Depresijos gydymas

Depresijos gydymas parenkamas atsižvelgiant į depresijos simptomus, būklės sunkumą, depresijos požymius ir kai kuriuos kitus veiksnius.

Antidepresantai
Vaistai nuo depresijos (antidepresantai) yra efektyvus gydymo būdas. Jie padeda sergančiajam normalizuodami cheminių medžiagų pusiausvyrą smegenyse. Patys naujausi antidepresantai pasižymi dideliu efektyvumu, silpnesniu šalutiniu poveikiu ir didesniu saugumu. Pagrindiniais medikamentais ambulatoriškai gydant depresiją tapo selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI). Tai antidepresantai, veiksmingai šalinantys depresijos požymius, paprasto vartojimo, jų šalutinis poveikis nestiprus, jie nėra labai varginantys. Selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) – citalopramas, fluoksetinas, fluvoksaminas, paroksetinas, sertralinas yra sąlyginai nauja antidepresantų grupė, veiksmingai šalinanti depresijos simptomus. Šios grupės vaistų paprasta vartoti (vieną kartą per dieną), be to, jie saugūs perdozavus (platus terapinis indeksas). SSRI šalutiniai poveikiai nestiprūs ir mažiau varginantys. Be SSRI yra dar kelios antidepresantų grupės: NARI, SNRI, NaSSA ir NDRI. Šie antidepresantai irgi veiksmingai gydo depresiją, tačiau skiriasi jų veikimo spektras: vieni labiau tinka, vyraujant nerimo požymiams, kiti – kai vargina mieguistumas, energijos stoka, esant seksualiniams sutrikimams. Kiekvienam pacientui gydytojas parenka geriausiai tinkantį vaistą. Tai dažnai priklauso nuo ligos požymių pobūdžio, todėl labai svarbu, kad konsultacijos metu pacientas suteiktų kuo daugiau informacijos apie savo depresijos požymius. Apie antidepresantus smulkiau:
TCA – tricikliai antidepresantai (pvz., amitriptilinas, nortriptilinas, imipraminas, doksepinas) grupė gerai ištirta, žinomas jos veiksmingumas, teigiamos ir neigiamos savybės. Tai palyginti pigūs vaistai, todėl lengviau prieinami, tačiau jų vartojant dažnai pasireiškia nemalonių šalutinių poveikių (burnos džiūvimas, mieguistumas, vidurių užkietėjimas, svorio priaugimas, sąveika su kitais vaistais ir kt.), dėl to dalis ligonių nutraukia depresijos gydymą.
NARI – noradrenalino reabsorbcijos inhibitoriai, pasižymintys selektyvumu noradrenalinui (pvz., reboksetinas, atomoksetinas/stratera).
SNRI – slopinantys serotonino ir noradrenalino reabsorbciją (pvz., venlafaksinas, desvenlafaksinas, duloksetinas/cymbalta).
NDRI – noradrenalino ir dopamino reabsorbcijos inhibitoriai (pvz., buproprionas/wellbutrinas/elontrilis).
SARI, serotonino-2 antagonistai/reabsorbcijos inhibitoriai (pvz., trazodonas/trittico).
NaSSA – noradrenerginis ir specifinis serotonerginis antidepresantas (pvz., remeronas/mirtazapinas).
Visi minėti antidepresantai panašiai veiksmingai gydo depresiją, tačiau skiriasi jų veikimo spektras (vieni labiau tinka esant nemigai, nerimui, kiti, atvirkščiai – kai vargina mieguistumas, energijos stoka). Be to, skiriasi antidepresantų nepageidaujami poveikiai bei jų sunkumas, tai labai dažnai ir lemia antidepresanto pasirinkimą. Kurį vaistą pasirinkti konkrečiu atveju, sprendžia gydantis gydytojas. Kai depresijos gydymas farmakoterapija nepakankamai efektyvus (pvz., dėl blogo vaisto toleravimo ar ligos rezistentiškumo), skiriama antidepresantų derinių ar gydymas sustiprinamas kitų grupių vaistais. Be abejo, reikšmingas ir nefarmakologinis depresijos gydymas ar jo derinimas su farmakologiniais metodais.

Homeopatija
Depresiją galima gydyti vaistinėmis žolelėmis. Nuo seno depresijos gydymas pradedamas paprastu homeopatiniu vaistu – paprastoji jonažolė (Hypericum perforatum). Jonažolė vartojama lengvai depresijai gydyti ir efektyvumu kartais gali prilygti antidepresantams, nors tai patvirtina ne visi tyrimai. Jos veikimo mechanizmas kol kas nėra visiškai aiškus. Gali būti, kad augale esančios veikliosios medžiagos slopina selektyvią serotonino reabsorbciją. Dalis tyrimų rodo, kad dar geresnių rezultatų davė depresijos gydymas jonažolės ir valerijono ekstrakto deriniu.

Psichoterapija
Skirtingai nei gydant vaistais, psichoterapija numato daug aktyvesnį paciento vaidmenį. Ji padeda ligoniams išsiugdyti emocinės savireguliacijos įgūdžius ir ateityje išmoko efektyviau susidoroti su psichologinėmis problemomis ir krizinėmis situacijomis.
KET (kognityvinė elgesio terapija).  Kognityvinės terapijos tikslas – keisti depresijai būdingas negatyvias nuostatas, pasireiškiančias sergančiųjų polinkiu viską “matyti tamsiomis spalvomis”. Tai trumpalaikis gydymo kursas, kuris gali būti skiriamas tiek stacionare, tiek ambulatoriškai. Daug tyrimų patvirtino kognityvinės psichoterapijos efektyvumą, kartais net pranokstantį antidepresantų  poveikį, silpnai ar vidutinio sunkumo depresijai gydyti. Be to, ji labai sumažina atkryčio riziką.
Psichoanalitinė ir psichodinaminė psichoterapija. Psichodinaminės psichoterapijos metu pacientas išmoksta adekvačiai save vertinti, suvokti vidinius pasąmonės konfliktus ir motyvacijas, galinčius lemti ir palaikyti depresiją.
Humanistinė psichoterapija. Tai nedirektyvi  psichoterapija remiasi humanistinėmis Rodžerso, Maslou, Perlzo koncepcijomis. Jos metu pacientas išsako savo mintis ir jausmus, o terapeutas padeda jam geriau save suprasti. Dėmesys kreipiamas į esamą situaciją.
Racionalioji psichoterapija. Dr. Ellis yra RET (racionaliosios emocinės terapijos) autorius. Ši psichoterapija logiškai pagrindžia sveiką objektyvią realybę, paneigia liguistą suvokimą ir pagerina paciento socialinę adaptaciją. Racionaliosios psichoterapijos tikslas – pašalinti iracionalias idėjas, išsakomas depresija sergančio paciento. Artima jai yra Dr. Glasser RT (realybės terapija- angl. reality therapy) , kur yra skatinami racionalūs sveiki kliento pasirinkimai (dar vadinama pasirinkimo terapija – angl. choice therapy) objektyvios realybės sąlygomis.
Tarpasmeninė psichoterapija. Ši psichoterapija pagerina ligonio socialinę adaptaciją bei tarpasmeninius santykius, padeda jam išsakyti savo mintis ir jausmus, mažina uždarumą. Tarpasmeninė psichoterapija gali būti labai efektyvi esant socialinei dezadaptacijai. Kitos depresijos psichoterapijos formos yra šeimos konsultavimas bei grupinė psichoterapija (tačiau ne bet kokia, o skirta būtent depresija sergantiems pacientams) ir kt.
Apskritai psichoterapija ypač efektyvi esant lengvai arba mažajai depresijai, pasireiškiančiai bloga nuotaika ir kai kuriais somatiniais negalavimais, tačiau esant kartu vegetaciniams ir miego sutrikimams, vis dėlto geresnių rezultatų pasiekiama, kai ji derinama su medikamentiniu gydymu. Dabartinėje visuomenėje psichoterapija yra pripažintas pagalbos metodas esant įvairiems psichikos sutrikimams. Visa informacija, kurią psichoterapeutas sužino seansų metu, yra griežtai konfidenciali ir lieka paslaptyje. Kiekvienam žmogui būna situacijų, kai jam reikia pagalbos. Gebėjimas jos kreiptis ir priimti yra ne silpnumo, o brandos ir racionalumo požymis.

Elektroimpulsų terapija
Ši terapijos rūšis depresiniams sutrikimams gydyti ypač dažnai buvo taikoma psichiatrijoje 1930-1950 m., vėliau ilgą laiką ji buvo nemėgstama dėl pačios procedūros ypatumų. Pastaruoju metu susidomėjimas šiuo gydymo metodu vėl atgimė. Elektroimpulsų terapija (EIT) dažniau taikoma ligoniams, kenčiantiems nuo sunkaus depresijos sutrikimo, esantiems specializuotose psichiatrijos ligoninėse, bei ligoniams, kuriems yra kontraindikacijų farmakoterapijai ar kai kitos terapijos rūšys nėra efektyvios arba nepakankamai efektyvios. EIT renkamasi tada, kai esant neefektyviai medikamentinei terapijai prarandamas laikas, kuris gali lemti ligonio gyvybę (kai šis atkakliai atsisako maisto, yra didelis savižudybės pavojus). Absoliučių kontraindikacijų EIT nėra, tačiau ją skiriant būtina paisyti sąlyginių kontraindikacijų. Ligonis tiriamas ir ruošiamas kaip operacijai, procedūra atliekama po bendrinės nejautros.
EIT veikimo mechanizmas galutinai nenustatytas. Turima duomenų, kad ji aktyvina dopaminerginę sistemą, veikia serotonino, noradrenalino receptorių sistemas; hormonų ir medžiagų apykaitą. Dėl to pagerėja nuotaika, padidėja motorinis aktyvumas. EIT greičiau nei antidepresantai pašalina vegetacinius depresijos sutrikimus.

Transkranialinė magnetinė galvos smegenų stimuliacija 
Elektros impulso terapijos ir transkranialinės magnetinės smegenų stimuliacijos (TMS) veikimo mechanizmas bei terapinis efektyvumas yra labai panašūs. Literatūroje galima pamatyti magnetinės galvos smegenų stimuliacijos pavadinimo santrumpą rTMS – tai reiškia tą pačią transkranialinę magnetinę stimuliaciją. Nustatyta, kad daugeliu atvejų gydant depresiją TMS veikia taip pat greitai ir efektyviai kaip elektroimpulsų terapija. Magnetinės stimuliacijos privalumais galima laikyti paprastesnę techniką ir didesnį saugumą. Labai svarbu, kad ją atliekant nereikia anestezijos ir nuskausminimo, ji atliekama ambulatoriškai, nesutrinka kognityvinės ligonio funkcijos. Procedūros metu magnetiniai impulsai daro poveikį smegenų bioelektriniam aktyvumui ir sukelia atitinkamų smegenų sričių neuromediatorių pokyčius. Taip normalizuojama biocheminė pusiausvyra smegenyse ir šalinami neuromediatorių disfunkcijos sukelti psichikos sutrikimai. Panašų poveikį turi ir elektroimpulsų terapija, tačiau magnetinis impulsas puikiai praeina pro kaukolės kaulus ir gali geriau paveikti reikiamas smegenų struktūras, o elektros impulsui sklisti gali kliudyti didelė kaulinio audinio varža. TMS saugumas ir greitas poveikis visų pirma buvo pritaikytas gydant depresiją ankstyvu pogimdyminiu laikotarpiu, kai dėl placentos pasišalinimo sukelto neuromediatorių sutrikimo didelei daliai pagimdžiusių moterų atsiranda depresijos simptomų, o ilgalaikio gydymo medikamentais norima vengti. Taip pat TMS efektyviai taikoma gydant rezistentiškas medikamentams depresijas ir dažnai taip pakeičia neuromediatorių funkciją, kad buvę neefektyvūs vaistai gali tapti veiksmingi.

Relaksacinio kvėpavimo technika 
Jei depresija lydima nerimo, pacientus tikslinga išmokyti relaksacinio kvėpavimo technikos. Šis metodas apima psichinę bei raumenų relaksaciją, pasiekiamą kvėpavimo judesiais. Kvėpuojant santykis tarp įkvėpimo ir iškvėpimo turėtų būti 1:2, tuomet pamažu pereinama prie diafragminio kvėpavimo  – t.y kvėpavimo pilvu. Pastebėta, kad tai refleksiškai mažina tinklinio darinio, esančio smegenų kamiene, aktyvumą, todėl silpnėja psichinė įtampa bei nerimas.

Miego deprivacija
Žinoma, kad sergant depresija labai dažnai pasireiškia miego sutrikimų: kinta jo struktūra, gylis, didėja ar mažėja motorinis aktyvumas. Subjektyvūs ligonių skundai sutampa su objektyviais pakitimais, nustatomais atliekant elektroencefalogramą (EEG) nakties miego metu. 1966 m. W.Schulte depresijai gydyti panaudojo miego deprivaciją. Gydant šiuo būdu ligoniai nemiega visą parą (24 valandas). Paskui dvi naktis miega natūraliu miegu. Vėliau procedūra kartojama. Jei būklė pagerėja, tai kartojama tris kartus. Gydymas nutraukiamas, jei ligonio savijauta po dviejų seansų nekinta arba pablogėja. Būklei pagerėjus, rekomenduojama šį metodą taikyti du kartus per mėnesį. Teigiamas miego deprivacijos efektas ypač pastebimas esant melancholinei (net prilygsta antidepresantų poveikiui) bei adinaminei depresijai. Mažesnis poveikis esant asteninei ir/ar nerimastingai depresijai, taip pat negauta teigiamo efekto “maskuotos” depresijos metu. Miego deprivacija mažina depresiją bei didina gydymo antidepresantais veiksmingumą, tuo suteikdama galimybę labai sumažinti farmakologinių preparatų dozes. Geriausių rezultatų paprastai pavyksta pasiekti derinant miego deprivaciją ir antidepresantus.

Šviesos terapija
Sezoniškai besikartojančiai depresijai ir su ja susijusiems įvairiems somatovegetaciniams sutrikimams gydyti taikoma baltos ryškios šviesos terapija. Rudenį, pailgėjus tamsiam paros laikui, dalį pacientų ima varginti bloga nuotaika, mieguistumas dieną, padidėjęs apetitas bei kūno masė. Tokių ligonių kraujyje nustatoma didesnė melatonino koncentracija. Ilgėjant šviesiai paros fazei, simptomai susilpnėja. 1980 m. A.Levi padarė pranešimą apie melatonino blokadą ryškia balta šviesa. Gydymas remiasi jos poveikiu per akies tinklainę pogumburiui bei kankorėžinės liaukos ląstelėms. Fototerapijos metu ligonis kasdien, geriausia rytais, dalyvauja šviesos terapijos seansuose, trunkančiuose apie 60 min. Dėl šviesos poveikio mažėja melatonino koncentracija kraujyje, daugėja serotonino ir dopamino. Dėl to silpnėja depresijos simptomai bei su jais susiję vegetaciniai sutrikimai, pagerėja miegas.

Aerobiniai fiziniai pratimai
Reguliariai atliekami aerobiniai fiziniai pratimai arba jų derinimas su kitomis terapijos rūšimis pagerina pacientų, sergančių lengva arba vidutine depresija, būklę. Veikimo mechanizmas nėra iki galo aiškus, tačiau manoma, kad fizinis krūvis mažina stresą, aeorbiniai pratimai – pagerina smegenų aprūpinimą reikalingomis medžiagomis ir deguonimi taip pat veikia biologiškai veiklių medžiagų pusiausvyrą smegenyse.

Joga, meditacijos, tikėjimas
Tai alternatyvios depresijos gydymo priemonės  tokios kaip biblioterapija, Ajurvedos praktikavimas, akupunktūra, religijos praktikavimas, aromaterapija. Yra žinoma daug atvejų kai reguliari jogos praktika, meditacijos, malda padėjo visiškai atsikratyti depresijos. Kaip nuo depresijos apsaugo įdomi veikla, tikėjimas dievu, meilė ir Joga paskaitykite mūsų skyrelyje: https://privatuspsichiatras.lt/depresija/tikejimas-meile-ir-joga/

Depresija ir papildai
Nuo depresijos apsaugo omega 6 ir omega 3, mikroelementai (geležis, kalis, cinkas, magnis), folio rūgštis, vitaminai B6 ir B12. Daugiau: https://privatuspsichiatras.lt/depresija-ir-papildai/

Depresija turėtų būti gydoma ir kombinuojant šių metodų derinius – ypač efektyvus yra psichoterapijos ir antidepresantų derinys.