Priklausomybės

Priklausomybės ligos

Priklausomybė – sveikatos sutrikimas, liguistas potraukis pakartotinai įsijungti į adiktyvius santykius/veiklą ar vartoti adiktyvią medžiagą pakartotinai,  sukeliantis disfunkcines fizines, psichologines ir socialines pasekmes. Toks asmuo tampa priklausomas nuo adiktyvios veiklos ar substancijos, šis elgesys užvaldo reikšminga žmogaus laiko/veiklos dalį, mintis išprovokuoja kitokio pobūdžio problemas – tiek socialines, tiek psichologines, tiek patologines.

Adiktyvųs gali būti nesveiki santykiai su kitu asmeniu, įvairi malonumą ar atsipalaidavimą teikianti veikla, savo vertingumą ir azartą keliantys užsiėmimai, psichologinę/emocinę deprivaciją kompensuojanti veikla ir pan. Ne visas adiktyvus elgesys tampa adikcija (priklausomybe). Priklausomybe jis tampa, kai palaipsniui užvaldo didžiąją mūsų gyvenimo/veiklos dalį bei kai atneša žalos sveikatai bei normaliam psichosocialiniam funkcionavimui.

Priklausomybė gali būti fizinė ir psichologinė. Psichologinė priklausomybė – stiprus psichologinis pripratimas, teoriškai galintis išsivystyti bet kokiai malonumą teikiančiai veiklai arba nemalonius jausmus sukeliančios veiklos vengimui. Dažniausi arba labiausiai žinomi pavyzdžiai yra psichologinė priklausomybė azartiniams žaidimams, apsipirkinėjimui, interneto naršymui, bendravimui, pornografijai, seksui, darbui. Priešingai nei fizinės priklausomybės atveju, neturėdamas galimybės užsiimti atitinkama veikla asmuo nepatiria jokio fizinio diskomforto, abstinencijos sindromo, tačiau patiria psichologinį diskomfortą. Psichologinė priklausomybė gali išsivystyti kartu su fizine, pavyzdžiui, kai vartojami fizinę priklausomybę sukeliantys narkotikai. Dažnai tai būna priklausomybės nikotinui (cigaretės) atveju. Tokia priklausomybės forma priklauso ir nuo žmogaus valios – skirtingai nei fizinę priklausomybę, psichologinę įmanoma nugalėti vien valios pastangomis. Tačiau realiai tai padaryti yra utopiška ir net neįmanoma – yra būtina kreiptis pagalbos į savitarpio pagalbos grupes arba tos srities specialistus. Lietuvoje veikia Priklausomybės ligų centrai bei savitarpio pagalbos grupės skirtingoms priklausomybėms (anoniminiai lošėjai, anoniminiai narkomanai, anoniminiai alkoholikai ir t. t.).Fizinei priklausomybei būdingas abstinencijos sindromas, kuomet organizmas negauna medžiagos, nuo kurios asmuo yra priklausomas.

Priklausomybės vystymasis

Pagal narkotinių medžiagų vartojimo dažnumą bei priklausomybės nuo jų vystymąsi skiriami šie narkotinių medžiagų vartojimo etapai:

1. Eksperimentinis vartojimas.
Aprašomas kaip trumpalaikis, dažniausiai sutinkamas grupinėje veikloje. Jis yra tiriamojo pobūdžio. Šis narkotikų vartojimo būdas dažniausiai priklauso nuo narkotinių medžiagų gavimo galimybių, vartojimo vietos, kompanijos, su kuria kartu vartojama, subkultūros ir esamos mados. Šie veiksniai dažnai kinta keisdami ir narkotikų vartojimo įpročius.
Eksperimentinis vartojimas yra rizikingas, pvz., dėl žinių apie narkotikų poveikį stokos. Kai kurių tyrimų duomenimis iki 25 proc. klijų ar tirpiklių uostytojų miršta pirmo bandymo metu. Eksperimentinis vartojimas gali pereiti į pramoginį vartojimą arba būti nutrauktas.

2. Pramoginis vartojimas.
Tai reguliarus vartojimas. Šiuo atveju pagrindiniu narkotikų vartojimą lemiančiu veiksniu tampa malonumo siekimas.  Daug reikšmės turi tai, kad vartotojas dažniausiai mano, jog kontroliuoja narkotikų vartojimo dažnį, suvartojamų narkotikų kiekį. Šio lygio vartojimas gali būti nuo atsitiktinio iki gausaus vartojimo, tačiau paprastai be vartotojo priklausomybės.

3.Priklausomas vartojimas (priklausomybė).
Tai ilgalaikis narkotinių medžiagų vartojimas. Kartu pasireiškia fizinis bei psichinis poreikis vartoti narkotiką. Daugeliu atvejų vartotojas nebekontroliuoja vartojimo. Vartojama bet kuriuo metu, dideliais kiekiais, dažnai. Narkotiko gavimas tampa svarbesnis nei jo kokybė.
Šioje stadijoje narkotikai dažniau vartojami pavieniui arba nedidelėse grupėse. Tokį narkotinių medžiagų vartojimą dažnai lydi emocinės, psichologinės bei socialinės problemos.

Psichinė priklausomybė dažniausiai atsiranda nuo pirmo narkotinės medžiagos pavartojimo ir pasireiškia potraukiu ją vartoti. Noras svaigintis užvaldo žmogaus psichiką (mintis, jausmus, veiklą), tampa gyvenimo būdu. Pasibaigus narkotiko poveikiui, žmogus nebegali grįžti į normalią būseną. Tarp paauglių pasireiškia grupinis psichinis potraukis. Ši priklausomybė gali būti tiesiogiai susijusi su aplinka, kurioje narkotinės medžiagos vartojamos, nes bendravimas tokiose grupėse yra beveik toks pat svarbus kaip ir pats apsvaigimas. Sustiprėjus psichinei priklausomybei, pradedama svaigintis ir po vieną.
Fizinė priklausomybė atsiranda vėliau, kai narkotinė medžiaga tampa būtina organizmo biologinei ir cheminei pusiausvyrai palaikyti. Ji pasireiškia ryškiais psichiniais ir fiziniais sutrikimais. Pakinta visos žmogaus organizmo funkcijos, kraujyje turi nuolat cirkuliuoti individuali narkotiko dozė. Nemalonius reiškinius panaikina nauja narkotiko dozė. Jei organizmas negauna narkotiko, vystosi abstinencijos sindromas.