Psichiatras atsako

Ar žmogus turėtų žinoti savo diagnozę?

Taip – žmogus turi žinoti savo diagnozę – ypač kokia yra jo psichiatrinė diagnozė, kokia galima ligos eiga ir kokios yra jos prognozės. Išimtis yra sunkesni psichikos sutrikimai, kada yra sutrikęs realybės suvokimas, mąstymo procesai. Tokias atvejais pacientas gali liguistai interpretuoti psichiatro išvadas, todėl psichiatrinės diagnozės aptarimas atidedamas vėlesniam laikui. Bet kokiu atveju žmogus ir/ar jo artimieji turi gauti visą pilną informaciją apie ligą, adekvačiai suvokti savo situaciją/ jos sunkumą ir  realistiškai numatyti tolimesnius gydymo ar veiklos planus.

Ar nebus pasekmių turint psichiatrinę diagnozę?

Įvairūs įstatyminiai apribojimai susiję su vairuotojo teisių pratęsimu, šaunamojo ginklo ar dujinio ginklo įsigijimu, galimybe dirbti tam tikras profesijas, darbu teisinėje sistemoje, valstybės institucijose ar su slapta informacija ir t.t – dažną sustabdo nuo kreipimosi į valstybinę psichikos sveikatos priežiūros įstaigą. Norime pažymėti, kad ne visų, o tik tam tikrų sutrikimų diagnozės gali sutrukdyti atskiriems leidimams ar profesijoms. Jeigu ši diagnozė jau buvo įrašyta į Jūsų kortelę asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, reikalingas įstatymais numatytas kelerių metų (priklausomai nuo susirgimo) remisijos laikotarpis. Po pasveikimo, arba stabilios remisijos be vaistų, Jums vėl reikės pakartotinai kreiptis po nustatyto kelerių metų laikotarpio į gydytojų konsultacinę komisiją. Jeigu yra tenkinami įstatyme numatyti reikalavimai, įvertinusi Jūsų sveikatos būklę bei remisijos (be vaistų) trukmę gydytojų konsultacinė komisija iš naujo nagrinėja ir sprendžia Jūsų klausimą. Tačiau kai kurių psichiatrinių diagnozių atveju, jokių išimčių nėra daroma – asmeniui apskritai yra uždraudžiama vairuoti automobilį, laikyti ginklą arba dirbti tam tikrą darbą.

Kokios būna psichiatro ar psichologo konsultacijos išvados?

Psichiatro ar psichologo konsultacija apima specialiomis psichiatro ar psichologo žiniomis paremtas išvadas. Psichiatro ar psichologo konsultacijų metu stengiamasi prieiti prie išvados, paremtos paciento bei psichikos sveikatos specialisto bendru sutarimu. Išvados gali būti įvairios, kaip pavyzdžiui: Psichikos sutrikimų nenustatyta, psichikos sveikatos specialisto priežiūra nereikalinga.  Psichikos sutrikimo diagnozė neaiški, reikalingas tolimesnis stebėjimas bei tyrimai.  Reikalinga psichoterapija ar gydymas psichotropiniais vaistais. Gydymas nereikalingas – būtina keisti gyvenimo būdą ir pan.

Ar ilgai yra vartojami psichotropiniai vaistai?

Priklausomai nuo paciento būklės ilgesniam ar trumpesniam laikotarpiui psichiatro gali būti paskirti antidepresantai, trankviliantai, neuroleptikai, nuotaikos stabilizatoriai, migdomieji ar kiti psichotropiniai vaistai. Kaip ir kitose medicinos srityse, jeigu liga įgyja lėtinę arba chroninę eigą, reikalingas ilgalaikis palaikomasis gydymas psichotropiniais vaistais.

Ar psichotropiniai vaistai brangūs?

Psichotropinių vaistų kaina daugeliui yra prieinama, ją galima parinkti pagal paciento galimybes. Nerimo sutrikimų, depresijos gydymo psichotropiniais vaistais kaina yra 20 – 100 Lt mėnesiui. Brangesnis yra sunkesnių psichikos sutrikimų, psichozių, gydymas. Vidutinė šiuolaikinių vaistų nuo psichozės kaina yra 50 – 500 Lt per mėnesį.

Ar nuo psichotropinių vaistų priaugama svorio?

Kai kurie psichotropiniai vaistai gerina apetitą arba turi įtakos medžiagų apykaitai ir taip padeda priaugti svorio. Todėl svarbu žinoti vartojamųjų vaistų poveikį ir į tai atsižvelgti. Tačiau yra psichotropinių vaistų, kurie neturi įtakos svoriui, kiti jį net mažina, yra vaistų naudojamų ir bulimijai (persivalgymams) gydyti.

Ar psichiatras konsultuoja sergančiojo psichikos sutrikimu artimuosius?

Taip, konsultuoja – artimoji paciento aplinka yra labai svarbi gyjimui. Buvimas kartu su sunkių psichikos sutrikimų turinčiu asmeniu kartais kelia specifinių klausimų, kuriuos psichiatras gali padėti spręsti.

Ar psichikos sutrikimai pasikartoja?

Kai kurie sutrikimai trunka ilgai ir praktiškai nėra išgydomi. Kiti turi tendenciją atsikartoti sezoniškai. Kiti sutrikimai nebūtinai kartojasi. Pacientui svarbu žinoti tai, kad gyvenimo būdo keitimas, laiku pradėtas gydymas psichotropiniais vaistais ir/ar psichoterapija gali reikšmingai sumažinti psichikos sutrikimų pasikartojimo riziką.

Alkoholis ir psichikos sutrikimai

Alkoholis neigiamai veikia daugelį psichikos sutrikimų. Alkoholis sąveikauja su psichotropiniais vaistais, duoda didelį šalutinį poveikį ir gali privesti prie rimtų komplikacijų. Todėl vartoti alkoholį tiek su psichotropiniais vaistais tiek sergant psichikos sutrikimais draudžiama. Detaliau žr.: http://ligos.sveikas.lt/lt/ligos/psichikos_ligos/alkoholizmas .

Ar galima gydytis be vaistų?

Priklausomai nuo ligos, jos sunkumo laipsnio yra galimi nemedikamentiniai gydymo būdai. Populiariausias nemedikamentinis gydymo būdas yra psichoterapija. Be jo, gydoma šviesa, fiziniais pratimais, kvėpavimo pratimais ir meditacija, griežtu gyvenimo būdo, miego ir mitybos režimu. Taip pat gydoma transkranialine magnetine smegenų stimuliacija, elektro impulsų terapija, miego deprivacija.