Šizofrenija

Šizofrenija, paranoja, psichozė. Visi pavadinimai labai baisūs – jie dažnai reiškia, kad jau pradedate nebekontroliuoti savo psichinės būsenos. Beprotiško gyvenimo būdo ir tempo pasekmė, o gal tai baisios ligos pradžia? Pertempti nervai, ar jau “stogas pavažiavo”? Kada protas “neatlaiko” ir peržengiama riba, kokie ženklai tai rodo, ką daryti, kaip užbėgti už akių, kada ir kaip sustoti?

Pirmieji ženklai, požymiai. Nerimas, nemiga ir įtampa yra dažnai stebimi pirmieji ženklai daugelio psichikos sutrikimų atvejų, kurie vėliau gali išsivystyti į rimtesnį sindromą. Jeigu neužmiegate jau kuri naktis iš eilės, nerandante sau vietos, kankina nuojauta, kad kažkas blogo gali atsitikti, reikėtų neignoruoti šių ženklų. O jeigu greta dar ir pradeda reikštis neįprasti ar keistoki dalykai – reikėtų rimtai susirūpinti ir kreiptis pagalbos. Tai dar nereiškia, kad Jums šizofrenija, tačiau tai rodo, kad psichika dėl vienokių ar kitokių priežasčių yra persitempusi ir pradeda rodyti neatlaikymo ženklus. Tai gali būti ir nerimas, ir depresija, ir streso neatlaikymas ir kitokio pobūdžio sutrikimai, tačiau jų neignoruokite, laiku pastebėjus pirmuosius ženklus galime spėti rimtesniam sutrikimui “užbėgti už akių”.

Šizofrenija apibrėžimas. Šizofrenija testas. Šizofrenijos simptomai, požymiai

šizofrenijos apibrėžimas – “proto skilimas” (iš graikų kalbos skylu + dvasia, protas) – tai sudėtinga, lėtinė psichikos liga, kuri pažeidžia jausmų, mąstymo, suvokimo bei valios sferas. Šizofrenija pasaulyje serga apie 1% žmonių. Manoma, kad šizofrenija  tai nėra viena psichikos liga, o visa psichinių ligų ir sutrikimų grupė. Todėl kalbama apie šizofrenijos spektro sutrikimus.  Šizofrenijos testas galimas tik specialistui įvertinus ne tik esamų klinikinių simptomų visumą, bet ir vystymąsi laike. Deja, šizofrenijos testo pateikti negalime, kalbame apie pozityviųjų ir negatyviųjų simptomų grupes, kurios aprašytos žemiau.

Šizofrenijos simptomai:  Šizofrenijai būdingas labai platus spektras simptomų. Simptomai skirstomi į dvi grupes. Kitaip dar jie vadinami pozityvieji šizofrenijos simptomai (haliucinacijos, kliedesiai) ir negatyvieji šizofrenijos simptomai (blankus ir skurdus afektas, apsileidimas). Daug šių simptomų būna ir kitų psichikos sutrikimų atveju. Todėl jeigu ir sutrikimo metu atsiranda, kai kurie iš šizofrenijos simptomų, tai dar nereiškia, kad sergama šizofrenija.

Suvokimo sutrikimai: haliucinacijos – kai matomi, girdimi ar įsivaizduojami nebūti dalykai ir žmogus juos suvokia, kaip esančius tikrovėje; dažnesnės yra klausos haliucinacijos -“balsai”.

Mąstymo sutrikimai: šizofrenijos atveju būna labai daug ir įvairių mąstymo sutrikimų, pavyzdžiui: kliedesiai, neadekvačios mintys; mąstymo nenuoseklumas (asociacinio ryšio susilpnėjimas); autistiškas mąstymas (kai pasineriama į save); minčių įdėjimas (be priežasties atsirandančios mintys); minčių išėmimas (be priežasties dingstančios mintys).

Jausmų sutrikimai: sumenkusi jausmų gama, emocinis šaltumas ir blankumas, lėkštas afektas; neadekvačios emocijos (pavyzdžiui, verkiama be priežasties arba juokiamasi išgirdus blogą naujieną).

Valios sutrikimai: valios ir motyvacijos susilpnėjimas, nevalyvumas, apsileidimas.

Asmenybės pasikeitimas: sergant šizofrenija keičiasi asmenybė. Kiekvienas ryškesnis priepuolis dažnai negrįžtamai paveikia paciento psichiką.  Deja, asmenybė keičiasi blogėjimo linkme – tampa uždara, šalta, rigidiška, įsitvirtina liguistas pasaulio suvokimas.

Psichozė

Psichozė yra bendras psichiatrijoje naudojamas terminas apibūdinti psichinei būsenai, kai asmuo iškreiptai suvokia, praranda racionalų ryšį su realybe. Psichozės atveju gali pasireikšti įvairūs asmenybės, minčių bei elgesio pakitimai: iliuzijos ir klaidingi įsitikinimai, kurie paremti tvirtais, bet iš iškreipto suvokimo atsirandančiais argumentais, (pvz., paranoja); haliucinacijos, sutrikusi mąstymo funkcija; dažnai nesugebėjimas suvokti savo elgesio ir minčių keistumo ir nepagrįstumo, bendravimo bei kasdieninės veiklos atlikimo sunkumai. Psichozės reakciją gali sukelti įvairūs tiek fiziologiniai, tiek funkciniai veiksniai, dėl ko psichozė paprastai laikoma fiziologinę ligą indikuojančio karščiavimo atitikmeniu psichinės ligos atveju.

Ar psichozė jau liga?

Daugumai žmonių gyvenimuose pasitaiko panašių realybės iškraipymo epizodų, todėl vienas iš paplitusių mokslinių požiūrių yra, kad psichozė nėra normalaus žmogaus sąmoningumo nukrypimas, o tik jo dalis, susidarius ypatingai intensyvioms ar sunkioms gyvenimo aplinkybėms, kuriuo atveju psichozė greičiausiai nėra psichinės ligos simptomas (pvz.: schizotipija).  Kaip ir minėjome psichozė  gali būti sukeliama įvairių somatinių, egzogeninių veiksnių, apsinuodijimo ar netgi būti indukuota psichologiškai. Pasitaiko indukuotos psichozės atvejų, kada šalia sergančio asmens esantis asmuo pradeda matyti “iškraipytą pasaulio vaizdą” ligonio akimis, patiki jo liguistomis idėjomis. Atskyrus tokius žmones psichozės simptomai  praeina.

Paranoja

Paranoja (paránoia, graikų kalba parà = šalia, greta ir noûs = protas) – persekiojimo iliuzija, manija, kuri nelaikoma atskira liga, o tik tam tikrų psichinių sutrikimų simptomu (neurozė, psichozė, alkohol. delyras). Paranoja anksčiau buvo vadinamas bendro pobūdžio psichikos sutrikimas arba parafrenija (paranoidinės šizofrenijos) vystymosi forma. Paranoja sergantis žmogus vadinamas „paranoiku“.
Paranoja gali atsirasti kaip somatinių, neurologinių ir/arba psichinių ligų pasekmė. Tokios ligos gali būti: Alzhaimerio liga, Schizofrenija, Depresija, piktnaudžiavimas alkoholiu ar amfetaminais.
Pacientas jaučiasi persekiojamas. Tvirtai tiki, kad kiti žmonės bet kokiomis priemonėmis siekia jį apgauti, įžeisti, sužaloti ar netgi užmušti. Tai gali būti manijos požymiai. Paciento neįmanoma perkalbėti. Laikoma tik  ligos simptomu, todėl sutrikimas gali būti pašalintas terapijos pagalba – psichoterapija ir medikamentiniu gydymu. Daugiau skaitykite skyrelyje paranoja.

Svarbu neignoruoti, reaguoti ir laiku pradėti gydymą

Daugelis pastebėję pirmuosius šizofrenijos požymius – viliasi, kad tai dar nėra liga, kad galbūt tai praeis savaime. Susirgus šizofrenija svarbu kiek galima anksčiau pradėti gydymą. Tiek medikamentinį, tiek psicho-socialinį.  Net jeigu ir tai nėra šizofrenija, – atsargumas čia gėdos nedaro. Geriau yra visapusiškai išsitirti, imtis profilaktinių priemonių, bet išvengti priepuolio. Nes po kiekvieno stipresnio šizofrenijos priepuolio įvyksta dažniausiai negrįžtami pakitimai galvos smegenyse, po kurių žmogus pasikeičia, atsiranda emocinis šaltumas, blankus afektas, keičiasi žmogaus asmenybė, mąstymas, bendravimas. Todėl labai svarbi yra artimųjų parama ir reakcija, kad padėtų susirgusiajam susiorientuoti ir gauti reikalingą pagalbą.

Patarimai – jei vis dėlto sergate šizofrenija

Sergant šizofrenija svarbu kiek galima daugiau žinoti apie ligą, išmokti atpažinti ligos paūmėjimo požymius, laiku kreiptis pagalbos, laikytis gydytojo paskirto gydymo vaistais, stengtis dirbti, būti užsiėmusiu, tačiau nepervargti, nevengti bendravimo su žmonėmis, kiek įmanoma judėti ir sportuoti. Sergant šiuo sutrikimu svarbu subalansuotai maitintis. Manoma, kad smegenų veiklos tinkamą funkcionavimą skatina žuvies taukuose esančios medžiagos bei B grupės vitaminai. Šeimos nariai turėtų vengti perdėtos paciento kritikos, realistiškiau vertinti paciento galimybes, paremti ir paskatinti pacientą veikti ir bendrauti. Taip pat yra svarbi antrinė profilaktika – tai paūmėjimų vengimas. Pagrindinės priemonės yra laiku suteikta pagalba bei ankstyvas ir tinkamas gydymas vaistais, paciento ir šeimos narių mokymas atpažinti paūmėjimo simptomus, šeimos ir individuali psichoterapija.

Ar šizofrenija yra išgydoma?

Šizofrenijos gydymas yra ilgalaikis ir kompleksinis, dažnai trunkantis visą gyvenimą. Yra svarbu kiek galima anksčiau pradėti gydymą. Paprastai derinami keli gydymo metodai: vaistai, psichologinė, psichoterapinė ir socialinė pagalba, reabilitacija. Pagrindiniai vaistai šizofrenijai gydyti yra neuroleptikai: tradiciniai (haloperidolis, cisordinolis, chlorpromazinas ir kt.) ir naujesni atipiniai (klozapinas, risperidonas, olanzapinas, amisulpiridas ir kt). Neuroleptikai turi būti vartojami gana ilgai, nes daugelio jų poveikis atsiskleidžia tik per kelias savaites. Todėl ypač pasiteisina praktikoje ilgo veikimo neuroleptikai: Paliperidonas – Xeplionas (tereikia vienos injekcijos per mėnesį), Rispolept Consta (ilgo veikimo Risperidonas), Zuklopentiksolis depo (Cisordinolis) ir kiti. Esant nemaloniems šalutiniams šių vaistų reiškiniams papildomai yra skiriami juos malšinantys vaistai: parkopanas, ciklodolis. Gydyti pradedama nuo mažiausios veiksmingos neuroleptiko dozės. Gydymo vaistais nepakanka norint sugrąžinti pacientą į jam įprastą gyvenimą. Dėl ligos prarastiems darbiniams ir bendravimo įgūdžiams atstatyti, taikoma psichosocialinė reabilitacija, pacientas ir šeimos nariai yra mokomi specifinių problemų sprendimo įgūdžių, įtraukiami į savitarpio pagalbos grupes, taikoma psichoterapija.

Psichiatro ar psichologo pagalba?

Pirmiausiai šio susirgimo atveju yra reikalinga psichiatro pagalba. Tik tinkamai subalansavus medikamentinį gydymą ir kupiravus psichozės reiškinius yra galimas psichoterapinis gydymas. Priešingu atveju psichologinės intervencijos ar psichoterapija gali tik pabloginti būklę. Biopsichosocialinis modelis labiausiai pasiteisino šio susirgimo gydyme. Gydymas turėtų būti vykdomas visuose trijuose lygmenyse: ir vaistai – biologiniame, ir psichologine pagalba, ir socialinės adaptacijos konsultacijos.

Šizofrenijos priežastys. Kokia rizika susirgti šizofrenija?

Manoma, kad turi įtakos:  Paveldėtas polinkis sirgti šizofrenija;  Nepalankūs aplinkos veiksniai (gimdymo traumos, galvos traumos, motinos nėštumo metu persirgtos infekcinės ligos, psichologinės traumos) sutrikdantys smegenų vystymąsi;  Cheminių medžiagų organizme disbalansas;  Aplinka (stresinė būsena);  Amfetamino, metamfetamino vartojimas.

Yra žinoma, kad esant šizofrenijai, sutrinka smegenų veiklos biocheminiai mechanizmai, nervinį signalą perduodančių medžiagų (neuromediatorių) pusiausvyra smegenyse.  Kol nėra žinomos šizofrenijos priežastys, profilaktikos galimybės yra ribotos: genetinis konsultavimas, pastangos mažinti gimdymo traumų tikimybę, mažinti patiriamą stresą rizikos grupėse ir pan.

Daugiau apie šizofreniją: http://www.schizophrenia24x7.lt/about-schizopheria
Išsamiau apie ligą: http://www.orionpharma.lt/OP-vaistais-gydomos-ligos/izofrenija/
Valstybinio psichikos sveikatos centro bukletas: http://www.vpsc.lt/bukletai/sizofren_Rol.pdf

Profesoriaus Robert Sapolsky (Stanford University) paskaita apie šizofreniją: