Home › Fobiniai nerimo sutrikimai

Fobiniai nerimo sutrikimai

Fobiniai nerimo sutrikimai.

Tai grupė sutrikimų, kurių pagrindinis simptomas yra baimė ir nerimas. Šiuos jausmus ligoniui sukelia tokios situacijos ar paskatos, kurios jam aptariamuoju metu nėra pavojingos. Fobiją išgyvenančio asmens subjektyvūs pojūčiai, fiziologinės reakcijos ir elgesys yra lygiai tokie pat, kaip realų pavojų išgyvenančio žmogaus, ir gali svyruoti tarp lengvo nesaugumo jausmo iki siaubo.

Agorafobija. Jos dažnis populiacijoje 2,5-6,5%. “Agora” – turgaus aikštė. Šio sutrikimo esmė- baimė likti vienam, be pagalbos. Būdinga:

  1. Ryški nuolatinė baimė
    • atviros minios
    • vienam keliauti
    • toliau vienam nueiti nuo namų
  2. Ryškus emocinis diskomfortas, vengimo elgesys
  3. Simptomai kyla išskirtinai tokiose situacijose, ar net tenka tik pagalvoti
  4. Svarbu ekskliuduoti haliucinacijas, kliedesius, ŠF, OK sutrikimus

Pagrindiniai šio sutrikimo simptomai- baimė peržengti namų ribas, stovėti eilėje parduotuvėje, būti uždaruose patalpose, važiuoti autobusu ar traukiniu, skristi lėktuvu. Ligonius kamuoja siaubą keliančios mintys, kad praras sąmonę ar numirs tokioje vietoje, iš kurios negali pabėgti. Jie dažnai sugeba susitvarkyti gyvenimą taip, kad jiems pavyksta išvengti daugelio fobiją sukeliančių situacijų, todėl jų sutrikimas būna beveik nepastebimas. Jei išvengti nerimą keliančios situacijos nepavyksta, baimės jausmas gali sustiprėti iki panikos priepuolio. Kartu su agorafobija gali būti socialinė fobija, depresinių ar obsesinių simptomų, tačiau šie simptomai nėra vyraujantys.

Pagal TLK-10:F 40.0 Agorafobija    F 40.00 be panikos sutrikimo       F 40.01 su panikos sutrikimu

 

Socialinės fobijos. Jos dažnai prasideda vaikystėje ar paauglystėje ir pasireiškia baime būti žmonių dėmesio centre (paprastai mažos grupės). Šių sutrikimų dažnis populiacijoje siekia net 13%. Tokie pacientai nebijo būti minioje ar atviroje vietoje, bet vengia situacijų, kai reikia pasirodyti ar pasisakyti. Kartais simptomai pasireiškia tik apibrėžtose socialinėse situacijose (bendraujant su priešingos lyties asmenimis, valgant ar kalbant viešai), tačiau kartais jie tampa difuziniai – tuomet fobiją sukelia bet koks bendravimas už šeimos ribų. Dažnai kartu su fobijomis pasireiškia ir antriniai nerimo simptomai: paraudimas, rankų virpėjimas, staigus poreikis šlapintis. Pacientai kartais būna įsitikinę, jog vienas šių antrinių požymių yra jų pagrindinė problema; simptomai gali progresuoti iki panikos priepuolio. Soc. fobijos sutrikdo adaptaciją, pvz. pacientai neturi šeimos, negali dirbti, nelanko mokyklos. Dažnai pasireiškia ryškus vengiantis elgesys, o kraštutiniais atvejais jis gali pasireikšti beveik visiška socialine izoliacija. Socialinės fobijos vienodai dažnos tarp vyrų ir moterų. Socialinės fobijos paprastai susijusios su žemu savo vertės pojūčiu ir kritikos baime. Gydosi nenoriai, pas gydytojus neeina, galvoja, kad toks charakteris, kol neatsiranda komplikacijos – alkoholizmas. Socialinė fobija yra dažnai komorbidiška su didžiąja depresija, alkoholizmu.

