Stresas

Stresas – visuma apsauginių fiziologinių, psichologinių ir elgesio reakcijų, atsirandančių, kai žmogus suvokia harmonijos trūkumą tarp jam taikomų reikalavimų ir jo sugebėjimo tuos reikalavimus patenkinti.  Nedidelis stresas – mobilizuoja organizmą veikti, o nuolatinis stresas kenkia sveikatai.

Reakcija į stresą

Stresas gali atsirasti dėl įvairių nepalankių veiksnių, traumų poveikio, įtampos. Stresą sukelia išgąstis, triukšmas, konfliktai šeimoje ar darbe, kasdieniai rūpesčiai, nesaugumo pojūtis, socialinės problemos, įtemptas darbas, nuolatinė skuba, jautresniems žmonėms – slėgio ar oro permainos. Fiziniai – chemikalai, vaistai, maistas, tarša, infekciniai mikroorganizmai, triukšmas, trauma, drėgnumas, spinduliavimas.Taip pat turi įtakos socialiniai faktoriai – neplanuoti ar nenumatyti bei paprastai neišvengiami traumuojantys įvykiai, kuriems iš anksto nėra kaip pasiruošti, ir kurie atsiranda dėl žmogaus santykių su kitais žmonėmis ir aplinka. Šie veiksniai dažnai yra labai kenksmingi. Pavyzdžiai – artimo žmogaus mirtis, skyrybos, darbo praradimas, priverstinis persikraustymas, finansiniai sunkumai. Psichologiniai veiksniai – stiprios neigiamos emocijos, turinčios didelį neigiamą poveikį: baimė, nerimas, panika, jaudinimasis, nepasitenkinimas, priešiškumas ir pasišlykštėjimas. Šie veiksniai gali būti sukelti fizinių ar socialinių veiksnių, tačiau dažnai būna skatinami paties asmens.

Streso neatlaikymas

Stresas turi tendenciją kauptis. Kaip ir minėjome, maži stresiniai įvykiai savotiškai stimuliuoja, bet kai jų yra daug, ar jie trunka per ilgai, ar pernelyg intensyviai, arba nors ir mažų, – jų prisikaupia gana daug –  žmogus pradeda streso nebepakelti. Esant aukščiau išvardintiems veiksniams, asmens patiriamo streso stiprumas priklauso nuo jo požiūrio ir reakcijos į situaciją. Čia labai kenksmingas įgytas bejėgiškumas – išankstinis nusistatymas, kad nuo asmens pastangų niekas nepasikeis. Galimi tokie pokyčiai – miego, apetito sutrikimai, dažnesnis rūkymas, alkoholio, vaistų vartojimas, pykčio protrūkiai, irzlumas, agresyvumas, verksmingumas. Jei stresas trunka ilgai, žmogus būna pavargęs, prislėgtos nuotaikos, nervingas, neryžtingas, nepajėgia susikaupti, jį kankina nemiga arba, atvirkščiai, jis būna mieguistas. Kartais stresas gali skatinti veiklumą, kūrybiškumą, išradingumą. Tačiau ilgai trunkantis nekontroliuojamas stresas išsekina psichiką bei imuninę organizmo sistemą ir gali tapti įvairių ligų priežastimi, pvz., skrandžio opa, infarktas ar net vėžys.

Streso simptomai

Kognityvinių funkcijų (pirmiausiai dėmesio koncentracijos, atminties) sutrikimai. Pirmieji ženklai – tai išsiblaškymas ir užmaršumas. Ne, mums dar ne galvos smegenų sklerozė ir tuo labiau ne ankstyvas Alzhaimeris – tai stresas, o organizmas tik atlieka apsauginę funkciją – išstumia – t.y. užmiršta dirglumo slenkstį viršijančią informaciją. Todėl nepasitikėkite galva ir užsirašykite, naudokite išmaniuosius įrenginius. Nesvarbu, kad kadaise turėjote puikią atmintį, deklamavote eiles, ar mintyse atlikote aritmetinius veiksmus su keturženkliais skaičiais. Tie įgūdžiai gal ir nėra dingę, bet įtampa ir stresas paprasčiausiai juos dabar “atjungė”, todėl pasiskolinkite kelis gigabaitus savo išmaniojo išorinės atminties.

Širdies kraujagyslių sistemos sutrikimai (arterinio kraujospūdžio svyravimai, širdies ritmo sutrikimai, miokardo infarktas). Dauguma vidurio amžių pasiekusių vadovų, profesionalų ir veiklių žmonių turi šias problemas. Padidintas kraujospūdis pagrindinis šių dienų palydovas, o šalia su netinkama mityba ir ydingais įpročiais padaro savo žalojantį poveikį visai širdies ir kraujagyslių sistemai.

Mitybos elgesio pasikeitimai: stengiamasi stresą “suvalgyti”, persivalgoma, “maloninama”save saldumynais arba atvirkščiai – prapuola apetitas ir nieko nesinori valgyti.

Skrandžio ir virškinimo sistemos sutrikimai

Dirglumas ir nervų sistemos jautrumas, emocinis labilumas

Nemiga ir nerimo sutrikimai

Psichikos sutrikimai

Polinkis į priklausomybes

Pastoviai patiriant stresą labai lengva “užkibti” ant priklausomybių kabliuko.  Stresą juk reikia numalšinti. Ir kas geriausiai malšina stresą? Spėlioti ilgai nereikės ir visi atsakymai bus teisingi. Realybėje – alkoholis iš tikrųjų puikiai nuima stresą ir veikia veiksmingai, tik gaila, kad jo darosi vis per mažai, kad pasiekti tokį pat efektą. Nikotinas – iš tikrųjų veikdamas į galvos smegenų kraujagysles padeda trumpam susikoncentruoti – sufokusuoti mintį. Bet čia tik trumpalaikis efektas, nes abi medžiagos ne tik sukelia priklausomybę, bet, pavyzdžiui, alkoholio skilimo produktai sudarko miego ritmus bei sukelia nerimo sutrikimus, kas savo ruožtu, dar labiau mažina atsparumą stresui. Užkimbama, nes atsipalaiduoti  “padeda” ir žolė, ir ekstazis, ir stipresnės medžiagos. Šalia priklausomybių medžiagoms sukeliančioms priklausomybę yra kitų priklausomybių – tai kompiuteriniai žaidimai, lažybos, lošimai, seksas, pornografija, ydingi santykiai. Patyrę stresą, mes ieškome atsipalaidavimo būdų ir čia slypi labai daug pavojų.

Streso valdymas

Nenorėdami nualinti organizmo stresą turime valdyti.
Detaliau apie streso valdymą aprašyta mūsų skyrelyje:  Streso valdymas.

Taip pat sėkmingai yra taikomi ir netradicinai streso suvaldymo pratimai – joga, meditacijos, cigun arba chigong pratimai.

Galvos skausmas

Dažnas streso palydovas yra galvos skausmas. Šiame skyrelyje yra detaliau aprašytos galvos skausmo priežastys, medikamentinio ir nemedikamentinio gydymo priemonės bei galvos skausmo profilaktika. Detaliau apie galvos skausmą ir jo gydymą aprašyta mūsų skyrelyje:  Galvos skausmas.

Profesorius Robert Sapolsky apie stresą išsamiau: