Depresiniai sutrikimai

Depresijos epizodas

Depresija (lot.depresio-prislėgtumas, slopinimas) – liguistai prislėgta nuotaika. Klinika (triada)

1Liguistai prislėgta nuotaika

  • ligonis sako, jog gyvenime nebuvo, nėra ir nebus nieko gražaus;
  • negali kartu su artimaisiais džiaugtis, liūdėti;
  • negali adekvačiai reaguoti į susidariusias situacijas, negalėdamas adekvačiai reaguoti, ligonis labai kenčia, išgyvena dėl savo pasikeitimo –  skausmingoji psichinė nejautra (anaesthesia psychica dolorosa);
  • ligonis jaučiasi našta kitiems, didelė suicido rizika.

2Mąstymo tempo sulėtėjimas

  • “mąstymas tarsi užblokuotas”, “mintys tarsi per storą filtrą”, “galvoje tuštuma”;
  • mąstymo sulėtėjimą ypatingai jaučia kūrybinės krypties žmonės;
  • depresijai būdinga spalvų gama: juoda, tamsiai žalia, tamsiai mėlyna.

3Iniciatyvos stoka

  • “negaliu nieko padaryti”, “negaliu atsikelti”, “nėra ką pasakyti”;
  • kalba skurdi, fragmentška, kalba tyliu balsu, su giliais atodūsiais.

Dažnas kaltės, savęs kaltinimo kliedesiai: prisimena, viską, ką padarė blogo; ar ką galėjo padaryti gero, bet nepadarė.

Įvairūs somatiniai nusiskundimai:

  • miego sutrikimai: anksti pabunda, sunku užmigti,
  • apetito stoka iki visiškos anoreksijos,
  • svorio kritimas (svorio augimas – tai vienas iš pirmųjų depresijos gerėjimo požymių),
  • moterims sutrinka menstruacijų ciklas, kartais iki amenorėjos,
  • obstipacijos,
  • libido ir potencijos suamžėjimas (ypač vyrams),
  • sumažėjusi kūno temperatūra.

Rūšys

1.Egzogeninė – išsivysto dėl išorinių veiksnių poveikio: organinė (pvz., galvos smegenų pakenkimas), somatinė (pvz., onkologinės ligos).

2.Psichogeninė – išsivysto po labai stiprių psichi išgyvenimų (pvz., artimųjų mirtys, darbo vietos praradimas ir t.t.).

K.Jaspersas (1913m.) psichogeninės depresijos požymių triada:

  1. psichotrauma
  2. psichiką traumavusi situacija atsispindi depresijoje
  3. laikas (kuo daugiau laiko praeina nuo psichotraumos, tuo silpniau išreikšti simptomai)

3)   Endogeninėatsiradimą lemia katecholaminų apykaitos sutrikimai: pirmiausia serotonino, noradrenalino,  kai kuriems ligoniams, depresijai pasiekus kliedėjimų lygį, įtraukiama ir dopaminerginė sistema. Provokuojantis faktorius gali būti psichinė trauma, tačiau dažniausiai endogeninė depresija prasideda be priežasties. Svarbu, ar depresijų nebuvo anksčiau, ar pasitaikė giminėje. Endogeninei depresijai dar būdinga:

  • svyravimai paros bėgyje: sunkiausia rytais, geriausia vakare.
  • sezoniškumas: blogiausia būna pavasarį arba rudenį.
  • endogeninės depresijos trunka ilgai: tęsiasi keletą mėnesių, pusmetį.

Endogeninė depresijos rūšys:

  • Klasikinė depresija: triada + kaltės jausmas.
  • Nerimastinga depresija: triada + nerimas.
  •  Ažituota depresija: triada +  nerimas bei motorinis sujaudinimas (pikas -melancholijos protrūkis (raptus melancholicus): rauna plaukus nuo galvos, daužo galvą į sieną). Didelė siucido rizika.
  • Su stuporu: sustingimas, nejudrumas.
  • Adinaminė: bejėgiškumas.
  • Hipochondrinė: pirmame plane yra somatiniai nusiskundimai, 10-30% depresijos simptomatika yra užmaskuota. Dar vadinamos: slaptos depresijos, somatizuotos depresijos, depresijos ekvivalentas, depresija be depresijos (depresio sine depresione). Užmaskuotų depresijų diferenciniai kriterijai: skausmai, jutimai trunka ilgai (mėnesiais, metais), neefektyvus simptominis somatinis gydymas, ryšys tarp paros laiko ir ligonio savijautos, būdingas sezoniškumas, svarbus paveldimumas.
  •     Besišypsanti depresija: ligonis depresiją slepia, bando ją hiperkompensuoti – ironiškai pasakoja apie savo išgyvenimus (“šypsnio kaukė”), nepatyrusį gydytoją lengva suklaidinti. Didelė suicido rizika.
  • Ašarojanti: norėtų verkti, bet nėra ašarų.
  • Niurzgli: viskuo nepatenkintas.

Depresijos epizodo diagnozė yra nustatoma pasireiškiant vieninteliam afektiniam sutrikimui – depresijai.

Depresija skirstoma pagal raišką- lengvos, vidutinio sunkumo, sunkios depresijos epizodai. Visų trijų sunkumo laipsnių depresijos epizodų trukmė turėtų būti mažiausiai 2 savaitės, tačiau esant neįprastai sunkiems simptomams ir greitai pradžiai ją galima diagnozuoti ir greičiau.

TLK 10 klasifikacija  F32 Depresijos epizodas.

F32.0 Lengvos depresijos epizodas.

.00 Be somatinio sindromo.

.01 Su somatiniu sindromu.

F32.1 Vidutinio sunkumo depresijos epizodas.

.10 Be somatinio sindromo.

.11 Su somatiniu sindromu.

F32.2 Sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų.

F32.3 Sunkios depresijos epizodas su psichozės simptomais.

F32.8 Kiti depresijos epizodai.

F32.9 Nepatikslintas depresijos epizodas.

Lengvos depresijos epizodas. Tipiškiausi depresijos simptomai yra liūdna nuotaika, sumažęję interesai ir pasitenkinimas, padidėjęs nuovargis. Turi būti mažiausiai 2 iš šių simptomų ir mažiausiai 2 kiti įprasti simptomai. Nė vienas simptomas neturi būti stipriai išreikštas. Minimali viso epizodo trukmė 2 savaitės. Asmuo paprastai jaudinasi dėl minėtų simptomų, turi soc. veiklos ir net įprasto darbo sunkumų, bet šių funkcijų nepraranda.

Vidutinio sunkumo depresija. Turi būti mažiausiai 2 iš trijų tipiški lengvos depresijos simptomai ir mažiausiai 3 kiti simptomai. Minimali viso epizodo trukmė apie 2 savaitės. Asmuo paprastai turi didelių socialinės, darbinės ir buitinės veiklos sunkumų.

Sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų. Turi būti 3 tipiški simptomai, budingi lengvos ir vidutinio sunkumo depresijos epizodams, ir mažiausiai 4 kiti simptomai, kurių keletas turi būti sunkaus laipsnio. Depresijos epizodas turi trukti mažiausiai 2 savaites, bet jeigu simptomai yra labai sunkūs, o pradžia labai staigi, diagnozė gali būti nustatyta per trumpesnį nei 2 savaičių laikotarpį. Labai maža tikimybė, kad ligonis sugebės tęsti socialinę, darbinę arba buitinę veiklą.

Sunkios depresijos epizodas su psichozės simptomais. Tai sunkios depresijos epizodas, jo metu reiškiasi jau aprašyti požymiai, kliedesiai, haliucinacijos ar depresinis stuporas.

Kliedesiams paprastai budinga nusidėjimo, nuskurdimo, neišvengiamos nelaimės idėjos, savikaltos, nuostolio, nihilistinis kliedesiai. Klausos arba uoslės haliucinacijoms budingi šmeižiantys, kaltinantys balsai ir atmatų, puvimo arba mėsos irimo kvapai. Sunkus psichomotorinis slopinimas gali progresuoti iki stuporo.

Tipiškos depresijos epizodo eigos modelis. Jį yra pateikęs D.J. Kupferis su kolegomis. Šiame modelyje yra išskirtos 3 ligos stadijos. Ūminė fazė- laikotarpis nuo epizodo pradžios iki atoslūgio pradžios ( 60% sergančiųjų ūminė depresijos fazė tęsiasi iki 6 mėnesių, 30% – iki metų). Gydymas palengvina ir sutrumpina šią fazę. Stabilizacijos fazė- palaikomojo gydymo fazė.

