Atmintis

Atmintis – gautos informacijos įsiminimas, laikymas ir atsiminimas, būdingas žmonėms bei gyvūnams. Žmogaus atmintis saugoma smegenų neuroniniuose tinkluose, o tiksliau sinapsėse. Net ir nustojus tekėt elektrinės prigimties nerviniams signalams žmogaus smegenyse, žmogus nepraranda visos atminties, nes neuronai turi šalia Ca jonus, kurie po pertraukos gali toliau teikti elektros srovės impulsus ir tie impulsai priklausys nuo to, kiek Ca jonų buvo šalia neuronų. Jei neuronas mažai aktyvus, jis turi mažiau Ca jonų šalia savęs. Neuronai, kurie gauna daug impulsų iš kitų neuronų pradeda tuos impulsus siusti didesniu dažniu kitiems neuronams ir tokiu būdu susidaro ryšiai, kai vieni neuronai yra aktyvesni, o kiti mažiau aktyvus. Atėjus signalui iš kokių nors kitų “užmirštų” neuronų, signalų ryšiai kažkiek pasikeičia ir įsisavinama kitokia informacija, nei buvo iki naujų impulsų gavimo.

Svarbiausi atminties procesai yra įsiminimas (valingas, nevalingas); laikymas atmintyje – informacijos saugojimas; atsiminimas – medžiagos išvedimas iš atminties atsargų į sąmonės lauką. (3 atsiminimo rūšys: atpažinimas, atgaminimas bei prisiminimas).

Užmiršimas – tai negalėjimas prisiminti arba atpažinti anksčiau įsimintos informacijos. Pamirštama tai, kas nebenaudojama, nereikšminga.

Atminties rūšys: trumpalaikė ir ilgalaikė. Motorinė, vaizdinė, emocinė ir žodinė. Valinga ir nevalinga atmintis. Mechaninė ir loginė atmintis. Nauja informacija patenka į smegenis per jusles (pavyzdžiui, per akis, ausis), užfiksuojama trumpalaikėje atmintyje. Aplinkos dalis ir protinė veikla, kuri tam tikru momentu yra įsisąmoninama, vad. trumpalaike arba veikiančiąja atmintimi. Joje esanti informacija gali būti greitai pamiršta, jei nėra užfiksuojama ilgalaikėje atmintyje. Norint informaciją išlaikyti, ją reikia užkoduoti. Nors ji išlieka ilgalaikėje atmintyje visam gyvenimui, jos negalima bet kada atgaminti. Ilgalaikėje atmintyje saugomą informaciją reikia „sugrąžinti“ į trumpalaikę atmintį ir tik po to ja galima pasinaudoti.  Norint išmokti, svarbu susisteminti medžiagą, naujas žinias integruoti į esamą žinių visumą, susikurti užuominų, asociacijų, padedančių sugrąžinti informaciją iš jų ilgalaikės atminties į trumpalaikę atmintį. Įgijus naujos informacijos, kognityviosios (pažininės) struktūros kinta, jos pagrindžia sekančias (naujas) pažinines struktūras.

Miegas susijęs su daugeliu fiziologinių procesų, iš jų ir su įsiminimu. Manoma, kad lėto miego IV stadijoje, o ypač greitojo miego metu, įtvirtinama atmintis. Kuo daugiau ir giliau miegama, tuo geresnė atmintis. Patariama per parą miegoti ne mažiau 7-8 valandų.