Alzheimerio liga

Paskutiniu metu vis pamirštu kur padėjau daiktus, praleidau susitikimą, nepamenu datų, telefono numerio…

Kas yra atmintis – kaip ji veikia? Šiame skyrelyje daugiau aprašyta apie atmintį ir atminties procesus.

Ar pasirodžius kai kuriems simptomams galima teigti, kad sergame?

Ar ši liga išgydoma?

Kokia rizika ja susirgti?

Alzheimerio liga – įgytas, išplitęs ir progresuojantis pažintinių funkcijų sutrikimas, kuriam būdingas intelektualinių ir socialinių gebėjimų (įgūdžių) praradimas, sutrikdantis kasdienį funkcionavimą. Alzheimerio liga yra dažniausia vėliau išsivysčiusios demencijos prižastis.

Dažniausiai pasireiškia šie simptomai ir požymiai:
– progresuojantis užmaršumas. Ligos pradžiai būdingi užmaršumo epizodai. Pamirštami neseni įvykiai, paprasti nurodymai. Užmaršumas ilgainiui progresuoja. Ligoniai gali kartoti veiksmus, pamiršti pokalbius, susitikimus. Iš pradžių seniai įsisavinta informacija dar prisimenama. Vėliau nebegebama atsiminti ir šios informacijos, pamirštami vaikų vardai, kiek jų yra, prarandami buitiniai įgūdžiai. Ligai įsisenėjus ligoniai pamiršta, kad reikia pavalgyti, neatpažįsta savęs veidrodyje ir kt.;
– kalbos sutrikimai. Iš pradžių darosi sunku rasti tinkamą žodį spontaninės kalbos metu. Ligonių kalba neretai tampa neaiški su padidėjusių automatinių frazių kiekiu. Vėlesnėse ligos stadijose sutrinka kalbos suvokimas;
– dezorientacija. Sutrinak ligonių orientacija laike ir vietoje. Ligonaii gali pasiklysti ir gera ižinomoje aplinkoje;
– sunkumai atliekant įprastines užduotis. Tokia kasdieninė veikla, kaip valgio gaminimas, reikalaujanti vienas po kito einančių veiksmų sekos, tampa labai sunki, o vėliau ir neįmanoma;
– asmenybės pokyčiai. Sergantieji Alzheimerio liga gali būti nepastovios nuotaikos. Jie gal ireikšti nepasitikėjimą kitais, būti užsispyrę, vengti bendravimo. Iš pradžių tai gali lemti nerimas, kurį jie jaučia pastebėję nekontroliuojamus atminties pokyčius. Neretai Alzheimerio ligą lydi depresija. Ligai progresuojant ligoniai gali tapti nerimastingi , agresyvūs, gali netinkamai elgtis.

Artimieji pastebi palaipsnius sergamojo asmenybės pokyčius, tačiau ateina riba, kai simptomai pasidaro ryškūs ir verčia artimuosius ar sergantįjį kreiptis į medikus.

Kaip sumažinti susirgimo riziką?

Intelektinė stimuliacija (pvz., šachmatais, kryžiažodžių sprendimas). Mokymasis groti/grojimas muzikos instrumentu, menai, dainavimas, tapymas ir t.t.

Reguliarūs fiziniai pratimai.

Socialinis aktyvumas (nuolatinis tarpusavio bendravimas, visuomeninė veikla).

Viduržemio jūros dieta ir mažo riebalingumo maistas, ypatingai praturtintas: B grupės vitaminais, folio rūgštimi, kariu, Omega-3 riebiosiomis rūgštimis (daugiausia randama žuvų taukuose), vaisių ir daržovių sultimis.

Antioksidantai – geriau natūralūs (mėlynės, žemuogės), bet tinka ir papildai. Didesnių antioksidantų kiekio vartojimo studijos patvirtina, jog didesnių antioksidanto vitamino E kiekių (junginyje su vitaminu C) vartojimas sumažina Alzheimerio ligos riziką. Tačiau tai nepatvirtino atsitiktiniai tyrimai, todėl nerekomenduojama kaip prevencinė priemonė dėl stebimai padidėjusio bendro mirtingumo.

Saikingas alkoholio vartojimas (raudonas vynas, šiek tiek distiliuoto spirito).

Cholesterolio kiekį mažinantys vaistai (statinai) tyrimuose, paremtuose stebėjimu, sumažina Alzheimerio riziką, bet to nepatvirtina tyrimai, atlikti atsitiktiniu būdu.

Iki šiol buvo remiamasi Moters Sveikatos Iniciatyvos pateikta informacija apie moterų hormonų pakaitinės terapijos prevenciją demencijai. Paskutiniai tyrimai nepateikia patikimų patvirtinimų dėl Alzheimerio ligos prevencijos.

Buvo manoma, kad ilgalaikis nesteroidinių antiuždegiminių vaistų vartojimas, norint sumažinti sąnarių uždegimą ir skausmą, gali sumažinti Alzheimerio ligos vystymąsi. Tačiau remiantis stebėjimais nustatyta, kad rizikos faktoriai nusveria vaisto naudą kaip pirminės prevencijos metodą