 

Pasikartojantis depresinis sutrikimas.

TKL 10 klasifikacija  F33 Pasikartojantis depresinis sutrikimas.

F33.0 Pasikartojantis depresinis sutrikimas, lengvos depresijos epizodas.

.00 Be somatinio sindromo.

.01 Su somatiniu sindromu.

F33.1 Pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas.

.10 Be somatinio sindromo.

.11 Su somatiniu sindromu.

F33.2 Pasikartojantis depresinis sutrikimas, sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų.

F33.3 Pasikartojantis depresinis sutrikimas sunkios depresijos epizodas su psichozės simptomais.

F33.4 Pasikartojantis depresinis sutrikimas, remisija.

F33.8 Kiti pasikartojantys depresiniai sutrikimai.

F33.9 Nepatikslintas pasikartojantis depresinis sutrikimas.

Šis sutrikimas diagnozuojamas tada, jeigu depresija kartojasi, o kitokių afektinių sutrikimų nėra. Ankščiau šis afektinis sutrikimas buvo vadinamas vienpolio tipo maniakinė depresinė psichozė.

Depresijos epizodų pradžia, sunkumas, trukmė ir dažnis labai įvairūs. Pirmasis epizodas dažniausiai prasideda vėliau nei dvipolio afektinio sutrikimo metu, amžiaus vidurkis tarp 40 ir 50 metų amžiaus, nors 55 % pacientų prasideda iki 25 metų. Atskiri epizodai tęsiasi nuo 3 iki 12 mėnesių (vidutiniškai 6 mėnesius). Dažniausiai tarp epizodų konstatuojamas pasveikimas, bet retkarčiais, ypač senyvame amžiuje, eiga būna lėtinė. Sergant kartotine depresija, lėtinė eiga dažnesnė nei sergant dvipoliu afektiniu sutrikimu. Pavienius bet kokio sunkumo epizodus dažnai sukelia sukrečiantys įvykiai. Tarp moterų depresijos epizodai ir lėtinės depresijos atvejai dvigubai dažnesni negu tarp vyrų. Kartotinis depresinis sutrikimas skirstomas pagal depresijos sunkumą.

Pasikartojantis depresinis sutrikimas, lengvos depresijos epizodas. Ši diagnozė nustatoma tada, kai pasireiškia lengva depresija ir praeityje yra buvęs bent vienas depresijos epizodas (tarp jų turi būti kelių mėnesių atoslūgio tarpsnis).

Pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas. Ši diagnozė nustatoma, jei pasireiškia vidutinio sunkumo depresija ir praeityje yra buvęs bent vienas depresijos epizodas (tarp jų turi būti kelių mėnesių atoslūgio tarpsnis).

Pasikartojantis depresinis sutrikimas, sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų. Ši diagnozė nustatoma, jei pasireiškia sunki depresija be psichozės simptomų ir praeityje buvęs bent vienas depresijos epizodas (tarp jų turi būti kelių mėnesių atoslūgio tarpsnis).

Pasikartojantis depresinis sutrikimas, sunkios depresijos epizodas su psichozės simptomais. Ši diagnozė nustatoma, jei pasireiškia sunki depresija su psichozės simptomais ir praeityje buvęs bent vienas depresijos epizodas (tarp jų turi būti kelių mėnesių atoslūgio tarpsnis).

Pasikartojantis depresinis sutrikimas, remisija (atoslūgis). Ši diagnozė nustatoma, jei kalbamuoju metų nėra jokių reikšmingų depresijos požymių ir būsena trunka keletą mėnesių, bet ankščiau buvo nustatytas kartotinis depresinis sutrikimas. Pacientai gali gydytis profilaktiškai.

Afektinio sutrikimo ciklas. Tai laikas nuo vieno epizodo pradžios iki kito epizodo. Nustatyta, kad sergant kartotine depresija sutrikimo ciklų būna mažiau nei dvipolio afektinio sutrikimo metu. Dunneris ir Fieve įvedė greito ciklo terminą. Jis svarbus tada, kai per metus kartojasi mažiausiai 4 afektiniai epizodai. Būdinga, kad ilgainiui ciklų ir atoslūgių intervalai trumpėja. Kai kada afekto fazių kaita gali būti skaičiuojama savaitėmis ir dienomis, tai vadinamasis ultragreitas ciklas. O, ultraultragreitas ciklas, -kai afektų kaita skaičiuojama valandomis,- neskiriamas nuo mišraus afektinio sutrikimo.

Pasikartojantis trumpalaikis depresinis sutrikimas. Šis sutrikimas pasireiškia trumpomis depresijomis, kurių trukmė- mažiau nei dvi savaitės (vidutiniškai 2-3 dienos) ir kurios pasitaiko kartą per mėnesį (dažniausiai 8 ir daugiau depresijų per metus). Diagnozei patvirtinti užtenka 4 depresijų per metus. Ši forma dar vadinama greito ciklo afektiniu sutrikimu. Depresijos gali būti įvairaus sunkumo, nuo lengvos iki sunkios. Nereguliarus ritmas ir nenuspėjama raiška – didžiulė problema. Moterims kartotinės trumpalaikės depresijos gali būti susijusios su menstruacinių ciklu- tokias būkles galima kontroliuoti lengviau. Depresijos metu didelė savižudybės rizika.

Sezoniškumas. Daliai kartotinių afektinių sutrikimų svarbus sezoniškumas. Nustačius sezoniškumą galima lengviau prognozuoti sutrikimo ciklą, skirti visapusiškesnį gydymą, vykdyti tikslesnę profilaktiką. Sezoniškumo kriterijai (TLK 10):

  • Trys arba daugiau nuotaikos sutrikimo epizodai, mažiausiai trejus metus paeiliui prasdeję tų pačių 90 laikotarpiu;
  • Atoslūgių pradžia taip pat pasikartoja tų pačių 90 dienų laikotarpiu;
  • Sezoniniai epizodai žymiai dažnesni negu nesezoniniai.

Pagal šiuos kriterijus skiriama žiemos tipo depresija, prasidedanti rudens-žiemos laikotarpiu, o pavasarį praeinanti. Jai būdingi ne tik įprasti, bet -dažniau- ir netipiški depresijos simptomai, kaip antai: didelis mieguistumas, padidėjęs saldaus, angliavandenių turinčio maisto poreikis, svorio augimas, sunkumas rankose, kojose ir kt. taip pat skiriama vasaros tipo depresija, prasidedanti vėlyvo pavasario – vasaros laikotarpiu. Jos metu dažnesni nemiga, nerimastingumas, dirglumas, padidėjusi savižudybės rizika.

  1. Angstas (1995 m.) nustatė, kad 24% kartotine depresija sergančių pacientų per 9 metus patiria mažiausiai vieną manijos ar hipomanijos epizodą. Taigi tarp vienpolių depresijų yra nemaža dalis “tariamujų vienpoliu” sutrikimų.

Diferencinė diagnostika. Reikia skirti nuo ciklotimijos, distimijos, dvipoliu afektinių sutrikimų, organinių nuotaikos sutrikimų, nerimo sutrikimo, psichoaktyviųjų medžiagų poveikio, asmenybės sutrikimų ir kt.

 

Nuolatiniai nuotaikos [afektiniai] sutrikimai.

F34 Nuolatiniai nuotaikos [afektiniai] sutrikimai.

F34.0 Ciklotimija.

F34.1 Distimija.

F34.8 Kiti nuolatiniai nuotaikos [afektiniai] sutrikimai.

F34.9 Nepatikslintas nuolatinis nuotaikos [afektinis] sutrikimas.

Tai nuolatiniai ir paprastai svyruojantys nuotaikos sutrikimai. Nuotaikos svyravimai yra lengvi. Jie trunka daugelį metų, o kartais net didesnę gyvenimo dalį. Prie nuolatinių nuotaikos sutrikimų priklauso ciklotimija ir distimija.

Ciklotimija. Dar vadinama švelniuoju dvipoliu sutrikimu. Šių pacientų giminės dažniai serga dvipoliu afektiniu sutrikimu. Ciklotimija – tai nuolatinė nestabili nuotaika su daugybe besikeičiančių lengvos depresijos ir lengvo pakilumo tarpsnių. Vaikams liga tęsiasi ne trumpiau kaip metus, o suaugusiems – ne trumpiau kaip 2 metus. Ligos atoslūgiai ne ilgesni nei 2 mėnesiai. Būdingas nebrandus, nestabilus premorbidinis charakteris. 50-75% ligonių ciklotimija prasideda 15-25 metų amžiuje. Jeigu susergama iki 21 metų, tai ankstyvoji ciklotimija, o jeigu vėliau- vėlyvoji. Šių nuotaikos svyravimų ligoniai paprastai nesieja su įvykiais. Būdinga, kad liūdesio ir pakilios nuotaikos jutimas ne toks ryškus kaip cikliški aktyvumo, savivertos, draugiškumo ar apetito pokyčiai. Pablogėjus nuotaikai pacientai užsisklendžia, šalinasi aplinkinių, o nuotaikai pakilus būna malonūs, tarytum pražįsta. Kadangi nuotaikos svyravimai yra lengvi, ciklotimija sergantys žmonės retai kreipiasi į medikus. Tačiau jei liga tęsiasi daugelį metų, o kartais didesnę gyvenimo dalį, sergantieji patiria dideles kančias ir darbingumo nuosmukį. Ciklotimija gali pereiti į sunkesnius nuotaikos sutrikimus. 15-50% sergančiųjų ciklotimija vėliau suserga dvipoliu afektiniu sutrikimu. Ciklotimija gali praeiti visam laikui.

Distimija. Tai nuolatinė depresinė nuotaika, dažniausiai lengvos raiškos. Vaikams ši depresija trunka ne trumpiau kaip metus, o suaugusiems – ne trumpiau kaip 2 metus. Šiems beveik nuolatos kenčiantiems žmonėms paprastai būna geros savijautos dienų ar savaičių periodai, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesius. Ankščiau šis sutrikimas buvo vadinamas depresine neuroze, taip pat depresinio tipo asmenybės sutrikimu. Iki 21 metų prasidėjusi distimija vadinama ankstyvąją, o vėliau – vėlyvąją. Dažniausiai ji prasideda nepastebimai. Paprastai ligoniai nesiskundžia liūdesiu, bet daugiausia laiko jaučiasi pavargę ir prislėgti; viskas reikalauja pastangų ir niekas nedžiugina, neteikia pasitenkinimo; neretai, ypač vaikams ir paaugliams, gali pasireikšti dirglumas ir pyktis. Ligoniai vengia bendravimo, yra pasyvoki, nekalbūs; sumažėjęs  savęs vertinimas, pasitikėjimas, dažnai savimi nepatenkinti, kaltinantys save. Juos vargina sumažėjusi dėmesio koncentracija, lyg pablogėjusi atmintis, darbingumas. Jie mąsto pesimistiškai, skundžiasi, blogai miega ir jaučia diskomfortą, bet paprastai sugeba tenkinti pagrindinius kasdienius poreikius. Neretam atrodo, kad niekad nesijautė gerai,- “aš toks visada”. Sergant distimija 65% nustatomas kitas psichikos sutrikimas: 10% ligonių- priklausomybė nuo alkoholio arba piktnaudžiavimas alkoholiu; asmenybės sutrikimai; vaikams – elgesio, dėmesio sutrikimai, protinis atsilikimas ir kt. 75% sergančiųjų distimija 5 metų laikotarpiu pasireiškia ryškus depresijos epizodas, o pasveikus toliau tęsiasi distimija. Tokia kombinacija vadinama dviguba depresija. Apie 10% asmenų spontaniškai pasveiksta.

Diferencinė diagnostika. Reikia skirti nuo lengvos depresijos epizodo, kartotinio depresijos sutrikimo, dvipolio afektinio sutrikimo, organinių nuotaikos sutrikimų,nerimo sutrikimo, psichoaktyviųjų medžiagų poveikio, asmenybės sutrikimų..

Nuolatinių nuotaikos sutrikimų gydymas.

Medikamentinis. Jis ne toks veiksmingas kaip epizodinių sutrikimų. Gydant ciklotimiją taikoma dvipolių afektinių sutrikimų, o gydant distimia- depresijų gydymo strategija.

Nemedikamentinis gydymas. Psichoterapinis gydymas.