Demencija

Demencija sergant Alzheimerio liga (AL)

Demencija arba įgyta silpnaprotystė – tai sindromas, sukeltas galvos smegenų ligos, dažniausiai lėtinės ir progresuojančios, kuria sergant pažeidžiama daugelis aukštesniųjų žievės funkcijų: atmintis, mąstymas, orientacija, suvokimas, skaičiavimo įgūdžiai, kalba, protavimas.

Alzheimerio liga (toliau AL) – nežinomos etiologijos pirminė degeneracinė galvos smegenų liga, kuri pasireiškia didėjančia galvos smegenų atrofija ir kurią lydi žievinių smegenų funkcijų sutrikimas, pereinantis į visišką silpnaprotystę.

Normalūs amžiniai pakitimai taip pat lydimi atminties sutrikimų, tačiau žmogaus kasdieninė veikla, kalba, mąstymas, gebėjimas priimti sprendimus, bendras pažinimas išlieka nepakitęs. Įvairios etiologijos demencijos pažeidžia ne tik atmintį, bet ir kognityvines sritis. Greta to būna sumišimo būsenos, kalbos, dėmesio sutrikimai.

Etiologija nežinoma.

Patogenezinį pagrindą sudaro progresuojanti neuronų degeneracija, ryškiausiai išreikšta smegenų srityse, susijusiose su pažntinėmis funkcijomis.

Reikšmės turi paveldimumas.

NEGENETINIAI RIZIKOS FAKTORIAI:

  • Žemas socioekonominis statusas ir menkas išsilavinimas
  • Lytis – moterys (gali būti dėl postmenopauzinio estrogenų kiekio sumažėjimo).
  • Egzogeninė intoksikacija aliuminiu
  • Galvos smegenų traumos
  • Dauno sindromas šeimyninėje anamnezėje (dėl vykstančios neurofibrilinės degeneracijos, kuri nėra specifinė).

FAKTORIAI, MAŽINANTYS RIZIKĄ SUSIRGTI AL

  • Estrogenų vartojimas sumažina riziką daugiau nei penkiasdešimt proc.
  • Kognityvinis rezervas – su aukštesniu išsilavinimu serga rečiau
  • NSPV bei apsirino vartojimas ilgiau nei du metus, ligos tikimybę sumažina penkiasdešimt proc.
  • Antioksidantų vartojimas slopina ligos progresavimą
  • Tinkama mityba
  • Gera smegenų „priežiūra“: kraujotakos gerinimas, gliukozės, chol kiekio kraujyje korekcija, emocinė pusiasvyra ir t. t.

Pagrindinį vaidmenį patogenezėje vaidina cholinerginis deficitas (kognityvinių simptomų patogenezė), kitų neurotransmiterių sistemų pažeidimas pasireiškia nekognityviniais šios ligos simptomais.

AL tipai:

  • Ankstyvoji – prasideda iki 65 metų. Vystosi geičiau, labiau nukenčia aukštesniosios smegenų žievės funkcijos (kalbos, rašymo, praktinės veiklos įgūdžiai).
  • Vėlyvoji – po 65 metų. Pirmiausia nukenčia atmintis.
  • Netipiška arba mišri AL – mišrios AL tipo ir kraujagyslinės demencijos.

Klinika:

  • Kognityvinė simptomatika:
    1. Atminties sutrikimai – pagrindinis požymis. Anksčiausiai ir ryškiausiai pažeidžiama trumpalaikė atmintis, t. y. Naujos informacijos įsisavinimas. Kartu progresuoja dezorientacija laike ir erdvėje. Vėlyvoje stadijoje sutrinka ir anksčiau įsisavintos informacijos atgaminimas, ligonis užmiršta net savo vaikų vardus.
    2. kalbos sutrikimai: pradinėse stadijose pasireiškia apsunkintu reikiamų žodžių suradimu spontaninės kalbos metu. Nyksta bendravimo įgūdžiai.
    3. suvokimo ir praksio, ypač vizualinio – erdvinio suvokimo įgūdžių sutrikimai: agnozija – vizualinio ir erdvinio suvokimo bei įgūdžių sutrikimai (veidų ir daiktų). Vizualinio dėmesio defektai. Apraksijos – tikslingos veiklos sutrikimas
  • Elgsenos sutrikimas:
  1. sujaudinimas, asmenybės pakitimai, psichozės dažniau pasitaiko ligai greitai progresuojant
  2. Apie 70 proc. Ligonių išsivysto apatija, sumažėja iniciatyva, afektų išraiška
  • Kliedesiai ir haliucinacijos: kliedesiniai sutrikimai būdingi iki penkiasdešimt proc. AL sergančių ir pasireiškia kaltinimais vagyste, neištikimybe, persekiojimu. Haliucinacijos pasitaiko maždaug 25 proc. Ligonių. Dažniau jos yra regimosios, rečiau klausos.
  • Afektiniai sutrikimai: labai dažnai būdinga depresija. Nerimo simptomatika ryškesnė pradinėse ligos stadijose
  • Ektrairamidinė simptomatika: vėlyvosiose ligos stadijose danai pasireiškia ekstrairapiramidinis rigidiškumas.
  • Traukuliai, mioklonijos: 10 – 20 proc. Ligonių vėlyvojoje ligos stadijoje būna traukulių priepuoliai. 5 – 10 proc. Ligonių būna mioklonijos.

Eiga:

  • Pradinė stadija: trunka du tris metus. Silpsta atmintis, pakinta elgesys. Ligoniai suvokia savo augantį bejėgiškumą, dėl to išgyvena, gali būti nerimastingi ir depresiški. Palaipsniui prarandama orientacija vietos ir laio atžvilgiu. Gali būti kliedesinė simptomatika.
  • Išsivysčiusios ligos stadija: trunka tris – šešis metus. Pasireiškia afazijos, apraksijos, agnozijos elementai. . kalbos sutrikimus lydi agrafija, aleksija. Sutrinka orientacija erdvėje, laike. Dažnai pasitaiko psichomotorinio sujaudinimo epizodai, dirglumas, nerimas. Trinka judesių koordinacija, vėliau jie tampa betiksliai.
  • Galutinė stadija: išsivysto po 8 – 10 metų nuo ligos pradžios. Išryškėja primityvūs rijimo, čiulpimo, čepsėjimo refleksai. Ima nebelaikyti šlapimo, išmatų.

Diagnostika:

  • Anksčiau aprašytos demencijos buvimas
  • Lėta pradžia su nuosekliu blogėjimu
  • Nėra klinikinių požymių ar specialių tyrimų rezultatų,kad psichikos patologija kilusi dėl kitos smegenų ar sisteminės ligos.
  • Nėra staigios židininės neurologinės simptomatikos

Pagrindiniai ligos nustatymo „instrumentai“ yra tokie: MMSE, Blessedo demencijos skalė, kognityvinių sutrikimų raida, autonomiškumo eiga, elgesio pakitimai, nuotaikos kitimai, eisenos ir pusiausvyros kitimai, svorio kritimas, apoE4 genotipo nustatymas, tau baltymo kiekis likvore.

Gydymas:

  • Cholinerginiai preparatai: acetilcholinesterazės inhibitoriai, cholinerginiai agonistai.
  • Ergot – alkaloidai (Hudergine) – padidina receptorių jautrumą
  • Neurotransmisiją aktyvinantys preparatai: ginko biloba, NMDA receptorius veikiantys vaistai (Memantine), neurotrofiniai faktoriai, nikotinas (eksperimentin4j stadijoj), neuroprotektoriai.
  • Simptominis gydymas psichotropiniais vaistais.

Demencija

Kraujagyslinė demencija (KD)

F 01 Kraujagyslinė demencija:

F 01. 0 staiga prasidėjusi kraujagyslinėdemencija

F 01.1 Mutiinfarktinė demencija

F 01.2 Subkortikinė kraujagyslinė demencija

F 01.3 Mišri subkortikinė ir kortikinė kraujagyslinė demencija

F 01. 8 Kita kraujagyslinė demencija

F 01.9 Nepatikslinta kraujagyslinė demencija

Demencija – tai sindromas, sukeltas galvos smegenų ligos, dažniausiai lėtinės proegresuojančios, kuria sergant pažeidžiama daugelis aukštesniųjų smegenų žievės funkcijų: atmintis, mąstymas, orientacija, suvokimas, skaičiavimo įgūdžiai, sugebėjimas, mokytis, kalba, protavimas. Sąmonė sutrikusi nebūna. Kognityvinių funkcijų sutrikimus lydi, o kartais iki jų būna emocijų kontrolės, socialinio elegesio, motyvacjos pablogėjimas..

Demencija sukelia kasdieninės veiklos sutrikimą, žymų intelekto smukimą,.

KD – Tai silpnaprotystė, išsivystanti dėl smegenų kraujotakos sutrikimų.

Anksčiau ji vadinta aterosklerotine.

Tai antra pagal dažnį po AL demencijos rūšis tarp vyresnių pacientų. Vyrai serga dažniau nei moterys. Svarbiausi Kd rizikos veiksniai: persirgtas galvos smegenų insultas or paciento amžius.

Klinika:

Demencija gali vystytis po ūmių cerebrovaskulinių priepuolių, rečiau – po vienintelio insulto arba palaipsniui.

Būdinga triada (priešženkliai): galvos svaigimas, skausmai ir atminties sutrikimas.

Demencijos stadijos:

  • Neurasteninė: būdingas greitas nuovargis, darbingumo sumažėjimas. Ligoniai dažnai skundžiasi silpstančia atmintimi, galvos svaigimu, ūžimu ausyse, mirgėjimu akyse, tuštumo jausmu galvoje, sulėtėjusiu mąstymu. Pamažu trinka atmintis. Pirmiausia trinka naujos informacijos įsiminimas. Atminties spragas stengiasi užpildyti skurdaus turinio prasimanytais įvykiais, atsiranda konfabuliacijos. Pacientai suvokia, kad serga, dėl to išgyvena, neretai būna depresiški, baimingi. Būdingas emocijų labilumas, greitai be priežasties susigraudina, po to ima juoktis.
  • Išreikštos klinikos stadija: demencijai progreuojant vis ryškesnė tampa silpnaprotystė, atsiranda delyriniai intarpai, dezorientacija vietoje ir laike.Būna pagerėjimo būsenos, vadinamos liucidiniais langais. Asmenybė išlieka gana ilgą laiką

Diagnostika:

Pirmas reikalavimas, diagnozuojant demenciją yra atminties ir mąstymo pablogėjimas, kuris sukelia kasdieninės veiklos sutrikimus. Pakinta ir dėmesys. Kad diagnozuoti demenciją simptomai turi trukti bent šešis mėnesus.

Jei pacientas persirgo galvos smegenų insultu, po ko ėmė trikti kognityvinės funkcjos, silpti atmintis, demenciją diagnzuoti nėra sunku. Diagnostikai naudojami tyrimai: anamnezė (kraujagyslinis komponentas), klinikiniai tyrimai: elektrofiziologiniai tyrimai: P 300, REG, EEG, akių dugno tyrimai, neurologo konsultacija, širdies ir kraijagyslių būklės tyrimas. Plačiai naudojamos skalės: MMSE –kognityvinių funkcijų sutrikimo sunkumo laipsnio įvertinimui, Blessedo demencijos skelė, Hachiskio išemijos skalė.

Demenciją reikėtu diferencijuoti su depresiniais nsutrikmais, delyru, lengvu ar vidutinu protiniu atsilikimu, jatrogeniais medikamentiniais psichikos sutrikmais.

Gydymas: sustabdyti dmencijos progresavimo nepavyksta. Sergančius demencija svarbu slaugyti ir stebėti. Būtina dietinį mityba. Anksyvose demencijos atdijose taikomi nootropiniai preparatai, manoma, kad jie saugo smegenų žievę nuo hipoksijos. Miego korekcijai skiriami BZD (tačiau juos reikėtų skirti atsargiai, kadangi jie gali provokuoti delyrinius sąmonės sutrikimus). Esant psichoziniams sutrikimams skiriami NL. Psichotropinių vaistų dozės gerontologiniams pacientams neturi viršyti trečdalio brandaus amžiaus žmonių dozės. Hospitalizuojami pacientai tik esant psichoziniams sutrikimams. Simptominis AKS mažinimas, delyrinių intarpų – psichozinės simpromatikos kupiravimas, cerebrovaskulinės kraujotakos gerinimas.

Demencija sergant kitomis ligomis

F 02 demencija sergant kitomis, kitur klasifikuojamosi ligomis

F 02.0 Demencija sergant Picko liga

F 02.1 Demencija sergant Creutzfeld – Jakobo liga

F 02.2 demencija sergant Huntingtono chorėja

F 02.3 Demenicija sergant Parkinsono liga

F 02.4 Demencija sergant ŽIV

F 02.8 Demencija sergant kitomis, kitur klasifikuojamomis ligomis

Demencija – tai sindromas, sukeltas galvos smegenų ligos, dažniausiai lėtinės proegresuojančios, kuria sergant pažeidžiama daugelis aukštesniųjų smegenų žievės funkcijų: atmintis, mąstymas, orientacija, suvokimas, skaičiavimo įgūdžiai, sugebėjimas, mokytis, kalba, protavimas. Sąmonė sutrikusi nebūna. Kognityvinių funkcijų sutrikimus lydi, o kartais iki jų būna emocijų kontrolės, socialinio elegesio, motyvacjos pablogėjimas..

Demencija sukelia kasdieninės veiklos sutrikimą, žymų intelekto smukimą,.

Picko liga (PL) – tai progresuojantis degeneracinis smegenų pažeidimas frontalinėje arba frontotemporalinėje srityje, pasireiškiantis palaipsniui besivystančia silpnaprotyste.

Pasireiškia lėtai progreuojančiais asmenybės ir socialinės adptacijos sutrikimais, lydimais smunkančiu intektu, blogėjančia atmintimi ir kalba kartu su aptija, euforija ie ekstrapiramidine simptomatika.

PL pasitaiko keturis kartus rečiau nei AL. Prasideda vidutiniame amžiuje, susirgimo amžiaus vidurkis 55 – 65 metai, rukmė trumpesnė nei sergant AL (šeši metai). Moterys serga dažniau.

Etio neaiški. Turi įtakos paveldimumas. Hipokampe randamas per didelis Zn kiekis.

Patomorfologiškai randama frontalinių ir temporalinių skilčių atrofija.

Klinika:

Pirmiausia atsiranda asmnybės ir elgesio pakitimai, intelekto funkcijos nukenčia mažiau.

Pradinėje Picko ligos stadijoje išskiriami du klinikiniai variantai:

  • Pseudoparalyžinis sindromas: distancijos, takto praradimas, euforija, potraukių, ypač lytinio suintensyvėjimas, polinkis į teisėtvarkos pažeidimus, impulsyvumas (tokia požymai pasireiškia vyraujant atrofijai bazalinėje žievės dalyje).
  • Apatinis sindromas: dar, vadinamas kaktinės skilties sindromu – vangumas, apatija, afektinis bukumas.

Anksytvam ligos etapui nebūdingi ryškūs atminties sutrikimai. Ligoniai sunkiai sukaupia dėmesį, nesugeba produktyviai dirbti. Progreuojant ligai pažeidžiamos visos atminties sferos. Pirmiausia atsiranda stereotipijos – judesių, kalbos, mimikos. Ligoniai monotoniškai kartoja tas pačias frazes. Atsiranda echolialijos. Tipiški Picko ligos požymiai – progreuojantis žodyno skurdumas ir kalbinių stereotipjų atsiradimas.

Psichoziniai sutrikimai pasireiškia rečiau nei sergant AL.

Diagnostika: būtini šie požymiai:

  • Progresuojanti demencija
  • Kaktinės skilties sindromas su euforija, emociniu bukumu ir socialin elgesio pakitimais, disihibicija, aptija arba nerimu
  • Elgesio pakitimai pasireiškia anksčiau nei atminties pablogėjimas.

Gydymas: specifinio nėra. Taikomi bendri demencijos gydymo principai: Anksyvose demencijos atdijose taikomi nootropiniai preparatai, manoma, kad jie saugo smegenų žievę nuo hipoksijos. Miego korekcijai skiriami BZD (tačiau juos reikėtų skirti atsargiai, kadangi jie gali provokuoti delyrinius sąmonės sutrikimus). Esant psichoziniams sutrikimams skiriami NL. Psichotropinių vaistų dozės gerontologiniams pacientams neturi viršyti trečdalio braundaus amžiaus žmonių dozės. Hospitalizuojami pacientai tik esant psichoziniams sutrikimams.

Creutzfeldo – Jakobo liga (CJL):

Greitai progreuojanti demencija, lydima raumenų klonusų, smegenėlių ataksijos, regėjimo sutrikimų ir kitos neurologinės ir psichikos patologijos. Priklauso spongiforminėms ecefalopatijoms.

Etio: serga žmonės ir gyvūnai. Perduodama su užkratu ar dominantiniu būdu paveldimas infekcnis agentas – prionas. Tai baltymine dalelė. Užsikrėtus vystosi pakitimai smegenyse: neuronų degeneracija, astrocitozė, citoplazmos vakuoilizacija bei uždegimo požymiai smegenų ir smegenėlių žievėje.

Klinika: dažniausiai prasideda 50 – 70 metų amžiuje. Būdinga progresuojanti demencija su raumenų klonusais (staigiais, greitais, mažos amplitudės atskiro raumens ar raumenų grupės susitraukimais) ir kita žididnine siptomatika: spastiniu galūnių parayžiumi, drebuliu rigidiškumu, choreoatetoziniais judesiais. Gali būti afazija, ataksija, regėjimo sutrikimas, raumenų fibriliacijos.

Kartu būdingi psichikos sutrikimai: ligos pradžioje ligoniai skundžiasi nuovargiu, miego sutrikimais, apetito smažėjimu. Trinka atmintis ir elgesys. Vidutinė ligos trukmė penki mėnesiai. Išeitis letalinė.

Diagnostika: įtarti, kai yra greitai progreuojanti demencija bei neurologinė simptomatika. EEG pakitimai. Smegenų audinio tyrimas: spongiforminiai pakitimai su neuronų degeneracija ir glioze.

Būdinga triada:

  • Greitai progresuojanti alinandi demencija
  • Piramidinė ir ekstrapiramidinė simptomatika su mioklonusu
  • Būdinga trifazė EEG.

Gydymas: nėra.

Huntintono Chorėja (CH):

Demencija sergant HL atsiranda kaip plačios smegenų dalies degeneracijos išraiška.

HC – Neurodegeneracinė liga, pasireiškianti silpnaprotyste ir choreoforminėmis hiperkinezėmis.

Etiologija: paveldima AD būdu.

Klinika: dažniausiai išryškėja apie 40 – uosius gyvenimo metus. Akstyvieji požymiai – nevalingi chorėjiniai judesiai, ypač veido, rankų ar pečių juostos, kurie palaipsniui stiprėja apimdami visas raumenų grupes. Ligoniai negali išbūti ramiai: jie mirkčioja, gestikuliuoja, išdarinėja grimasas. Chorėjiniai judesiai atsiranda prieš pasireiškiant demencijai. Ankstyvieji ligos požymiai: charakterio pakitimai: dirglumas, įtarumas, pavyduliavimas. Rečiau liga prasideda nuo psichozinės simptomatikos, tuomet klinika panaši į šizofrenijos. Galimi kliedesiai ir haliucinacjos. Palaipsniui pastebimi intekelto pakitimai. Trinka geėjimas sukaupti dėmesį,įsiminti naują info, susitvarkyti su įprastomis užduotimis darbe ar namie. Atminties sutrikimai santykinai mažesni.

Ligos eiga lėta, trunka dešimt – penkiolika metų.

Diagnostika; chorėjiniai judesiai, demencija bei paveldimumas anamnezėje.

Gydymas: nedidelės NL dozės, nuo jų sumažėja hiperkinezės, tačiau veikslmingumas dažniausiai trumpalaikis.

Parkinsono liga (PL)

PL – tai atrofinė degeneracinė smegenų liga, pasireikškianti ekstrapiramidiniais simptomais, neretai kartu su psichikos sutrikmais. Demencija sergant PL – demencija, kuri atsiranda nustatytos PL fone.

Sergant PL 30 – 40 proc. Atvejų išsivysto demencija.

Pl atsiradimui didelę įtaką turi paveldimumas. Kai kuriais atvejais ji paveldima AD būdu.

Klinika: dažniausiai susergama 50 – 60 metų amžiuje.

Būdinga triada: akinezija (bradikinezija), rigidiškumas, drebulys. Dažniausiai simptomai atsiranda vienoje kūno pusėje. Jau pradėjus sirgti pasireiškia charakterio pakitimai: dirglumas, egocentrizmas, nuolatinis nepasitenkinimas. Neretai nustatoma depresinė smptomatika. Mažėja intektas.

Diagnostika: labiau trinka atmintis bei regimasis suvokimas nei sergant AL, o agnozija, apraksija ir afazija nebūna stipriau išreikštos.

Gydymas: vaistais tik stengiamasi pagerinti ligonių gyvenimo kokybę. Specifinis vaistas PL gydyti Levodopa. Esant psichikos sutrikimams taikomas simptominis gydymas.

Demencija sergant žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) liga

Sutrikimas kuris pasižymi pažinimo proceso sutrikimu, atitinkančius demencijos diagnostikos kriterijus, kai nėra jokios kitos ligos ar būsenos, išskyrus ŽIV ligą, kuria galima paaiškinti demencijos buvimą.

Klinika:

Nusiskundimai: užmaršumas, negalėjimas susikoncentruoti, slopinimas ir sunkumai, sprendžiant problemas bei skaitant. Dažnai būna apatija, aktyvumo sumažėjimas, socialinis atsiribojimas, tačiau kartais ši liga gali pasireikšti ir atipiškai kaip afektinis sutrikimas, psichozė ir traukuliai.

Somatinė būsena: tremoras, staigių judesių tikslu,mo sutrikimai, pusiausvyros nelaikymas, ataksija, hipertonija, generalizuota hiperrefleksija, teigiami kaktinės skilties požymiai bei akių judesių sutrikimai.

ŽIV demencijos eiga dažnai bet nebūtinai greita (kelios savaitės ar mėnesiai) iki sunkios demencijos, mutizmo, mirties.

 

Psichikos sutrikimai, esant uždegiminiams smegenų susirgimams

TLK klasifikuojamas F 07.1 Poencefalitinis sindromas.

Apima liekamuosius elgesio pokyčius po virusinio ar bakterinio encefalito. Simptomai nespecifiniai, priklauso nuo individo, infekcijos ir amžiaus infekcijos metu. Nuo organinio sutrikino skiriasi tuo, kad yra praeinantis.

Diagnostika: bendras negalavimas, aptatija, dirglumas, kognityvinių funkcijų pablogėjimas, miego, apetito sutrikimai, lytinė disfunkcija. Gali būti liekamieji neurologiniai reiškiniai: paralyžius, kurtumas, afazija, apraksija, akalkulija.

 

Psichikos sutrikimai, esant traumuniams smegenų pakenkimams

Galvos smegenų trauma: išorinių veiksnių sukeltas galvos smegenų audinio sužalojimas.

TLK klasifikuojamas F 07.2 Potrauminis sindromas atsiranda po galvos traumos, dažniausiai su sąmonės praradimu.

Simptomai:

  • Galvos skausmai, svaigimas
  • Nuovargis, dirglumas, sumažėjusi dėmesio koncentracija
  • Atminties sutrikimai
  • Nemiga
  • Sumažėjusi tolerancija stresui, emociniam susijaudinimui, alkohloliui
  • Gali pasireikšti depresija, nerimas, hipochondriniai simptomai

Diagnostika: turi būti mažiausiai trys simptomai.

Objektyvus tyrimas: EEG, smegenų kamieno potencialai, KT.

Psichoziniai simptomai dažniausiai vystosi po difuzinio smegenų pabrinkimo kartu su hematoma, kuomet konstatuojamos regos ar klausos haliucinacijos, konfabuliacijos, nuotaikos sutrikimai (depresija, anergija).

 

Psichopatologiniai procesai, esant kraujagysliniams smegenų procesams ir smegenų kraujotakos sutrikimams

Ūminiams galvos smegenų kraujotakos sutrikimams priskiriami praeinantis smegenų išemijos priepuolis (PSIP) ir insultas. PSIP vadinamas ūminis židininis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, kurio simptomai tęsiasi iki 24 valandų. Jei simptomai išlieka ilgiau, liga vadinama galvos smegenų insultu. Insulto metu pažeidimo vietoje žūva smegenų ląstelės – neuronai. Išeminis insultas (s. smegenų infarktas) įvyksta užsikimšus smegenis maitinančiai kraujagyslei, o hemoraginis insultas (s. intracerebrinė arba subarachnoidinė kraujosruva) – išsiliejus kraujui į galvos smegenis ar jų dangalus. Dažniausiai pasitaiko išeminiai smegenų kraujotakos sutrikimai, sudarantys apie 85 proc. visų insultų. Tiesioginė išeminio insulto priežastis gali būti aterosklerozės pažeistos kraujagyslės užsikimšimas (aterotrombozė); krešuliai arba sklerozinių plokštelių fragmentai, patekę į smegenų kraujagysles iš širdies ar kitų kraujagyslių (embolizacija); ūminis smegenų kraujotakos sumažėjimas, nulemtas širdies veiklos sutrikimo (hipoperfuzija). Hemoraginiai insultai gali įvykti plyšus aneurizmai, dėl arterinės hipertenzijos ar kitų ligų pažeistai kraujagyslei, perdozavus kraujo krešėjimą slopinančių vaistų ir kt. Tokių insultų būna apie 15 proc.Insultas yra dažniausia suaugusiųjų neįgalumo priežastis. Apie 50–70 proc. patyrusiųjų insultą lieka daugiau ar mažiau neįgalūs.

Insultas – trečia pagal dažnumą mirties priežastis po širdies ir kraujagyslių ligų bei vėžio. Persirgtas insultas (ypač – kai buvę keli insultai) neretai lemia sunkaus protinių funkcijų sutrikimo – kraujagyslinės demencijos vystymąsi (žr. Demencj

Praeinančio smegenų išemijos priepuolio (PSIP) simptomai
Staigus trumpalaikis sąmonės netekimas (sinkopė), bendras silpnumas, traukuliai, šlapimo ar išmatų nelaikymas, orientacijos ir suvokimo sutrikimas, galvos skausmai, taip pat ir izoliuota dizartrija, diplopija, disfagija, galvos sukimasis (vertigo) nėra laikomi židininiais simptomais dėl fokalinės galvos smegenų disfunkcijos. Todėl, nors šių simptomų neretai pasitaiko ir PSIP, ir smegenų infarkto atvejais, vien jų PSIP diagnozei pagrįsti nepakanka.
Nežidininiai simptomai: Sąmonės netekimas, svaigulys, bendras silpnumas, dezorientacija, regėjimo išnykimas, susijęs su sąmonės sutrikimu, šlapimo ar išmatų nelaikymas, simptomai, nelaikomi PSIP požymiais, jeigu pasireiškia izoliuotai, galvos svaigimas (vertigo), diplopija, disfagija, pusiausvyros sutrikimas, ūžimas ausyse, vienos galūnės arba veido dalies jutimo sutrikimai, scintiliuojančios skotomos, amnezija, staigaus kritimo (“drop”) priepuoliai, dizartrija.

Dažniausiai pasireiškia:

  • Organinis nuotaikos sutrikimas (depresija): diagnozuojama, kuomet manoma, kad jį sukėlė smegenų arba kiti somatiniai sutrikimai, kurių buvimą įrodo objektyvus ištyrimas arba anamnestiniai duomenys. Gali būti ir organinė manija, organinis bipolinis sutrikimas, mišrus afektinis sutrikimas.
  • Organinis nerimo sutrikimas: būdingi generalizuoto nerimo sutrikimo arba paniko sutrikimo požymiai, atsirandantys dėl organinio sutrikimo.
  • Organinis emocinio labilumo sutrikimas: būdingas nuolatinis, ryškus emocinis nesusivaldymas, labilumas, nuovargis arba keletas nemalonių somatinių pojūčių.
  • Lengvas kognityvinis sutrikimas: būdingas kognityvinės veiklos pablogėjimas
  • Organinis asmenybės sutrikimas: ryškiai pakinta įprastas premorbidinis elgesys, ypač pakinta emocijų, poreikių, impulsų išraiška.

 

Psichikos sutrikimai, esant smegenų augliams ir kities tūriniams procesams

Epidemiologija: psichikos sutrikimai sergant galvos smegenų augliais pasitaiko 50 – 78 proc. atvejų. Sutrikimų dažnis priklauso nuo auglio lokalizacijos: jie būna 100 proc. augliui esant didžiosios smegenų jungties srityje, apie 80 proc.  – kaktos sklityje, 50 – 60 proc. hipofizio, smikininėje, parietalinėje ir pakaušio srityje. Santykinai reti sergant smegenų kamieno 25 proc. ir smegenėlių 35 proc. augliais

Klinika:

Bendri smegenų auglių simptomai:

  • Bendriniai: intrakranijinio spaudimo padidėjimo sindromas (galvos skausmai, svaigimas ,pykinimas ir vėmimas bei regos nervo disko edema).
  • Židininiai: psichikos (agnozija, afazija, agrafija, aleksija irk t.). neurologiniai: priklauso nuo aglio lokalizacijos.
  • Psichopatologiniai: neurasteniniai, psichoorgainis sindromas, psichoziniai sutrikimai.

Psichiatrijoje ypač svarbūs tie atvejai, kai pirma neurologinių simptomų ryškėja psichopatologiniai simptomai. Pradinė galvos smegenų auglio stadija dažnai pasireiškia neurasteniniais skundais. Kartais ankstyvose auglių stadijose pasireiškia isteriniai asmenybės bruožai, anksčiau ligoniui nebūdingi. Galvos smegenų augliai labai retai manifestuoja ūmiomis psichozėmis

Psichozių išsivystymo mechanizmui turi reikšmės smegenų edema (intrakrinijinio spaudimo padidėjimas, veikiantis smegenų audinį), smegenų skysčio ir kraujoapytakos sutrikimas, bendra organizmo intksikacija.

Vienas iš dažnesnių galvos smegenų auglių simptomų  – sąmonės sutrikimas (nuo sąmonės pritemimo, apkvaitimo, iki spoor, komos). Sąmonės sutrikimas dažnesnis sergant priekinių galvos smegenų sričių augliais. Ligoniai būna vangūs, apatiški, abejingi aplinkai. Kalbos, mimikos ir motorikos aktyvumas mažėja, būdingi vienskemeniai atsakymai, dažnos echolialijos ar perserveracijos. Nusilpsta atmintis, pirmiausia įsiminimas ir reprodukcija. Kartais ligoniai iliuzioriškai suvokia aplinką, nesiorientuoja, ypač laiko atžvilgiu.

Pagal auglių sritis:

  • Smilkininės srities augliams būdingi delyriniai ir oneiroidiniai reiškiniai rudimentinės haliucinozės. Būna ypač nemalonių uoslės ir skonio haliucinacijų (jaučia dūmų, sieros, puvėsių kvapą), bauginačių regos haliucinacijų. Šios srities augliai gali pasireikšti temporaline epilepsija su ryškia aura.
  • Pakaušio srities augliams būdingos elementariosios regos haliucinacijos, regėjimo sutrikimai, optinės agnozijos.
  • Kaktos srities augliams būdingas ryškus asmenybės sumenkėjimas. Skiriami du pagrinidiniai sindromai:
    1. konveksitatinis (skliauto) – psichinio ir motorinio aktyvumo sumažėjimas (frontalinė ainezija) kartais net pereinantis į akinetinį – abulinį sindromą. Paprastai būna ryškūs atminties sutrikimai.
    2. bazalinis (orbitalinis) – vyrauja ryškūs charakterio ir afektiniai sutrikmai. Sutrinka pacientų elgesys, jie būna hiperseksualūs, daro nusikaltimus, nėra kritikos elgesio ir ligos atžvilgiu.
  • Viršugalvio srities, ypač dešinės pusės, augliams būdingi psichosensoriniai sutrikimai: kūno schemos sutrikimas, pirštų agnozija, derealiacijos ir depersonalizacijos reiškiniai, net dvynių simptomai.
  • Galvos smegenų kamieno augliams būdingi parkinsonizmo reiškiniai, apatija, aspontaniškumas, ligoniai gali būti emociškai labilūs, dirglūs, gali pakisti jų potraukiai, nuotaika.
  • Hipofizio adenomos paprastai auga lėtai, todėl psichikos sutrikimų pasitaiko retai.

Sergant įvairios lokalizacijos augliais dažnai pasitaiko epilepsiforminiai priepuoliai. Psichozinės būsenos būdingesnės sergant smilkininės srities augliais.

Gydymas: galvos smegenų auglių gydymas – operacinis, taip pat radioterapinis, simptominis. Psichozių atvejais skiriamas gydymas antipsichoziniais vaistais, trankviliantais.