Manija, Bipolinis sutrikimas

Manijos epizodas Manija – liguistai pakili nuotaika.

Maniakinei būsenai būdinga triada:

1.Liguistai linksma nuotaika

  • ligonių savijauta puiki, jie viskuo patenkinti, jaučia fizinį ir dvasinį komfortą,
  • kvapai sustiprėję, maloniai aštrūs, aplinka ligoniui atrodo labai spalvinga, graži (hiperpatija),
  • veido išraiška linksma, lūpų kampučiai pakelti, akys blizga,
  • apranga ne pagal savo amžių.

2.Pagreitėjusios asociacijos.

  • daug ir garsiai kalba, balsas užkimęs, viena mintis veja kitą, minčių nespėja išsakyti žodžiais, nepabaigę vienos minties pradeda kitą, nėra minčių nuoseklumo, būdinga “fuga idearum” (minčių antplūdis),
  • ligonis rašo didelė raidėm, labai spaudžia tušinuką ar pieštuką, tekste daug šauktukų, pabraukimų.

3.Suaktyvėję judesiai.

  • jie visą laiką veikloje,
  • veikla yra tikslinga, neproduktyvi: vieno neužbaigęs, imasi kitos veiklos,
  • būdingi socialinės adaptacijos sutrikimai (skolinasi pinigus, kuriuos išleidžia kitų žmonių poreikių tenkinimui).

Kiti požymiai:

  • Atminties reprodukcijos savybė: gerai atgamina, bet sunkiai įsimenama naują informaciją.
  • Pervertinimo idėjos ar kliedesiai (didybės, religiniai): moterys labai gražios, vyrai – genijai.
  • Iliuzijos: dažniausiai regos, klausos.
  • Elementarios haliucinacijos: pasitaiko retai (pvz., linksmi balsai, malonūs kvapai).
  • Instinktų ir poreikių suintensyvėjimas: daug kalba erotine tema, nors anksčiau jiems tai nebuvo būdinga.
  • Miego sutrikimai: anksti keliasi, jaučiasi pailsėję, niekad nepavargsta.
  • Sutrinka takto jausmas: kišasi į kitų gyvenimus, aiškina ką kas turi daryti, kalbina nepažįstamus žmones, mažai pažįstamiems skambina naktį su patarimais

* Ligoniai nemotyvuoti, sunku hospitalizuoti.

Be šios psichopatologijos kartais pasitaiko ir kiti variantai:

  • Pikta manija: greta pakilios nuotaikos būna pyktis, dirglumas.
  • Neproduktyvi manija: ligoniai linksmi, bet pasyvūs, neenergingi, nėra mąstymo pagreitėjimo.
  • Manija su stuporu: būdingas tik vienas maniakinės būsenos triados komponentas – pakili nuotaika, mąstymas sulėtėjęs, judesiai ryškiai užslopinti.

TLK-10 klasifikacijaSkiriamos trys sunkumo laipsniai. Visos žemiau išvardintos kategorijos taikomos tik vienkartiniam manijos epizodui. Jeigu asmeniui jau ankščiau yra buvę afektinių epizodų, kartotiniai hipomanijos ar manijos epizodai laikytini dvipoliu afektiniu sutrikimu.

F30 Manijos epizodas.

F30.0 Hipomanija.

F30.1 Manija be psichozės simptomų.

F30.2 Manija su psichozės simptomais.

F30.8 Kiti manijos epizodai.

F30.9 Nepatikslintas manijos epizodas.

F30.0 Hipomanija

Tai lengvo laipsnio manija, kai nuotaikos ir elgesio nenormalumai yra per daug ilgi ir ryškūs, kad būtų galima juos priskirti ciklotimijai, bet nebūna haliucinacijų ir kliedesių.

Lengvai pakili nuotaika, ligonis pilnas idėjų ir planų, kuriuos stengiasi įgyvendinti, tačiau realizuoja tik tuos planus kuriems nereikia kruopštaus darbo ir daug laiko. Socialinė adaptacija dažniausiai nesutrikusi.

