Depresija

Depresija – tai  žmogaus emocinės būklės sutrikimas, kuriame vyrauja prislėgta, bloga nuotaika.  Depresijos simptomus dažnai lydi niūrios mintys, irzlumas, nerimas, nemiga ir valgymo sutrikimai.

Depresija su somatiniais simptomais

Šalia aukščiau paminėtų požymių, sunkesnės depresijos metu dar ir sulėtėja mąstymas, judesiai bei sutrinka vidaus organų funkcijos. Prisideda taip vadinamoji depresija su somatiniais simptomais: sumažėja ar pranyksta lytinis interesas, nuolat prabundama keliomis valandomis anksčiau, prarandami interesai ir malonumai, atsiranda nemalonūs kūno pojūčiai ar skausmai. Atrodo, kad papildomai sergama dar ir kitomis somatinėmis ligomis.

Depresija simptomai

Kad susidarytų aiškesnis depresijos sindromo vaizdas pateiksime keletą tipiškų depresijos simptomų. Tai – sunki, prislėgta nuotaika kasdien arba beveik kasdien.  Anksčiau patikusi veikla neteikia malonumo.  Spartus storėjimas ar liesėjimas nesilaikant jokios dietos.  Nemiga ar nenormaliai didelis poreikis miegoti.  Depresijos simptomai gali būti ir nenormaliai didelis fizinis aktyvumas, kurį keičia visiškas jėgų nebuvimas.  Emocinis nuovargis.  Nepaprastai didelis, slegiantis kaltės jausmas, kurį nuolat keičia nepamatuotas savo ypatingos vertės suvokimas.  Nesugebėjimas susikaupti bei priimti sprendimus.  Gyvenimo beprasmiškumo jausmas arba mintys apie savižudybę. Detaliau aprašyta skyrelyje –  depresija simptomai.

Depresija testas

Galimas testas depresijai nustatyti – Beko depresijos skalė. Tai vienas plačiausiai naudojamų instrumentų, matuojančių depresijos sunkumą. Į klausimus žmogus atsako pats, tada atsakymai yra susumuojami ir gaunamas rezultatas. Klausimai yra susiję su pagrindiniais depresijos simptomais, tokiais kaip sumažėjęs pasitenkinimas, kaltės jausmas ir kita, todėl depresijos testas leidžia objektyviai įvertinti savo emocinę būklę.

Depresija ir miegas

Depresijos metu sutrikęs miegas yra vienas iš pagrindinių ir dažniausiai pasitaikančių simptomų. Klinikinių tyrimų rezultatai rodo, kad yra ryšys tarp cirkadinių ritmų sutrikimo ir miego architektūros, manoma, kad cirkadinių ritmų sutrikimai daro įtaką nuotaikos sutrikimų, tokių kaip bipolinis afektinis sutrikimas, didžioji depresija ir sezoniniai afektiniai sutrikimai, vystymuisi. Detaliau – depresija ir miego ciklai.

Depresija, režimas, socialiniai ritmai

Šiuo metu neabejojama, kad paros bei socialiniai ritmai  turi didelę įtaką bendram psichiniam balansui o ypač nuotaikos sutrikimams. Įvairūs išbalansuojantys faktoriai turi neigiamą poveikį mūsų psichinei sveikatai ypač sutrikdydami nusistovėjusius asmens kasdieninius ir cirkadinius ritmus. Tai stresas, darbas naktimis, dienotvarkės kaita, stimuliuojančios medžiagos: kofeinas, nikotinas, dirbtiniai trikdžiai: triukšmas, informacijos perteklius, šviesa naktį. Detaliau – depresija ir socialiniai ritmai.

Depresijos gydymas

Kokie galimi depresijos gydymo būdai? Ar reikės vartoti antidepresantus, ar bus galima išsiversti be vaistų? Depresija gydoma antidepresantais, naudojant psichoterapiją (ypač efektyvus psichoterapijos ir antidepresantų derinys), šviesos terapiją, gydymą nemiga, fiziniais pratimais bei kitais metodais. Todėl depresiją gydo ir psichiatras ir psichologas. Detaliau apie depresijos gydymą – depresijos gydymas.

Antidepresantai – vaistai nuo depresijos

Vaistai nuo depresijos (antidepresantai) yra efektyvus gydymo būdas. Jie padeda sergančiajam normalizuodami cheminių medžiagų pusiausvyrą smegenyse. Patys naujausi antidepresantai pasižymi dideliu efektyvumu, silpnesniu šalutiniu poveikiu ir didesniu saugumu. Pagrindiniais medikamentais ambulatoriškai gydant depresiją tapo selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI). Tai antidepresantai, veiksmingai šalinantys depresijos požymius, paprasto vartojimo, jų šalutinis poveikis nestiprus, jie nėra labai varginantys. Be SSRI yra dar kelios antidepresantų grupės – tai NARI, SNRI, NaSSA ir NDRI. Šie antidepresantai irgi veiksmingai gydo depresiją, tačiau skiriasi jų veikimo spektras: vieni labiau tinka, vyraujant nerimo požymiams, kiti – kai vargina mieguistumas, energijos stoka, esant seksualiniams sutrikimams. Kiekvienam pacientui gydytojas parenka geriausiai tinkantį vaistą. Tai dažnai priklauso nuo požymių pobūdžio, todėl labai svarbu, kad konsultacijos metu pacientas suteiktų kuo daugiau informacijos apie savo ligos požymius. Detaliau apie antidepresantus skaitykite skyrelyje –  antidepresantai.

Depresija ir papildai

Nuo depresijos apsaugo omega 3 (tinkamas omega 6 ir omega 3 balansas), mikroelementai (geležis, kalis, cinkas, magnis), folio rūgštis, vitaminai B6 ir B12. Daugiau skaitykite skyrelyje – depresija ir maisto papildai.

Depresija ir sveikas gyvenimo būdas

Nuo depresijos padeda grynas oras, šviesa, aerobiniai pratimai, griežtas miego režimas ir net gyvūnai. Tyrimai rodo, kad sveikos gyvensenos principų kompleksas išgydo depresiją be vaistų. Tai grynas oras, reguliarus fizinis krūvis ir ypač aerobiniai pratimai, buvimas gamtos apsuptyje (šalia augalų ir gyvūnų), gera saulės dozė (arba intensyvios šviesos terapija), tinkamas maitinimosi režimas, būtinieji maisto papildai (omega-3, vitaminai ir mineralai) racione, griežtas reguliarus miego ir būdravimo režimas, miego higiena, socialinė aplinka, tikėjimas ar filosofinis požiūris į gyvenimą, supanti bendruomenė  ir net bendravimas su gyvūnais.  Daugiau skyrelyje – depresija ir oras, šviesa, miegas bei gyvūnai.

Natūralūs antidepresantai

Nuotaiką stimuliuojantys maisto produktai. Nuotaiką pagerina kava, juodasis šokoladas, migdolai, kakavos pupelės, sėklos, graikiški ir lazdynų riešutai, brokoliai, špinatai, neskaldytų grūdų javainiai, bananai ir ananasai. Daugiau skyrelyje –  natūralūs antidepresantai.

Filosofinis požiūris į depresiją

Nuo depresijos apsaugo sveikas filosofinis požiūris į gyvenimą, įdomi veikla, tikėjimas dievu, meilė ir Joga. Detaliau – depresija ir tikejimas, meilė, joga. Susijusios temos: depresija ir nerimasšizofrenijastresas.

Profesoriaus Robert Sapolsky paskaita apie depresiją išsamiau: