Nemiga

Tai vienas pirmųjų ir dažniausių pasitaikančių psichinės veiklos sutrikimo simptomų. Labai svarbu ne griebtis iš karto migdomųjų, o išsiaiškinti nemigos priežastis, kurias pašalinus, nemiga susitvarkys savaime.  Iškilusias darbines ar psichologines problemas reikia spręsti, darbo ir poilsio režimą subalansuoti, nerimą, įtampą ir depresiją bei įkyrias mintis gydyti, o ne vartoti migdomuosius.  Migdomųjų ir raminamųjų pardavimai vaistinėse auga – kaip ir auga priklausomybių nuo šių preparatų statistika, tačiau tikrosios nemigos priežastys dažnai paliekamos nuošalyje.

Mūsų miego ritmą valdo biologinis laikrodis, kuris veikia 24 valandų darbo ciklais, todėl, periodiškai, tam tikru laiku pavargstame. Be to, mūsų vidinis termostatas, t. y. sistema, sauganti organizmą nuo perkaitimo, po tam tikro skaičiaus būdravimo valandų priverčia mus pavargti. Abu procesus valdo genai. 2012 m. Japonijoje atliktas 225 vedusių porų tyrimas parodė, kad net keletą metų drauge gyvenančių sutuoktinių paros ritmai beveik nesikeičia. Tad mokslininkai mano, kad mūsų miego ritmai nulemti nuo gimimo ir beveik nesikeičia.

Nemiga – kaip užmigti

Nemiga dažniausiai būna susijusi su nerimu, kai išgyvenama dėl nemalonaus įvykio pasekmių ar nuolat svarstoma, kas atsitiks ateityje. Konkrečios darbinės ar psichologinės problemos sukelia nemiga ir konstruktyvus jų sprendimas ar psichoterapija padeda sveikai ją įveikti. Miegas taip pat sutrinka sergant depresija, generalizuotu nerimo sutrikimu, obsesiniu–kompulsiniu sutrikimu ar piktnaudžiaujant psichoaktyviosiomis medžiagomis. Yra konkretūs šiuos sutrikimus gydantys vaistai (ne migdomieji), kuriuos pradėjus vartoti susitvarko ir miegas. Bet kokia somatinė liga, sukelianti diskomfortą, skausmą sutrikdo miegą, bet tinkama fizinė terapija ir miego režimas jį atstato. Įtakos turi įvairūs vaistai, ypač vaistai nuo traukulių, oraliniai kontraceptikai, preparatai, skirti skydliaukės ligoms gydyti. Neigiamai miego trukmę, kokybę veikia nervų sistemos stimuliatoriai, pvz.: kofeinas, nikotinas, ar stimuliuojantys vaistai. Alkoholis labai smarkiai paveikia miego struktūrą – nemiga po ilgalaikio alkoholio vartojimo gali būti labai sunki ir trukti kelias dienas ar savaites. Mieguistumas išsivysto esant lėtiniam neišsimiegojimui, pvz.: studentams, asmenims, dirbantiems naktinį darbą. Miego ir budrumo ciklas sutrinka lakūnams, žmonėms, keliaujantiems per laiko juostas, taip pat, kai nereguliariai einama miegoti ir keliamasi. Naktiniai košmarai, kalbėjimas per miegus, naktinis vaikščiojimas gali suintensyvėti pervargus, prieš tai neišsimiegojus.

Nemigos atveju pacientai dažniausiai skundžiasi sunkumu užmigti, rečiau – miego kokybe ir ankstyvu prabudimu. Neretai pasitaiko šių simptomų derinys. Tipiškais atvejais nemiga atsiranda padidėjusios gyvenimo įtampos laikotarpiais ir dažniau pasireiškia moterims, vyresnio amžiaus žmonėms, o ypač turintiems psichologinių ar gyvenimiškų problemų. Jei nemiga kartojasi, gali atsirasti jos baimė ir susirūpinimas dėl jos padarinių. Tada susidaro užburtas ratas, dar labiau komplikuojantis žmogaus problemas. Nemiga besiskundžiantys asmenys teigia, kad atėjus metui miegoti jie būna įsitempę, nerimastingi, susirūpinę ir depresiški, dėl to atsiranda ir minčių ant­plūdis: jie mąsto, ar pakankamai gerai išsimiegos, galvoja apie asmenines problemas, sveikatos būklę ar net mirtį. Šią įtampą jie dažnai stengiasi veikti vaistais ar alkoholiu. Tinkamai sureguliavus miego režimas rekomenduojamas trumpas miegas dieną, kuris padeda įveikti eilę sutrikimų. Nemigos kamuojami asmenys dažnai teigia, jog rytais jaučiasi fiziškai ir psichiškai pavargę; dienos metu jiems būdinga prislėgta nuotaika, pablogėja dėmesys, sunkiau įsimenama, silpnėja motyvacija, didėja susirūpinimas, įtampa, dirglumas, jie susitelkia tik į savo būseną, kinta suvo­kimas, dažnėja regos klaidos, ryškėja paranoidinis ar tunelinis mąstymas, didėja agresija, neviltis, savižudybės rizika. Labai nukenčia nemiga sergančių žmonių gyvenimo kokybė, produktyvumas, dažnas turi darbo pro­blemų, neretai prasideda pravaikštos. Nemiga yra gana pavojinga būklė. Jeigu miegama mažiau negu 4-5 val. per parą, per keletą savaičių gali sutrikti moto­rika ir psichika. Esant ilgalaikei nemigai, depresijos rizika padidėja apie 35 kartus, nemiegojęs žmogus jaučiasi mieguistas, dėl to padidėja nelaimingų atsitikimų, tokie asmenys 2,5 karto dažniau padaro autoavariją, tarp jų dažna priklausomybė nuo vaistų ir alkoholio.

Nemiga – tai psichikos sutrikimas, kuris pasireiškia sunkiu užmigimu, dažnais prabudimais ir negiliu miegu bei neišsimiegojimo pojūčiu po nakties. Po nemigos nakties žmogų dažnai vargina pablogėjusi nuotaika, dirglumas, būna sunku susikaupti.

Nemiga – priežastys

Pagal priežastis ir trukmę nemiga skirstoma į situacinę ir lėtinę nemigą.

Situacinė nemiga – tai psichikos reakcija į stresogenišką gyvenimo situaciją, pasireiškianti miego sutrikimais ir trunkanti ne ilgiau kaip 1 mėn. Paprastai kalbant – tokiu atveju žmogų staiga užgulė gyvenimo sunkumai, tada kilo nerimas, įvairios įkyrios mintys, o prieš miegą vis sukasi mintys apie nemalonų įvykį. Situacinė nemiga dažniausiai praeina ir negydoma. Jeigu ši nemiga tikrai vargina, ryškiai sutrikdo darbingumą – skiriamas medikamentinis gydymas. Situacinė nemiga gydoma įvairiais žoliniais preparatais (į jų sudėtį įeina valerijonas, melisa, apyniai ir kt.) bei cheminiais migdančiais (Stilnox, Zolpidem, Somnols, Hypnogen ir kt.) ir raminančiais vaistais (Clonazepam, Lorafen, Xanax, Frontin, Lexotanil, Bromazepam, Tazepam, Rudotel, Radedorm, Eunoctin, Relanium, Relium, Apaurin, Seduxen, Elenium, Tranxene, Halcion ir kt.). Šių vaistų negalima nuolatos vartoti ilgiau kaip 1-2 mėn. Tuo tarpu šių vaistų vartojimas tik pagal reikalą, esant periodinei nemigai, 1-2 kartus per savaitę, gali būti tęsiamas kiek ilgiau.

Lėtinė nemiga trunka daugiau negu 1 mėnesį, miego sutrikimai vargina 3 ir daugiau naktų per savaitę. Šis sutrikimas nebeturi aiškaus ryšio su staigiais gyvenimo pokyčiais. Lėtinė nemiga kelia kur kas daugiau problemų pacientams bei gydytojams. Neretai ji sunkiai pasiduoda gydymui, sutrikdo darbingumą. Lėtinė nemiga dažnai yra susijusi su pačios nemigos baime – žmogus baiminasi minčių apie miegojimą, nes bijo, kad atsigulus į lovą ir vėl prasidės nemiga.

Nemigos gydymas

Gydant lėtinę nemigą svarbu ieškoti jos priežasties. Dažniausios lėtinės nemigos priežastys yra šios:

Netinkama dienotvarkė: pamaininis darbas, „naktinėjimas“ prie kompiuterio, televizoriaus, miegojimas dieną; Nuolatinės ir užsitęsę stresogeniškos gyvenimo situacijos, t.y. prasidėjusi kaip situacinė, palaipsniui nemiga tampa lėtine. Nemiga yra kito psichikos sutrikimo (depresijos, nerimo, priklausomybės nuo psichoaktyviųjų medžiagų, psichozės) vienas iš simptomų. Piktnaudžiavimas raminančiais vaistais. Piktnaudžiavimas kofeino turinčiais gėrimas (kava, arbata, energetiniais gėrimais.). Piktnaudžiavimas alkoholiu ir kitoms psichoaktyviosiomis medžiagomis. Neramių kojų sindromas. Skausmą sukeliančios kūno ligos. Kvėpavimo takų praeinamumą pabloginančios kūno ligos

Viena dažniausių lėtinės nemigos priežasčių yra užsitęsusi stresogeniška gyvenimo situacija (tarpasmeninių santykių problemos, didelis darbo krūvis, finansinės problemos, teisminiai ginčai, sunkios nepagydomos kūno ligos, gyvenimas slegiant nuolatiniam kaltės jausmui, sąžinės priekaištai). Todėl tokiais atvejais gali būti naudinga psichoterapija, tikintiems asmenims – aktyvi religinė praktika. Lėtinė nemiga gydoma ir vaistais – antidepresantais (pvz., Trittico retard, Mirtazapin), mažomis vaistų nuo psichozės (pvz., Ketipinor) dozėmis, melatonino preparatais (pvz., Circadin). Jei lėtinė nemiga yra kito psichikos sutrikimo simptomas – gydomas pagrindinis psichikos sutrikimas.

Nemiga nėštumo metu, nėštumo pradžioje, po gimdymo

Nėštumas – ypatingas laikotarpis, kurio metu moteris tampa jautresnė ir pažeidžiamesnė įvairiems psichologiniams faktoriams, kurio dažniausias simptomas yra nemiga. Nėštumo pradžioje ir eigoje – dažniausiai susijusi su rūpesčiu dėl pasikeitimų, nėštumo eigos, santykių ir naujos rolės.  Nemiga po gimdymo labai dažnai susijusi su nežymiais ir praeinančiais psichikos sutrikimais: pogimdyviniu liūdesiu ar pogimdyvine depresija. Retesniais atvejais gali pasireikšti ir pogimdyvinė psichozė.

Nemiga – profilaktika

Svarbi yra lėtinės nemigos profilaktika – pasireiškus situacinei nemigai ir jai nepraėjus per keletą mėnesių, būtina kreiptis į psichikos sveikatos specialistus.  Negalima užsiimti savigyda ir ilgiau kaip keletą mėnesių vartoti aukščiau išvardintų migdančiųjų ir raminančiųjų vaistų. Netinkamas lėtinės nemigos gydymas gali padaryti šį sutrikimą sunkiai pagydomu.  Taip yra todėl, kad užsitęsus nemigą palaikančių veiksnių poveikiui ir netinkamai gydant, organizmo vidinis laikrodis „įsijungia“ nuolatiniam budėjimo režimui, ir tai trukdo sveikti.

Pilnavertis miegas yra būtinas darbingumui, psichinei sveikatai ir gerai organizmo būklei palaikyti. Tinkamas miego režimo laikymasis, psichologinis balansas, fizinis krūvis, tinkama mityba, miego higiena, patogi lova bei miegamojo aplinka ir net kvapas turi įtakos sveikam miegui. Patarimai kaip sureguliuoti miego režimą straipsnelyje apie miegąhttp://privatuspsichiatras.lt/nemiga/miegas/

Miegas dieną

Harvardo medicinos mokyklos tyrimai rodo, kad dienos miegas apsaugo nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų.  Dienos miegas taip sumažina kraujospūdį, nuima stresą ir greitai atstato jėgas jeigu miegama teisingai. Jeigu Jūsų darbo diena užsitęsia labai ilgai, naudinga būtų išmokti numigti dieną pusvalandžiui.  Daugiau skaitykite miegas dieną.