F30.1 Manija be psichozės simptomų

Ligonis džiugus, viskuo patenkintas, neadekvatus, sutrikęs takto jausmas, mąstymas pagreitėjęs (Nuo katatoninio sujaudinimo skiriasi tuo, kad ligonio veikla išlieka kryptinga, sujaudinimo metu veikla chaotiška). Lengvai išsakomos pervertinimo lygio didybės ar perdėto optimizmo idėjos.

Paprastai manija prasideda per 1-2 savaites. Epizodas turi būti sunkus, t.y visiškai sutrikdyti įprastą darbingumą ir socialinį aktyvumą, ir trukti mažiausiai savaitę. Vidutinė manijos trukmė 4-6 mėnesiai. 5 % atvejų eiga yra lėtinė. 50% pacientų piktnaudžiauja alkoholiu.

F30.2 Manija su psichozės simptomais: F30.1 + kiedesiai ar haliucinacijos.

Bipolinis-manija

Bipolinis afektinis sutrikimas.

TLK 10 klasifikacija  F31 Bipolinis afektinis sutrikimas.

F31.0 Bipolinis afektinis sutrikimas, hipomanija.

F31.1 Bipolinis afektinis sutrikimas, manija be psichozės simptomų.

F31.2 Bipolinis afektinis sutrikimas, manija su psichozės simptomais,

F31.3 Bipolinis afektinis sutrikimas, lengva arba vidutinio sunkumo depresija.

.30 Be somatinio sindromo.

.31 Su somatiniu sindromu.

F31.4 Bipolinis afektinis sutrikimas, sunki depresija be psichozės simptomų.

F31.5 Bipolinis afektinis sutrikimas, sunki depresija su psichozės simptomais.

F31.6 Bipolinis afektinis sutrikimas, mišrus epizodas.

F31.7 Bipolinis afektinis sutrikimas, remisija.

F31.8 Kiti bipoliniai afektiniai sutrikimai.

F31.9 Nepatikslintas bipolinis afektinis sutrikimas.

Šiam sutrikimui būdingi pasikartojantys (mažiausiai du) nuotaikos ir aktyvumo kitimo epizodai, kurių metu nuotaika tampa pakili, padidėja energija bei aktyvumas (manija ar hipomanija), o kartais nuotaika pablogėja, energija bei aktyvumas sumažėja (depresija). Sergant dvipoliu sutrikimu gali kartotis tik įvairaus sunkumo manijos epizodai, taip pat gali būti mišraus tipo afektinių epizodų. Tarp epizodų būdingas visiško pasveikimo laikotarpis. Dvipolis afektinis sutrikimas ankščiau buvo vadinamas vienpolės eigos maniakine depresine psichoze, arba liga.

