Psichikos priežiūros organizavimas
Psichikos sv. priežiūros organizavimas
Psichiatrija ( gr.“psyche”- dvasia, siela; “iatreia”- gydymas) – tai medicinos mokslo šaka, nagrinėjanti psichikos sutrikimų etiologiją, patogenezę, psichopatologiją, epidemiologiją, diagnostiką ir gydymą, psichosocialinę reabilitaciją, prevenciją, psichiatrinės pagalbos organizavimą bei socialinius ir teisinius aspektus.
Psichoterapijos sąsajos su kitomis disciplinomis
Psichologija. Nagrinėja nesutrikusios psichikos žmogaus psichinius procesus.
Klinikinė psichologija. Nagrinėja psichinių procesų pakitimus, sergant psichikos ligomis. (Testais įvertinama atmintis, dėmesys, emocijos, valingumas, mąstymas).
Filosofija. Psichinius procesus aiškinančios teorijos ir hipotezės remiasi filosofija – egzistencinė psichiatrija, psichodinaminė (Froido) psichiatrija.
Teisėsauga. Teismo psichiatrija: nagrinėja asmens pakaltinamumo ir nepakaltinamumo, veiksnumo ir neveiksnumo klausimus.
Gerontologija. Gerontopsichiatrija – senų žmonių psichiatrija. Pagrindinė problema yra demensijos (Alzheimerio liga, Hantingtono chorėja, Parkinzonizmas, išsėtinė sklerozė) ir su jomis susiję psichinių procesų pakitimai.
Pedagogika. Vaikų ir paauglių psichiatrija (elgesio sutrikimai). Respubli Universitetinė ligoninė “Vaiko raidos centras
Socialiniai mokslai. Visuomenės psichiatrija – visuomenės pokyčiai, interesai ir individo reagavimas į visuompokyčius
Kiti medicidos mokslai: kardiochirurgija (25% visų operuotųjų dėl širdies patologijos yra reikalinga psichiatro pagalba), neurochirurgija.
Somatopsichiatrija. Nagrinėja, kaip somatinės ligos įtakoja psichiką.
1927m. Vasaros g. įkurta nervų ir psichikos ligų klinika.
1991m. Vilniaus m. psichikos sveikatos centras.
- Darbuotojai: doc.Laurinaitis, doc.Pūras, doc.Šiurkutė, doc.Danilevičiūtė, doc.Supata, doc.Lesinskienė, med.dr.Germanavičius, asistentai.
- Dėstoma: visiems medicinos fakulteto studentams, psichologams, soc. darbuotojams, teisinikams.
- Rezidentūra: šiuo metu 3m., planuojama studijas pratęsti iki 4m., tikimasi diplomo pripažinimo ES šalyse.
- Gydytojų tobulinimosi kursai: 14 ciklų kasmet. Tematika: psichosomatika, priklausomybės, vaikų psichiatrija, schizofrenija ir kt.
- Mokslinės kryptys: depresijos, suicidai.
Psichikos sveikatos priežiūros tikslas: teikti psichiatrinę pagalbą, padėti ligoniams prisitaikyti prie visuomenės gyvenimo ir į jį grįžti. LR psichikos svaikatos priežiūra organizuojama vadovaujantis LR sveikatos sistemos įstymu, LR sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu, LR psichikos sveikatos priežiūros įstatymu, Pschikos sveikatos centro nuostatais.Psichikos sveikatos priežiūra – specializuota sveikatos priežiūra, vykdoma pagal LR vyriasybės patvirtintus standartus.
1998m. liepos 2d. LR seimo patvirtinta Lietuvos sveikatos programa, kurioje apibūdinama situacija, nurodyti tikslai ir jų įgyvendinimo strategija:
- Iki 2005 stabilizuoti sergamumą psichikos ligomis.
- Iki 2010m. sumažinti savižudybių skaičių iki vidutinių Europos šalių rodiklių, t.y. iki 25/100.000 gyventojų.
- Iki 2010m. sumažinti sergamumą alkoholinėmis psichozėmis iki 10/100.000 gyventojų.
Psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo lygiai
- savivaldybių – pirminis (pirminė psichikos sveikatos priežiūra);
- apskričių – antrinis (antrinė psichikos sveikatos priežiūra);
- valstybės – tretinis (tretinė psichikos sveikatos priežiūra).
Priminė psichikos sveikatos priežiūra
Organizuojama psichikos sveikatos centruose. Psichikos vseikatos centrų uždaviniai: vykdyti psichikos sveikatos priežiūrą; teikti socialinę pagalbą psichikos ligoniams.
Savarankiškas Psichikos sveikatos centras yra savivaldybės įstaiga, steigiamas prie pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC), arba kaip savarankiška viešoji sveikatos priežiūros ne pelno įstaiga, licencijuota (akredituota) vykdyti psichikos sveikatos priežiūrą ir teikti socialinę pagalbą psichikos ligoniams bei kitiems asmenims.
Pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos PSC arba pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų psichikos sveikatos priežiūros kabinetuose visiems nuolat savivaldybės teritorijoje gyvenantiems (draudžiamiesiems) asmenims.
Už psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, teikiamas PSC, mokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų vadovaujantis nustatyta metine vieno gyventojo pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų bazine kaina, jeigu
PSC dirba visa komanda
- gydytojas psichiatras (suaugusiųjų),
- gydytojas psichiatras (priklausomybės ligų),
- gydytojas psichiatras (vaikų ir paauglių),
- medicinos psichologas,
- psichikos sveikatos slaugytojos,
- socialiniai darbuotojai.
* Priklausomai nuo rajono dydžio gali dirbti kelios komandos.
Pagal PSO rekomendacijas: + užimtumo terapeutas, kuris rūpintųsi užimtumo veikla individuliai kievienam pacientui (lipdymo darbai, keramika ir pan.). (Soc. darbuotojas rūpinasi asmens integracija į socialinę terpę).
Tuo atveju, jeigu savivaldybė neįsteigė PSC, psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikia gydytojas psichiatras, dirbantis pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.
Psichiatras – tai gydytojas, įgijęs aukštąjį medicininį išsilavinimą bei baigęs podiplominį psichiatrų rengimo kursą medicinos universitete arba daugiaprofilinio universiteto medicinos fakultete. Toks asmuo turi LR Sveikatos apsaugos ministerijos išduotą licenciją. Psichiatras turi teisę diagnozuoti psichikos sutrikimą, skirti jo gydymą, išrašyti receptus. Psichiatras diagnozuoja ir gydo visus psichikos sutrikimus, tačiau dažniausiai jam tenka padėti asmenims, sergantiems psichozėmis ir kitais sunkiais sutrikimais. Dažniausiai psichiatras gydo vaistais.
Gydytojo psichiatro teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė išdėstyta “Lietuvos medicinos norma MN53:1998”. Gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro – “Lietuvos medicinos norma MN 45:2002 “.
Psichiatrijos šakos: vaikų, paauglių, geriatrinė, teismo, darbo, karo, socialinė, be to, yra psichiatrinė epidemiologija, priklausomybių psichiatrija, psichohigiena, psichoterapija.
Antrinė psichikos sveikatos priežiūra
Paslaugos teikiamos apsikričių psichiatrinėse ligoninėse arba apskričių ligoninių psichiatrijos skyriuose, psichiatrijos ligoninių konsulatcinėse poliklinikose ir dieniniuose psichiatrijos stastacionaruose.
Tretinė psichikos sveikato spriežiūra
Paslaugos teikiamos Vilniaus univeristeto Psichiatrijos klinikoje, Vilniaus universiteto Vaiko raidos centre, Kauno medicino universiteto Psichiatrijos klinikoje ir SAM nustatytuose tretinio lygio psichiatrijos ligoninėse ir skyriuose.
Pacientų hospitalizavimo tvarka
Pacientai hospitalizuojami remiantis LR psichikos sveikatos priežiūros įstatymu.
psichikos sveikatos apžvalga Psihiatrijos įstaigos
Psichiatrijos įstaigų grupės
Stacionarinės
Ambulatorinės (šiuo metu dominuoja)
*Perėjimo aspektai: ambulatorinė pagalba – pigesnė.
Psichiatrijos ligoninės
2002m. užregistruota 9 stacionarinės įstaigos.
Rrespublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė (Parko g.)
Didžiausia Lietuvoje: 2001m.lovų sk. 913; vidutinė gulėjimo trukmė 33,7; lovos funkcionavimas 270,8; letališkumas 0,5.
Vilniaus m. psichikos sveikatos centras (Vasaros g.)
2001m.lovų sk. 215; vidutinė gulėjimo trukmė 24,9; lovos funkcionavimas 301,2; letališkumas 0,11.
Žiegždrių psichiatrijos ligoninė
- lovų sk. 550; vidutinė gulėjimo trukmė 43,9; lovos funkcionavimas 307,6; letališkumas 1,47.
- Bendri projektai su Skandinavijos šalimis.
- Ankstyvoji psichozės prevencija: darbas su šeima, pagalba ūmiems pacientams.
Kauno medicinos universiteto Psichiatrijos klinika
- Psichiatrijos klinika bendroje KU ligoninės struktūroje.
- Psichiatrijos skyrių įjungimas į bendro tipo ligoninę palankus psichiatrui konsultacijų atžvilgiu; pacientui – psichologiniu aspektu (psichikos ligomis sergantys asmenys nesijaučia izoliuoti: išrašant iš ligoninės dedamas bendras Kauno Universitetinės ligoninės antspaudas).
Švėkšnos psichiatrijos ligoninė
- lovų sk. 310; vidutinė gulėjimo trukmė 37,9; lovos funkcionavimas 287,7; letališkumas 0,6.
- Tarybinės sistemos planavimo ypatumai.
- Didelė biblioteka.
- Vienintelė ligoninė, kur pacientas gali užsisakyti maistą 2-3-4 dienoms.
Rokiškio psichiatrijos ligoninė
- lovų sk.500; vidutinė gulėjimo trukmė 44,5; lovos funkcionavimas 314,6; letališkumas 0,6.
- Specializuota griežto režimo psichiatrijos ligoninė, skirta asmenims ūmios psichozės būsenoje įvykdžiusiems sunkius nusikaltimus (žmogžudystės, sunkūs kūno sužalojimai ir pan.).
Šiaulių psichiatrijos ligoninė
- lovų sk. 224; vidutinė gulėjimo trukmė 29,9; lovos funkcionavimas 314,8; letališkumas 0,21.
- Psichosocialinė reabilitacija.
Psichikos sveikatos priežiūros paslaugų tendencijos
Palaipsnis lovų skaičiaus mažinimas stacionarinėse įstaigose.
Psichiatrijos skyrių inkorporacija į bendro tipo ligonines. 2002m. yra užregistruotota 12 ligoninių, turinčių specializuotus psichiatrijos skyrius ar klinikas (Jurbarkas, Pasvalys, Telšiai, Mažeikiai, Kazlų Rūda, Tauragė, Panevėžys ir kt. miestų ligoninėse).
Dienos stacionarų steigimas. 2002m. įsteigtas tik vienas dienos stacionaras Vilniaus m. psichikos sveikatos centre. Problematiškas steigimas: pagal LR galiojančius įstatymus dienos stacionarai – tai stacionarinės grandies įstaigos, kurių negalima steigti prie ambulatorinių įstaigų.
Psichikos sveikatos centrų steigimas.
Nelieka psichiatrijos dispancerių ir poliklinikų, jų funkciją perima psichikos sveikatos centrai (PSC). 2002m. viso užregistruoti 61 PSC, iš jų savarankiškų psichikos sveikatos centrų 13. Lietuvai reikėtų ~100 PSC.
Psichikos sveikatos centrų etatai
Psichiatrija reformos kelyje Saulius Pečiulis
Iš sovietų laikų paveldėta psichiatrija gal ir patenkintų ortodoksiškai mąstančius profesionalus, tačiau platesniame kontekste vertintina kaip reikalaujanti gana gilaus reformavimo. Tai labai gerai supranta tarptautinė psichiatrų – reformatorių bendruomenė, apjungta vadinamos Ženevos iniciatyvos psichiatrijai tinklu. Ženevos iniciatyva psichiatrijai pirmame etape kūrėsi kaip organizacija, nukreipta prieš psichiatrijos panaudojimą politiniais tikslais socialistinio bloko šalyse. Vėliau, žlugus pasaulinei socializmo sistemai, Ženevos iniciatyva ėmė koncentruoti dėmesį ties psichiatrijos reformomis, ypač postsovietinėje erdvėje. Šiuo tikslu ji organizuoja įvairias kvalifikacijos kėlimo priemones, stažuotes, konferencijas ir pan., vienoje iš kurių Čekijoje, 2000 m. liepos mėnesį man teko dalyvauti. Savo mintimis apie aktualiausius psichiatrijos reformos aspektus Lietuvoje ir norėčiau pasidalinti.
Psichiatrijos humanizavimo imperatyvas. Istoriškai taip susiklostė, kad nesant gerų gydymo priemonių psichiatrinės ligoninės seniau atlikdavo daugiausia psichikos ligonių izoliavimo funkciją. Tai buvo savotiški kalėjimai sergantiems psichikos ligomis. Žinoma, ir santykiai tarp personalo ir pacientų bei tarp pačių pacientų neretai primindavo kalėjimo santykius. Pacientas būdavo sumenkinamas, į jo kaip piliečio teises bei teisėtus interesus būdavo neatsižvelgiama, gydytojai profesionalai viską spręsdavo savavališkai, partnerystės tarp profesionalo ir paciento iš esmės nebuvo. Vystantis demokratinėm visuomenės tradicijoms ši “profesionalų diktato” situacija Vakarų šalyse ėmė keistis į profesionalo ir paciento partnerystės santykius kai paslaugų vartotojas (pacientas) vis aktyviau pats apsprendžia savo gydymo poreikius ir užsitikrina savo kaip piliečio teises. Iš savo patirties galiu tvirtinti, kad Lietuvoje ši transformacija dar vis aktuali, dar nemažai kalėjimo tipo santykių recidyvų, kai psichikos ligonis iš pilnateisio piliečio paverčiamas savotišku “pastumdėliu”, nežinančiu savo teisių ir negalinčiu jų apginti.
Vartotojų dalyvavimas priimant sprendimus. Pats natūraliausias būdas pagerinti psichikos sveikatos priežiūros sistemos atitikimą vartotojų poreikiams yra vartotojų įtraukimas į sprendimų priėmimo procedūras visuose lygiuose. Pirmiausia, kiekvienas pacientas turi būti įtrauktas į sprendimus dėl savo paties gydymo. Reikėtų laikytis prielaidos, kad pacientas pats yra suinteresuotas savo išgijimu. Paprastai ligonis gerai žino kokie vaistai jam labiausiai tinka, todėl gydytojai visuomet turėtų skirti vaistus kartu su pačiu ligoniu. Galiu tvirtinti, kad didelė dalis man žinomų gydytojų Lietuvoje taip ir daro, tačiau neretai pasitaiko ir atvejų, kai gydytojas vienašališkai ir priverstinai skiria vaistus, iššaukdamas paciento slaptą pasipriešinimą ar net atvirą paskirtų vaistų vengimą. Šia prasme taip pat turi didelę reikšmę kvalifikuotas paciento informavimas apie visus teigiamus ir neigiamus skiriamo vaisto poveikius. Be to svarbu partnerystės pagrindu išsiaiškinti kokių kitų gydymo formų jis pageidauja, sutinka jis ar nesutinka, kad jo gydyme dalyvautų jo šeimos nariai ir t.t. Taip pat vartotojai turėtų būti aktyviau įtraukti į sprendimų priėmimo procedūras skyriaus, ligoninės , regiono ir net visos valstybės psichinės sveikatos politikos formavimo lygyje. Šiuo tikslu gali būti visuose lygiuose suformuoti valdymo organai, kurie įkomponuotų ir vartotojų atstovus. Vakaruose labai populiari vadinama tetralogo idėja. Tetralogas reiškia, kad sprendimus psichinės sveikatos priežiūros sistemoje suderintai priima keturios suinteresuotos pusės: visuomenės atstovai, profesionalai, vartotojai, vartotojų šeimos nariai. Dėja, Lietuvoje kol kas dažniausiai girdisi tik profesionalų monologas. Tetralogas reikštų, kad vartotojai būtų įtraukti į psichikos sveikatos priežiūros planavimą, valdymą ir suteikiamų paslaugų kokybės vertinimą.
Vartotojų pagalba sau ir vienas kitam. Labai svarbus psichiatrijoje yra pačių vartotojų aktyvumas įveikiant savo problemas. Įvairios vartotojų pagalbos sau formos (self help) yra populiarios jau ne tik Vakaruose , bet ir Lietuvoje. Veikia įvairūs vartotojų klubai, kuriuose patys pacientai tampa savotiškais terapeutais sau patiems ir vienas kitam. Šią klubų pagrindu grįstą vartotojų saviveiklą reikėtų remti ir vystyti plečiant jų funkcijas ir kompetenciją. Pavyzdžiui, daug kur Vakaruose veikia įsidarbinimo būreliai, klube pacientai gali pasimokinti ir užsienio kalbų, ir mokėjimo dirbti kompiuteriu. Labai gerai, kai tokių klubų pagrindu psichikos ligoniai gali tobulinti maisto gaminimo įgūdžius (kas numatoma daryti “Kūlgrindos klubo” pagrindu prie Vilniaus psichikos sveikatos centro), piešti, drožinėti, dainuoti, deklamuoti ir pan. Plečiant vartotojų klubų veiklą galima būtų įsivaizduoti ir pacientų teisių bei teisėtų ligonių interesų atstovavimą. Šia prasme būtų tikslinga, kad visi Lietuvoje veikiantys vartotojų klubai susijungtų į asociaciją ar kitokią organizaciją, pajėgią atstovauti visus psichikos ligonius aukščiausiame lygyje.
Psichoterapijos akcentas. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių psichikos ligonių skundų yra tai, kad juos gydytojai “užgydo”, t.y. iš esmės paverčia invalidais dėl vaistų perdozavimo ir (arba) per ilgo laikymo ligoninėje. Iš tikrųjų nesunku suvokti, kad ilgas laikymas ligoninėje vien pasikliaujant vaistais veda į asmenybės degradavimą, nes tokiomis sąlygomis žmogus palaipsniui praranda naudingus socialinius bei profesinius įgūdžius bei ima sirgti “tinginio liga”. To pasekoje jis tampa nekonkurentabilus darbo rinkoje, o tai dar labiau skatina nuostatas į invalidumą. Štai kodėl labai svarbi yra psichoterapija visose jos formose. Iš esmės kiekvieno ligonio atžvilgiu turėtų būti taikoma individuali psichoterapijos programa, kurios tikslas – pilna paciento socialinė reabilitacija. Labai svarbu, kad būtų kuo platesnė terapijos įvairovė, atspindinti vartotojų poreikių įvairovę. Pavyzdžiui, Čekijoje darbo terapijoje neapsiribojama vien siuvimu ar drožinėjimu. Čia veikia platus spektras socialinių firmų su apsaugotomis darbo vietomis psichikos ligoniams. Veikia net kelios kavinės, kurias pilnai aptarnauja psichikos ligoniai su terapeuto pagalba. Gal ir Lietuvoje ši patirtis būtų naudinga? Bet kokiu atveju ligonis neturi būti paliktas vienas su tablete, jo atžvilgiu turi veikti išplėtota psichoterapijos programa, padedanti ir įveikti ligą, ir reabilituotis pilnaverčiam gyvenimui.
Socialinio darbo kokybė. Socialinio darbuotojo profesija yra pakankamai nauja Lietuvoje. Gal būt dėl to mūsų socialiniams darbuotojams trūksta reikiamos psichinės sveikatos priežiūros srityje kvalifikacijos. Mūsų socialiniai darbuotojai dažniausiai apsiriboja siauru spektru pareigų, tuo tarpu daugelis jų kompetencijoje esančių problemų lieka nepaliestos: socialinis darbuotojas paprastai nežino nei pacientų darbo, nei būsto, nei šeimyninių problemų. Žmogus papratai suserga psichikos liga ir kartu turi ištisą eilę problemų, kurios aštrina jo ligą arba trukdo pasveikti. Kartu ligoninėje jį supa ne visada suprantama ir skaidri aplinka. Visuose šiuose klausimuose socialinis darbuotojas turėtų būti tarpininku. Jis pirmas turėtų pasidomėti paciento problemomis, informuoti pacientą apie visas galimybes ir konkrečiai padėti pacientui. Vakaruose tai yra vadinama “atvejo valdymu” (case management) –socialinis darbuotojas tarpininkauja pacientui valdydamas visą jo aplinkybių visumą. Idealiame variante iškilus įsidarbinimo problemai socialinis darbuotojas tarpininkauja tarp paciento ir darbdavio, iškilus būsto problemai socialinis darbuotojas padeda spręsti šią problemą, esant reabilitacijos poreikiui socialinis darbuotojas padeda pasirinkti reikiamas reabilitacijos formas ir t.t. Dėja, iš savo patirties galiu tvirtinti, kad mūsų socialiniams darbuotojams iki tikros “atvejo valdymo” metodologijos yra gana toli. Nejaugi mūsuose tai toks sunkiai įkandamas riešutas?
Hospitalizacijos sąlygos. Kalbėti apie materialias sąlygas yra sunkiausia, nes jų pagerinimui paprastai reikia daugiausia resursų. Būtų nuostabu, jeigu mūsų ligoniai galėtų gydytis nedidelėse palatose po 2-3 žmones, tačiau ar gali mokesčių mokėtojai sau tą leisti ekonominių sunkumų metais? Tačiau yra problemų, kurias galima būtų išspręsti iš esmės ir be papildomų resursų. Pavyzdžiui, tikslinga būtų grupuoti ligonius pagal amžių ir (arba) temperamentą skirstant juos po palatas. Taip pat būtų gerai, jeigu visi, mėgstantys miegoti su muzika gulėtų vienoje palatoje, o mėgstantys miegoti tyloje – kitoje palatoje. Skyriuose būtų gerai padidinti vaizdinių priemonių kiekį būtinai sienlaikraštyje išvardinant pacientų teises. Žinant situaciją tuoletuose taip pat akivaizdu, kad atskirais atvejais reikalingas jų remontas suteikiant tuoletams estetiškai priimtinesnę išvaizdą. Apskritai hospitalizacijos mastai turėtų mažėti perimant dalį krūvio dieniniams stacionarams ir kitoms alternatyvioms gydymo formoms.
Bendruomeninės (alternatyviosios) psichiatrijos vystymas. Viena iš centrinių idėjų Vakarų psichiatrijoje yra paslaugų decentralizavimas vis labiau atsisakant stambių ligoninių ir vystant psichiatriją nevyriausybinių organizacijų pagrindu. Manoma, kad toks gydymas yra lankstesnis ir psichologiškai labiau priimtinas vartotojams. Kuriami įvairūs dienos centrai su plačiomis psichoterapinėmis programomis, kurios padeda įveikti ligą bei pilnavertiškai reabilituotis. Viena iš populiarių bendruomeninės psichiatrijos formų yra taip vadinami apsaugoti būstai. Perkamas arba išnuomojamas būstas (geriausia – atskiras namas) ir jame apgyvendinami pacientai, kurie lengvatinėmis sąlygomis gyvena kartu su terapeuto priežiūra. Toks apsaugotas būstas turi dvigubas funkcijas: iš vienos pusės jis veikia kaip gydymo įstaiga, iš kitos pusės – padeda spręsti pacientų būsto problemą. Būtų gerai, jeigu tokia praktika įgautų savo teises ir Lietuvoje. Galimas dalykas, kad būtų tikslinga tokius apsaugotus būstus pradėti praktikuoti kaimo vietovėje, arčiau gamtos. Kartu reikšminga ir tai, kad kaime tai ir gerokai mažiau kainuotų. Bet kokiu atveju bendruomeninė psichiatrija reikalauja tam tikrų investicijų, tačiau ji su kaupu atsiperka, nes mažina nedarbingų invalidų ir hospitalizuotų ligonių skaičių.
Destigmatizacija. Paskutinė problema, kurią norėčiau paliesti šiame rašinyje yra neigiamas visuomenės požiūris į psichikos ligonius ir tendencija jiems uždėti neigiamą “etiketę”, kuri vėliau sąlygoja įvairią diskriminaciją. Žinoma, stigmos problema atsiranda dėl to, kad dalis psichikos ligonių atlieka visuomenei žalingus veiksmus ir veikia nenusakomai. Tačiau verta žinoti, kad yra daugybė pereinamųjų stadijų tarp visiško sveikumo ir visiško išprotėjimo ir kad visiškai sveikų žmonių yra labai mažai, taip pat kaip ir visiškų bepročių. Dėl mažos dalies psichikos ligonių neturi kentėti visi. Turbūt ir nusikaltimų procentas tarp sveikų žmonių ir psichikos ligonių yra panašus. Be to, kaip rodo patirtis, polinkis į psichikos ligą yra labai dažnas neeilinio talento palydovas (prisiminkime kad ir M.K. Čiurlionio pavyzdį). Todėl siekiant pilnaverčio pacientų integravimosi į visuomenę reikėtų kovoti prieš stigmą, teigiamais pavyzdžiais suformuoti kitokį psichikos ligonio įvaizdį. Tuo labiau, kad daugelis ligonių iš tikro yra pajėgūs būti pilnaverčiais visuomenės nariais.
Psihikos sveikatos padėties analizė
Psichiatrijoje “ligų” termino atsisakyta (vartotinas terminas “psichikos sutrikimai”), kadangi daugumos psichikos sutrikimų etiologija ir patogenezė neaiški.
Pav. Sergančiųjų psichikos sutrikimais skaičius Lietuvoje 100.000 gyventojų.
- Stebimos augimo tendencijos (bendras sergamimas psichikos ligomis 1%): prieinamesnė pagalba, didėja priklausomybių (alkoholis, psichotropinės medžiagos), afektinių sutrikimų skaičius.
Pav. Pirmą kartą išaiškikintų afektinių (nuotaikos) sutrikimų turinčių asmenų skaičius 100.000 gyventojų
Narkomanijos ir toksikomanijos pasiskirstymas pagal naudojamų narkotikų grupes 2001m.
- užregistruotų narkomanų ir toksikomanų buvo 4087 asmenys.
- Pagal PSO rekomendacijas realus skaičius: užregistruotas sk. x 10-20 k.
Narkomanijos ir toksikomanijos pasiskirstymas pagal gyv.vietą ir lytį:
- Gyvenamoji vieta: kaimas 6.0%; miestas 94.0%.
- Lytis: mot. 18.0%; vyr. 82.0%.
Narkomanų ir toksikomanų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes.
Narkomanų ir toksikomanų mirties priežastys 2001m.
| ¨ Savižudybės | 25,6% |
| ¨ Apsinuodijimas narkotinėmis medžiagomis | 10,2% |
| ¨ Nelaimingi atsitikimai | 20,4% |
| ¨ Infekcinės ligos | 10,2% |
| ¨ Somatinės ligos | 10,2% |
| ¨ Nenustatyta | 22,4% |
Psichikos sveikatos priežiūros programos
Valstybinė psichikos ligų profilaktikos programa
- Programos idėja: psichikos sutrikimų prevencija, ankstyvas išaiškinimas, kokybiškas gydymas pabrėžiant pirminės psichikos sveikatos grandies svarbą ir socialinę reabilitaciją.
- Strateginis uždavinys: pirminės, antrinės ir tretinės profilaktikos vykdymas. PSC steigimas, psichikos sutrikimų prevencinės priemonės.
- Programai realiai funkcionuoti stinga lėšų, lėtai rengiami specialistai, ne visiškai parengta teisinė bazė.
Valstybės alkoholio kontrolės programa
Svarbiausia programos tikslas: vadovaujantis LR alkoholio kontrolės įstatymu mažinti alkoholio pasiūlą ir vartojimą, piktnaudžiavimą alkoholiu bei jo daromą žalą žmonių sveikatai ir Lietuvos ūkiui.
- Iki 2005m. numatyta parengti bendrąją alkoholio žalos sveikatai ir Lietuvos ūkiui stebėjimo sistemą, statistinę analizę ir pradėti monitoringą.
- Programos finansavimas nepakankamas, sunkiai steigiami priklausomybės ligų centrai, “LR alkoholio kontrolės įstatymas” keičiamas 3-4k./m.
Nacionalinė narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programa
- Geresnis finansavimas lyginant su kitomis programomis.
- Programos tikslas: plačiai integruota narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencija, visuomenės, ypač vaikų ir jaunimo, švietimas, narkotinių medžiagų ir jų pirmtakų bei psichotropinių vaistų apyvartos kontrolė.
- “Europos narkomanijos monitoringo centras”.
Savižudybių prevencijos programa
- Kol kas LR vyriausybės nepatvirtinta programa.
- LT savižudybių skaičius 44,1/100.000 gyventojų, vis dar stebimos augimo tendencijos. PSO standartas 25,0/100.000 gyv.
Geresnis efektas: viena realiai funkcionuojanti programa.