kuriais remiasi gydytojai, nustatydami skirtingas galvos skausmo formas ir diagnozes.  Statistiškai aštuoni žmonės iš dešimties bent kartą per metus skundžiasi galvos skausmais. Didesnioji dalis tokio pobūdžio galvos skausmo yra psichosomatinės kilmės. Kartą per dvi savaites vienas žmogus iš keturių vartoja galvos skausmą malšinančias priemones. Tablete nuo galvos skausmo šiuo metu yra populiariausia prekė vaistinėse. Galvos skausmas dažnai sukelia stresą ir nerimą, tačiau retai būna rimtos ligos simptomas. Dažnai galvos skausmas yra įvairių psichikos sutrikimų komponentas, bei emocinių, stresinių ir probleminių situacijų palydovas. Ir jeigu jose žmogus nemoka ar negali tinkamai išreikšti savo pykčio, emocijų ar nesuriša loginės psichologinės problemos vystymosi sekos, –  susidariusi emocinė būklė ar iškilusi problema dažnai patampa galvos skausmu.

Galvos skausmo pojūčiai ir sukeliantys faktoriai

Galvos skausmas dažnai yra ilgai besitęsiantis, taip pat bukas, nemalonus pojūtis. Skausmas skirstomas į dvi kategorijas ir pagal tai  jis gali būti pirminis arba antrinis. Tačiau antrinis galvos skausmas nėra labai dažnas. Praktikoje dažniausiai pasitaikantis yra pirminis galvos skausmas, sukeltas kokių nors sveikatos sutrikimų ar specifinės ligos. Kai kurie pirminio galvos skausmo pavyzdžiai: migrenos, spaudimo sukeltas skausmas, klasterinis galvos skausmas, orgazmo galvos skausmas ir kiti. Antriniai arba simptomatiniai galvos skausmai priklauso nuo daugelio skirtingų faktorių. Galvos skausmas, pasireiškiantis kartu su šiais sveikatos sutrikimais, kaip pavyzdžiui: trauma – iš karto arba po kažkurio laiko; širdies/galvos kraujagyslių susirgimai, pavyzdžiui, galvos smegenų insultas ar kraujo ištekėjimas, taip pat ir su smegenų arterijomis ar venomis susijusieji susirgimai. Dažnai kartu su galvos skausmais stebima pasireiškianti hipertonija (padidintas kraujospūdis) arba hipotonija (sumažėjęs kraujospūdis), jie padidina arba sumažina smegenų skysčio spaudimą. Taip pat labai stiprius skausmus, kurie pasireiškia kartu su temperatūra, padidėjusiu jautrumu ir sąmonės sutrikimu, sukelia sunki liga meningitas – kai vyksta smegenų žievės dirginimas.  Daugelis žmonių yra jautę galvos skausmus, susijusius su atitinkamų medžiagų vartojimu, tipinis pavyzdys – alkoholis, po kurio pavartojimo dažnai skauda galvą, kitos substancijos, apsinuodijimai maistu. Taip pat vaistai gali sukelti galvos skausmus, pavyzdžiui, priemonės, skirtos astma sergantiems žmonėms, nitroglicerinas, hormoninės kontraceptinės priemonės ir kita. Atmosferos slėgio pokyčiai, kilimas/leidimasis lėktuvu, kopimas į kalnus gali sukelti galvos skausmus.  Dažnai pasitaikantys veido, akių, ausų, kaklo, nosies, burnos ar dantų uždegimai gali būti galvos skausmų priežastis; pavieniai galvos, kartais deginantys, skausmai gali sukelti galvos nervų dirginimą ar uždegimą. Kaip ir minėjome, neteisingas emocijų išreiškimas, stresas bei nesprendžiamos problemos dažnai pasireiškia kaip galvos skausmas, tačiau, prieš taikant psichologinį ar psichoterapinį gydymą, rekomenduojame pirmiausiai pasitikrinti pas neurologą, kad eliminuoti neurologines galvos skausmo priežastis.

Kas sukelia pirminį galvos skausmą?

Įtampa. Tai labiausiai paplitusi galvos skausmo priežastis. Didžioji dalis suaugusių žmonių bent kartą gyvenime yra patyrę įtampos sukeltą galvos skausmą. Įtampos sukeltam galvos skausmui būdingi įvairūs simptomai, įskaitant įtampą tiesiogiai: galvos, kaklo, pečių raumenų įtampą; papildomai pastovius, nepulsuojančius, nuo lengvo iki vidutinio stiprumo skausmus abiejose galvos pusėse; taip pat jausmą, lyg galva būtų apjuosta tvirta juosta. Įtampos simptomus, kurie pasireiškia dažnai; simptomus, kurie gali trukti nuo dviejų valandų iki poros dienų; simptomus, kurie kyla dėl emocinio streso, krūvio ar įtemptos darbo dienos.

Migrena. Apie 15% suaugusiųjų ir 5 – 12% vaikų kenčia nuo migrenos. Moterys nuo migrenos kenčia du – tris kartus dažniau, nei vyrai. Manoma, kad migrena yra susijusi su hormonų lygiu. Migrena apibūdinama kaip: pulsuojantis skausmas, dažniausiai vienoje galvos pusėje; su skausmu gali pasireikšti „auros” simptomai, pavyzdžiui, prieš akis vaidenasi judantys vaizdiniai ar mirguliuojanti šviesa; migrena dažnai susilpnina organizmą, pacientą pykina; gali trukti nuo 4 valandų iki trijų dienų; prasidėjus galvos skausmui, padidėja jautrumas ryškiai šviesai ir triukšmui. Migrena dažnai yra paveldima (ji pasireiškia šeimos nariams vienoje ar keliose kartose). Migreninį galvos skausmą gali sukelti stresas, kai kurie maisto produktai, oro ar slėgio permainos, maisto trūkumas, nemiga, taip pat ir daugelis kitų faktorių. Daugiau apie migreną rasite šiame skyrelyje.

Klasterinis galvos skausmas. Tai  stiprus galvos skausmas, kuris yra labiau paplitęs tarp vyrų, nei tarp moterų. Klasterinis galvos skausmas gali kilti vieną kartą per dieną kelių dienų, savaičių ar mėnesių eigoje, t.y. jis pasireiškia vienu ir tuo pačiu laiku kiekvieną dieną atitinkamu metu; jis gali būti labai stiprus, įprastai trunka tik vieną ar dvi valandas; skausmas, kuris įprastai koncentruojasi aplink vieną akį, kuri dažniausiai ašaroja ir parausta.

Lėtinis galvos skausmas. Bukas, nuo lengvo iki vidutinio stiprumo skausmas abiejose galvos pusėse; gali kilti ir praeiti kiekvieną dieną; kartais sukelia pykinimą ir padidėjusį jautrumą šviesai, triukšmui ir kvapams; gali būti susijęs su nerimu ar depresija; kartais gali būti su migrena susijęs skausmas; gali turėti „aido” poveikį, tai yra būti susiejęs su per dažnu skausmą malšinančių medikamentų vartojimu.

Hormonų sukeltas galvos skausmas. Kai kurioms moterims būdingas stiprus galvos skausmas, įskaitant migreną, hormonų svyravimų metu, pavyzdžiui, prieš ir po menstruacijų ar ovuliacijos metu.

Įtampos sukeltas galvos skausmas, įskaitant orgazmo sukeltą galvos skausmą. Kai kuriems žmonėms galvos skausmą sukelia mankšta, sportinė ar seksualinė veikla. Orgazmo sukeltas galvos skausmas gali kilti prieš arba po orgazmo; jis gali būti stiprus ir trukti daug valandų. Kai kurie žmonės jaučia staigų, stiprų galvos skausmą orgazmo metu.

„Ledų” galvos skausmas. Tiksli „ledų” galvos skausmo priežastis nėra nustatyta. Eksperimentai rodo, kad skausmas atsiranda tik esant karštam orui ir kad skausmus sukelia šaltos medžiagos sąveika su gomurio užpakaline dalimi arba burnos viršutine dalimi. „Ledų” galvos skausmas nėra rimtos ligos priežastis.

Psichologinių problemų sukeltas galvos skausmas.  Kai kuriems žmonėms darbo ar psichologinės problemos sukelia galvos skausmą. Vadinamasis psichosomatinis galvos skausmas yra dažnai sutinkamas simptomas kai problemos, baimės ar vidiniai psichologiniai konfliktai pasireiškia galvos skausmu. Pacientai tokiu atveju griebiasi vaistų, kas, žinoma, trumpam padeda, tačiau nesprendžia problemos esmės. Tokiais atvejais yra reikalingas psichologinis konsultavimas ar psichoterapija.

Galvos skausmo malšinimas

Jūs galite numalšinti galvos skausmus:

• nustatydami veiksnius, kurie sukelia galvos skausmą ir jų vengti

• gerdami daug vandens (bent jau šešias stiklines per dieną) ir laikydamiesi dietos, kad išvengtumėte organizmo dehidratacijos;

• pasirinkdami tinkamą padėtį sėdėjimui prie rašomojo stalo ar kompiuterio;

• periodiškai būdami gryname ore;

• reguliariai mankštindamiesi;

• tinkamai ilsėdamiesi ir išsimiegodami;

• reguliariai valgydami subalansuotą maistą;

• vengdami nustatytų maisto produktų, kurie jums sukelia galvos skausmus. Pavyzdžiui, yra įrodyta, kad kofeinas, pieno produktai, šokoladas, sūris, raudonasis vynas ir maisto papildai (mononatrio gliutamatas ir nitratai) sukelia galvos skausmą;

• atlikdami atpalaiduojamąją mankštą ir giliai kvėpuodami, kad sumažintumėte įtampą;

• sumažindami stresą, išmokdami streso valdymo metodų;

• suvokdami psichologines skausmo priežastis, išmokdami tinkamo negatyvių emocijų išreiškimo, konstruktyviai spręsdami psichologines problemas.

Kad rastumėte geriausią gydymosi būdą, išsiaiškinkite, kokio pobūdžio galvos skausmas Jus užklumpa. Įtampos sukeltą galvos skausmą įprastai galite numalšinti tiesiog daugiau rūpindamiesi savimi. Rūpinimasis savimi apima skausmo malšinimą ir vengimą bet kokių situacijų, sukeliančių galvos skausmą.  Psichosomatinio galvos skausmo atveju padeda geresnis savo pykčių ir emocijų įsisąmonimas bei psichologinių problemų sprendimas, taip pat mindfullnes meditacijos ir psichoterapija.

Galvos skausmo medikamentinis gydymas

• Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, pavyzdžiui, ibuprofenas, diklofenakas ar metamizolis;

• Analgetiniai vaistai, pavyzdžiui, paracetamolis arba opiatai, pavyzdžiui, kodeinas;

• Specialios medžiagos prieš migreną, taip vadinami triptanai, pavyzdžiui, sumatriptanas;

• Kartais medžiagos yra vartojamos kartu su kofeinu;

• Stiprios migrenos atvejais galima vartoti vaistus prieš epilepsiją, kad būtų sumažintas migrenos atsiradimo dažnumas;

• Nuotaikos stabilizatoriai – kai galvos skausmas lydimas dirglumo ir eksplozyvumo;

• Antidepresantai, anksiolitikai – kai gydomas psichinės ar psichosomatinės kilmės galvos skausmas.

Galvos skausmo gydymas be medikamentų

•  Specialus veido ir galvos masažas;

•  Smilkinių ar pakaušio apatinės dalies tepimas aromatiniais, pavyzdžiui, mentolio ar mėtos, aliejais;

•  Šalti, ant kaktos dedami kompresai;

•  Atpalaiduojanti mankšta ir bendras masažas;

•  Relaksacija ir meditacija;

•  Psichologinis konsultavimas ir problemų sprendimas;

•  Psichologinė pagalba ir psichoterapija.

Pabandykime į Jūsų galvos skausmą žvilgtelėti iš arčiau – susisiekime!