TLK-10 klasifikacija: F 40.1 Socialinės fobijos

Specifinės (izoliuotos) fobijos. Jos kyla gana specifinėse situacijose ar susidūrus su specifiniu dirgikliu: prisiartinimas prie tam tikrų gyvūnų, aukštis, griaustinis, tamsa,  skridimas, uždara erdvė, šlapinimasis ar tuštinimasis viešose tualetuose, tam tikro maisto valgymas, dantų gydymas, kraujo ar žaizdos vaizdas, baimė užsikrėsti tam tikra liga. Tokių fobijų dažnis populiacijoje siekia net 11%. Šie sutrikimai paprastai prasideda vaikystėje ar ankstyvojoje jaunystėje ir negydomos gali tęstis dešimtmečius. Ligoniai paprastai išmoksta vengti baimę keliančių situacijų, tačiau patekę į jas gali išgyventi labai didelę baimę, siekiančia net panikos priepuolio lygį. Būdinga:

  1. Baimė turi apsiriboti tik tam tikrais objektais ir situacijomis
  2. Neturi būti kliedėjimo idėjų
  3. Vengimo elgesys

TLK-10 klasifikacija: F 40.2 Specifinės (izoliuotos) fobijos.

Fobijos (gr. phobos – baimė) būna įvairaus intensyvumo, ligoniai gali bijoti bet ko. Aprašyta daugiau kaip 300 fobijų. Dažniausiai pasitaikančios:

Aichmofobija – aštrių daiktų baimė

Akrofobija (hipsofobija) – aukščio baimė

Klaustrofobija – uždarų patalpų baimė

Ksenofobija – nepažįstamų žmonių baimė

Bacilofobija

Maniofobija – išprotėjimo baimė. Dispsichomanija – lėtinės psichinės ligos baimė.

Mizofobija – baimė susitepti ar užsikrėsti mikrobais. Bijo prie ko nors prisiliesti, nuolat plauna rankas, keičia drabužius.

Fagofobija – baimė ryti, valgyti, paspringti

Fobofobija – baimės priepuolių baimė

Petofobija – baimė “pagadinti orą”

Nozofobija – baimė susirgti nepagydoma liga

Zoofobija – gyvūnų baimė

Obsesinis -kompulsinis sutrikimas.

Šis sutrikimas pasižymi įkyriomis mintimis ar veiksmais, kurie suvokiami kaip savi, tačiau yra nemalonūs, beprasmiški ar varginantys.

Obsesijomis, arba įkyrybėmis, vadinamos mintys, idėjos, potraukiai ar vaizdiniai, kurie įkyriai ir stereotipiškai grįžta į sąmonę, ligonis stengiasi joms atsispirti, bet nesugeba. Jos nepaklūsta paciento norams ir dažnai prieštarauja jo valiai.

Kompulsijomis vadinami tokie paciento veiksmai, kurie nuolat ir stereotipiškai kartojami, kartais tampa ištisais ritualais, tačiau neturi realios prasmės. Tie ritualai dažnai skirti simboliškai apsaugoti ligonį ar jo artimuosius nuo mažai tikėtinos grėsmės, ir pats žmogus paprastai suvokia jų beprasmiškumą ir nesėkmingai bando su jais kovoti.

TLK- 10 klasifikacija. F 42 Obsesinis – kompulsinis sutrikimas.

F 42.0 Vyrauja obsesinės mintys ir apmąstymai

F 42.1 Vyrauja kompulsiniai veiksmai (įkyrūs ritualai).

F 42.2 Mišrus, įkyrios mintys ir veiksmai

Obsesinius – kompulsinius ir depresijos simptomus sieja gana glaudus ryšys – jie neretai lydi vieni kitus, todėl stiprėjant vieniems ryškėja ir kiti. Šie sutrikimai būdingi apie 3% populiacijos, o apskritai net iki 80% žmonių patyria vienokių ar kitokių laikinų įkyrių minčių (pvz. kelis kartus patikrina ar užrakino duris, ar užsuko dujų čiaupą ir pan.). Tuos pačius poelgius ligonis gali kartoti iki begalybės

Gydymas: Psichoterapija. Medikamentinis gydymas nedaro didesnės įtakos paties sutrikimo eigai, tiekia tik laikiną pagerėjimą ( SSRI tipo AD, BZD).

Pagal doc. A. Šiurkute

Obsesijos – mintys, idėjos, potraukiai ar vaizdiniai, kurie įkyriai stereotipiškai grįžta į sąmonę, ligonis stengiasi joms atsispirti, bet nesugeba. “Pamišimas esant aiškiam protui”.

Klinikiniai kriterijai:

  1. Nuolat pasikartojančios baimės, abejonės, įkyrios mintys, prisiminimai, vaizdiniai, įkyrūs potraukiai
  2. Kyla prieš ligonio valią, be priežasties. (Skirti nuo psichinio automatizmo, ten užvaldymo jausmas. Įkyrumai – žino, kad tai jo paties mintys).
  3. Liguistumo suvokimas. Suvokiami, kaip beprasmiški, nereikalingi, varginantys, nemalonūs išgyvenimai su svetimumo pojūčiu.
  4. Ligoniai bando kovoti, tačiau pasipriešinti nepavyksta, išgyvena bejėgiškumą.
  5. Sutrikdo gyvenimą ir darbo veiklą
  6. Sukelia nerimą

Diferencijuoti:

  • Su psichiniais automatizmais
  • Įpročiais

Klasifikacija (Jaspers)

  1. Abstraktaus turinio, emociškai neutralūs
  2. Afektiškai nuspalvinti

Įkyrumo teriminas Balinskio.

Abstraktaus turinio. Kyla įkyrūs klausimai. Pvz. kodėl žemė apskrita, kodėl stalas su 4 kojomis). Įkyrios mintys apie gyvenimo prasmę. Įkyrus skaičiavimas – aritmomanija (skaičiuoja medžius, langus, g.b. dėl fobijos). Įkyrūs prisiminimai (kokių nors daiktų, žodžių).

Afektiškai įsotintos įkyrybės.

  • Fobijos
  • Įkyrios abejonės (ar užklijavęs įmetė voką)
  • Įkyrus būgštavimas (kad vaikui kažkas neatsitiktų)
  • Įkyrūs potraukiai (pasakyti ką nors nešvankaus). Pvz. gatvėje nusikeikti. Vieni autoriai sako, kad įkyrūs potraukiai nesirealizuoja, kiti – kad gali realizuotis.
  • Apvaldantys vaizdiniai. Palaidojus sūnų tėvui kilo mintis, kad gyvą palaidojo- eidavo į kapus, klausydavosi ar nešaukia, prašė ekshumuoti)
  • Įkyrūs veiksmai. Pvz. turi prisiliesti prie kiekvieno blizgančio daikto, prisiliesti kitam prie drabužių. Įkyrus potraukis dėlioti simetriškai daiktus.

Kompulsijos – tai nenumaldomas potraukis ką nors daryti. Veiksmai valingi, nepavyksta jų kontroliuoti, atliekami nerimui sumažinti. Kompulsija – pasikartojantis stereotipinis ritualizuotas elgesys.

Kompulsijų tipologija:

  1. Rankų plovimas, valymas
  2. Kartojimas (kad kas nors nenutiktų, turi ką nors daryti)
  3. Tikrinimas
  4. Smulkmeniškumas, skrupulingumas (pvz. negali savo rubų sudėlioti)
  5. Užbaigtumo kompulsija
  6. Vengimas (nerimą sukelia kokie nors objektai, pvz. šokoladas)
  7. Lėtumas (Tam tikrus darbus dirba labai lėtai, pvz. barzdą turi skustis kelias valandas)
  8. Kaupimas (renka nereikalingus daiktus)

Įkyrumai atkaklus, stabilus simptomas. Kritika nepakankama (liguistumo suvokimas nėra lygu kritikos). Sunku juos prikalbinti gydytis ligoninėje, ypač kuriems yra ritualai.

OK sutrikimas chroniškas, anksti atsirandantis psichikos sutrikimas, kuris reiškiasi ir socialinėm pasekmėm (atsiskiria nuo žmonių). Tai neurozinio registro sutrikimas, gydomi AD, turi didelį tropizmą afektiniams sutrikimams, depresijoms. OK simptomus turi anankastinės asmenybės. Ilgai trunkančios įkyrybės gali priminti katatoninio registro sutrikimus (pvz.neištepti nuplautų rankų). OK gali būti ŠF prodromas, įvairių organinių sutrikimų pradžia. Šizofreniški įkyrumai absurdiški. Neurozinai psichologiškai daugiau suprantami. OK sutrikimas kaip savarankiškas neurozinis sutrikimas turi pasireikšti ne trupiau 2 savaičių.

Eiga:

  1. Nepertraukiama
  2. Epizodinė
    • Su gerom remisijom
    • Su dalinėmis remisijom

Įkyrumų rezistentiškumo gydymui rekomenduojamas gydymas AD ir APV.