Šis sutrikimas gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, dažniau jaunesniame (vidutiniškai 6 metais) negu vienpolės depresijos atveju. Didžioji dalis dvipolių afektinių sutrikimų prasideda tarp vaikystės ir 50 m. amžiaus, 75% dvipoliu afektiniu sutrikimu sergančių pacientų pirmąjį epizodą patiria iki 25 metų, o jo pradžios amžiaus vidurkis -30 metų. Moterims jis prasideda šiek tiek ankščiau negu vyrams. Specifinių premorbidinių savybių nėra nustatyta. Galima spėti, kad prieš pasireiškiant sutrikimui yra buvę ciklotiminio lygio nuotaikos svyravimų, daugelis, dažniausiai pikniško sudėjimo žmonės, yra patyrę darbingumo, kūrybiškumo padidėjimą. Dvipolis sutrikimas 75% moterų ir 67% vyrų prasideda depresija: pradžia gali būti staigi- per vieną, dvi dienas, o gali būti ir palaipsniui sunkėjanti, trunkanti kelias savaites. Kartais ji susijusi su stresu. Sergant dvipoliu sutrikimu vidutinė negydomos manijos trukmė- 3-5 mėn., o depresijos – 4-6 mėnesiai. Per gyvenimą pasireiškia įvairus skaičius epizodų- nuo 2 iki 30 priepuolių, dažniausiai 9. Vyresniame amžiuje ligos epizodai ilgėja, dažnėja, o atoslūgiai trumpėja. Dvipolio afektinio sutrikimo ciklų dažnis didesnis nei kartotinio depresinio sutrikimo. Daugelis pacientų patiria tiek depresijas, tiek manijas, apie 10-20% dvipoliu sutrikimu sergančių pacientų – tik hipomanijas ir manijas. Šeimos anamneze, premorbidine asmenybe, ligos pradžia, prognoze šia sutrikimo forma sergantys ligoniai primena tuos, kuriems būna ir depresijos epizodų, dėl ko pastarųjų sutrikimai laikomi dvipoliais. Dvipolio afektinio sutrikimo atveju 15% ligonių visiškai pasveiksta, 45% priepuoliai kartojasi, tačiau tarp jų būna visiškas atoslūgis, 30% ligonių tarp epizodų būna dalinis atoslūgis, 10% ligonių sutrikimas yra nuolatinis.

Tiek dvipolio, tiek kartotinio depresinio sutrikimo metu depresijos raiška yra panaši, tačiau nustatyta ir tam tikrų skirtumų. Dvipolio sutrikimo atveju depresija pasireiškia ankščiau; ją dažniau patiria moterys; dažnesni energijos stoka, padidėjęs apetitas, didesnis miego poreikis, dažniau piktnaudžiaujama psichoaktyviosiomis medžiagomis, dažniau būna savyžudybės mėginimai; esant dvipolei depresijai su psichoze dažnesni nihilistinis ir nuostolio kliedesiai, dažniau pasitaiko sergančiųjų dvipoliu afektiniu sutrikimu šeimoje, retesnė lėtinė depresija.

60-70% hipomanijos ir manijos epizodų lydi depresijas tiesiogiai, t.y. jos būna prieš arba iš karto po depresijos epizodo. 5-15% sergančiųjų patiria 4 ir daugiau epizodų per metus, t.y. ciklas būna greitas. Nedidelė dalis pacientų kenčia nuo kartotinių trumpu hipomanijos epizodų (trukmė 4 dien)-panašiai kaip kartotinio trumpalaikio depresijos sutrikimo atveju.

Dvipolis afektinis sutrikimas skirstomas į tipus. I tipo dvipolis afektinis sutrikimas nustatomas tada, kai pacientui pasireiškia manija arba manija ir depresija. II tipo dvipolis afektinis sutrikimas – tada, kai pacientui pasireiškia depresija ir hipomanija. Šis sutrikimas nustatomas rečiau, nes tiek pacientas, tiek jo šeimos nariai dažnai nelaiko hopomanijos simptomų sutrikimu,- jie būna neryškūs ir dažniausiai trunka neilgai, o po depresijų atrodo, kad ligonis pasveiko. 5-15% ligonių 5 metų laikotarpiu pasireiškia manijos epizodas. III tipo dvipolis afektinis sutrikimas nustatomas tada, kai depresija pasireiškia hipertiminei asmenybei (gali būti subsindrominis hipomanijos variantas). Dvipolis afektinis sutrikimas taip pat skirstomas pagal afektinio sutrikomo sunkumą.

Dvipolis afektinis sutrikimas, hipomanija. Šis sutrikimas nustatomas, kai pasireiškia hipomanijos epizodas ir praeityje yra buvęs mažiausiai vienas bet koks afektinis sutrikimas.

Dvipolis afektinis sutrikimas, manija be psichozės simptomų. Šis sutrikimas nustatomas, kai pasireiškia manija be psichozės ir praeityje yra buvęs mažiausiai vienas bet koks afektinis sutrikimas.

Dvipolis afektinis sutrikimas, manija su psichozės simptomų. Šis sutrikimas nustatomas, kai pasireiškia manija su psichoze ir praeityje yra buvęs mažiausiai vienas bet koks afektinis sutrikimas.

Dvipolis afektinis sutrikimas, lengva arba vidutinio sunkumo depresija. Šis sutrikim nustatomas, kai pasireiškia lengva arba vidutinio sunkumo depresija ir praeityje yra buvęs mažiausiai vienas hipomanijos, manijos arba mišrus epizod

Dvipolis afektinis sutrikimas, sunki depresija be psichozės simptomų. Šis sutrikimas nustatomas, kai pasireiškia sunki depresija be psichozės simptomų ir praeityje yra buvęs mažiausiai vienas hipomanijos, manijos arba mišrus epizodas.

Dvipolis afektinis sutrikimas, sunki depresija su psichozės simptomais. Šis sutrikimas nustatomas, kai pasireiškia sunki depresija su psichozės simptomais ir praeityje yra buvęs mažiausiai vienas hipomanijos, manijos arba mišrus epizodas.

Dvipolis afektinis sutrikimas, mišrus epizodas. Šis sutrikimas nustatomas, kai pasireiškia mišrus arba ultraultragreito cikliškumo afektinis sutrikimas ir praeityję yra buvęs mažiausiai vienas hipomanijos, manijos arba mišrus epizodas.

Dvipolis afektinis sutrikimas, remisija (atoslūgis). Ši diagnozė nustatoma tada, jei kalbamuoju metu nėra jokių reikšmingų nuotaikos sutrikimo požymių ir jei būsena trunka keletą mėnesių, bet ankščiau buvo nustatytas dvipolis afektinis sutrikimas. Pacientai gali gydytis profilaktiškai.

Daliai dvipoliu sutrikimu sergančių pacientų nuotaikos svyravimai pasireiškia sezoniškai. Būdinga, kad rudenį- žiemą apima depresija, o pavasarį pakilumas.

Dvipolį afektinį sutrikimą dažnai lydi kitos ligos: psichiatrinės diagnozės- 39%; somatinės diagnozės – 22%. Piktnaudžiavimas psichoaktyviosiomis medžiagomis būna 2/3 atvejų. Esant priklausomybei nuo alkoholio prognozė blogesnė: tokie ligoniai praleidžia ligoninėse 3-4 kartus daugiau laiko, rečiau gydosi tinkamai, rečiau naudojasi profilaktinio gydymo galimybe, labiau komplikuoja tarpasmeninius santykius, didesnė jų savižudybės tikimybė, alkoholio vartojimas veikia ir dvipolio afektinio sutrikimo biologinį laikrodį. Dvipoliai afektiniai sutrikimai ir nerimo sutrikimai taip pat dažnai sutampa.

Palyginti su kitais tipais, dvipolio afektinio sutrikimo prognozė yra blogiausia, nes dažniausiai kartojasi priepuoliai, dažniau nusižudoma. Šis sutrikimas sukelia daug problemų ligoniui, šeimai, visuomenei. Skyrybos tris kartus dažnesnės nei populiacijoje. Savižudybės rizika apie 20% kartų didesnė. Ji ypač didelė ligos pradžioje, dažniausiai tarp 2 ir 5 epizodų. 25-50% sergančiųjų bent kartą gyvenime mėgino žudytis. Savižudybės pavojus didelis tiek depresijos, tiek mišraus afekto metu. Mišraus afekto metu 25-55% pacientų savižudybės rizika yra didelė. Dvipoliu afektiniu sutrikimu sergančios moterys gyvena 9 metais trumpiau, praranda 12-14 normalaus profesinio ir šeimyninio gyvenimo metų.

Diferencinė diagnostika. Reikia skirti nuo ciklotimijos, kartotinio depresijos sutrikimo, organinių nuotaikos sutrikimų, nerimo sutrikimo, psichoaktyviųjų medžiagų poveikio, asmenybės sutrikimų – ypač ribinio asmenybės sutrikimo.